Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutarimas

2020-10-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-527-836/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-10-12
Bylos Nr.
II-527-836/2020
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00240-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Henryta Gerdvilė (pirm.)
Institucija
Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariatas
Kategorijos
  • 19.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-527-836/2020
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00240-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20.; 21.3.5; 21.10.4.;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. spalio 12 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant:skundą padavusiam asmeniui E. G.,nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal skundą padavusio asmens E. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-2261-2020, kuriuo E. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. G. (toliau - ir pareiškėjas) skundu (b. l. 4-6) prašo panaikinti 2020 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-2261-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodė, kad šiuo nutarimu jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnį. Jam buvo paskirta 38 eurų dydžio bauda. Protokolas jam buvo surašytas ir minėtu nutarimu jis nubaustas todėl, kad 2019 m. gegužės 22 d. 21 val. 09 min., ant medžio Kėdainių rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, prie nuversto medžiotojų bokštelio rastas E. G. surašytas ir paliktas grasinančio ir įžeidžiančio turinio raštelis, skirtas medžiotojų būrelio „N.“ nariams. E. G. surašydamas ir palikdamas tokį raštelį savavališkai gynė savo teisę į jo nuomojamo sklypo neliečiamumą, nesilaikydamas įstatymų numatytos tvarkos ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje. Su priimtu nutarimu nesutinka, kadangi, jo manymu, jis yra nepagrįstas. Nei iš administracinio nusižengimo protokolo, nei iš skundžiamo nutarimo nėra matyti, kam ir kokia žala buvo padaryta. Iš skundžiamo nutarimo sunku suprasti, kodėl bylą nagrinėjęs pareigūnas nusprendė, jog minimas raštelis buvo skirtas medžiotojų būrelio „N.“ nariams. Sklypo neliečiamumas ginamas kitiems asmenims sudarant kliūtis patekti į sklypą, tačiau ne rašant įvairaus pobūdžio raštelius. Jam niekada nebuvo leista susipažinti su minėto raštelio originalu, specialisto išvada, kurioje būtų parašyta, kad būtent jis rašė tą raštelį. Mano, kad jo kaltė dėl jam inkriminuoto nusižengimo nustatyta nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu E. G. skundą palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad, jo manymu, raštelis skirtas jam, tačiau ne medžiotojams. Jis nė vieno medžiotojo nepažįsta, minėto raštelio nerašė ir nežino, kas tai padarė. Galvoja, kad raštelis buvo parašytas norint pakenkti medžiotojų būreliui. Medžiotojų bokštelį medžiotojams jis leido pasistatyti. Iki įvykio medžiotojų būrelio „N.“ vadovo jis nepažinojo, jokių ryšių su minėtu medžiotojų būreliu neturi.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) atstovas A. M. posėdžio metu paaiškino, kad priimdamas skundžiamą nutarimą jis vadovavosi prokuroro nutarimu. Jis pats, asmeniškai, E. G. veiką galvojo kvalifikuoti kaip kibimą prie žmonių ir pan.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad E. G. 2020 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-2261-2020 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnį (nors nutarime nurodoma, kad pareiškėjas buvo nubaustas pagal minėto straipsnio 1 dalį, tačiau, kadangi šis straipsnis dalių neturi, tai laikytina rašymo apsirikimu) ir jam buvo paskirta 38 eurų dydžio bauda. Protokolas jam buvo surašytas ir minėtu nutarimu jis buvo nubaustas todėl, kad 2019 m. gegužės 22 d., 21 val. 09 min., ant medžio Kėdainių rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, prie nuversto medžiotojų bokštelio rastas E. G. surašytas ir paliktas grasinančio ir įžeidžiančio turinio raštelis, skirtas medžiotojų būrelio „N.“ nariams. E. G. surašydamas ir palikdamas tokį raštelį savavališkai gynė savo teisę į jo nuomojamo sklypo neliečiamumą, nesilaikydamas įstatymų numatytos tvarkos ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

ANK 518 straipsnyje „Savavaldžiavimas“ numatyta atsakomybė dėl savavališkos tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kai nepadaroma esminė žala kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į šio straipsnio dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. Administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris yra susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Taip pat turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia įstatymų nustatytą tvarką, bet yra neteisėtas (konkrečiai nurodant, kokie įstatymai ar teisės aktai, nustatantys minėtą tvarką, yra pažeisti (kasacinė byla Nr. 2A-7-2/2010), agresyvus, baustinas ir panašiai. ANK 518 straipsnis yra blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kitame teisės akte. Kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal blanketinę teisės normą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika ir duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų nuo ko jis turėtų gintis. Suprantama, kad turi būti motyvuotai pagrindžiamas ir kitų savavaldžiavimo sudėties požymių, tarp jų ir subjektyviųjų požymių buvimas kaltininko elgesyje.

Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Pagal teismų praktiką, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį - tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymius - veiksmus, nurodytus jo dispozicijoje, padarinius, t. y. neesminę žalą nukentėjusiojo atžvilgiu bei priežastinį veikos ir jos padarinių ryšį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdyje išklausęs paaiškinimus, daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog E. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, ir kad jo veiksmuose būtų buvusi jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis.

Pirmiausia, kaip matyti iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos, skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kokią būtent konkrečią įstatymo numatytą tvarką ir kokią konkrečią teisės normą, galimai palikdamas raštelį skundžiamame nutarime minimu laiku ir vietoje pažeidė E. G.. Jame tėra abstrakčiai nurodyta, kad E. G. surašydamas ir palikdamas grasinančio pobūdžio raštelį gynė savo teisę į jo nuomojamo sklypo neliečiamumą, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos. Iš skundžiamo nutarimo turinio taip pat matyti, kad jame klaidingai nurodytas administracinio nusižengimo padarymo laikas, neatitinkantis laiko, nurodomo pažeidimo esmėje.

Iš byloje esančio 2020 m. vasario 4 d. prokuroro priimto nutarimo „Nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje“ matyti, kad tyrimas byloje pradėtas pagal S. N. pareiškimą, jam 2019 m. gegužės 22 d. apie 21 val. 09 min., atvykus į Kauno medžiotojų klubo „N.“ plotų vienetą, (duomenys neskelbtini) kaime, pamatė klubui priklausantį ir į Šušvės upę nuverstą sulaužytą medžiotojų bokštelį. Šalia nuversto bokštelio ant medžio šakos rado pririštą plastikinį maišelį, kurio viduje buvo baltos spalvos lapelis su užrašu: „Neėdęs Kauno miesto ...(necenzūrinis žodis)! Dar važinėsi po mano žemę, mindysi pasėlius, šaudysi stirnaites - nušausiu kaip pasiutusį šunį be įspėjimo ir sudeginsiu mašinoje“! Nustatyta, kad bokštelis buvo pastatytas ant ūkininko K. D. žemės ūkio paskirties sklypo. Šalia minėto ūkininko žemės yra ir kita ūkininkų žemė, kurie tą žemę nuomoja E. G.. Po nuversto bokštelio, radus grasinančio pobūdžio raštelį, buvo aišku, kad raštelio turinys buvo nukreiptas į medžiotojų klubą, jo narius. E. G. buvo pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir pagal 145 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo ir dėl grasinimo nužudyti Kauno medžiotojų klubo „N.“ pirmininką S. N., dėl ko šis turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Iš šio nutarimo matyti, kad atlikus ekspertizę, nustatyta, kad minėto raštelio autorius - E. G.. Tačiau, prokurorui nutarus, kad raštelio turinys nebuvo nukreiptas į kokį nors kokį nors konkretų asmenį, pats raštelio surašymas negali būti laikomas realiu grasinimu gyvybei ar sveikatai, negali būti laikomi pavojingais BK 145 straipsnio 1 dalies turinio prasme, todėl, prokuroro manymu, atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymius. Ikiteisminis tyrimas E. G. atžvilgiu dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo buvo nutrauktas. Šiuo nutarimu taip pat buvo nutarta pareiškėjui taikyti administracinę atsakomybę, nutarimą šioje dalyje pavedant vykdyti Kėdainių rajono policijos komisariatui.

Atsižvelgiant į šį nutarimą ir jame esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo kaltė surašius minėtą raštelį yra įrodyta vadovaujantis specialisto išvada. Tačiau, šiuo atveju, tai nėra pakankamas pagrindas pareiškėją pripažinti kaltu padarius jam inkriminuotą nusižengimą. Įvertinus raštelio turinį, spręstina, kad jis nėra akivaizdžiai ir neabejotinai skirtas medžiotojų klubo „N.“ nariams, kaip kad nurodyta skundžiamo nutarimo kaltinime, kadangi jis adresuojamas neįvardintam Kauno miesto asmeniui. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad raštelis įvykio vietoje buvo rastas esantis plastikinio, prie medžio pririšto maišelio viduje, kurio turinys iš pirmo žvilgsnio nematomas ir neprieinamas didelei grupei žmonių. Šį raštelį teoriškai rasti ir pastebėti galėjo bet kuris kitas pašalinis asmuo. Byloje taip nėra surinkta ir pateikta jokių duomenų apie minėto medžiotojų klubo narių gyvenamąsias vietas, t. y. ar jie yra būtent Kauno miesto gyventojai. Todėl, teismo vertinimu, bylą nagrinėjęs Institucijos pareigūnas padarė išvadą, kad raštelis skirtas būtent medžiotojų klubui vadovaujantis prielaidomis, tikimybėmis bei esant galimam numanymui, bet ne akivaizdiems ir neginčijamiems duomenims.

Be to, kaip ir minėta, ANK 518 straipsnyje atsakomybė numatyta už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi žala, nors ir ne esminė, pagal šio straipsnio dispoziciją turi būti padaryta. Taip pat, turi būti nustatyti konkretūs žalą patyrę asmenys bei padarytos žalos dydis ir pobūdis, kurie leistų įvertinti ir konstatuoti žalos dydį kaip neesminį. Šiuo atveju, skundžiamame nutarime nėra konstatuotas ir nustatytas konkretus žalą patyręs asmuo ar jų daugetas bei galimai padarytos žalos pobūdis ir dydis. Vadovaujantis ANK 578 straipsniu, nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Nagrinėjamu atveju, tai nebuvo padaryta. Nors iš paties skundžiamo nutarimo turinio būtų galima manyti, kad galimai nukentėjęs yra medžiotojų būrelis „N.“, tačiau, kaip ir minėta anksčiau, įvertinus byloje esančius duomenis ir raštelio pobūdį, šitokios neginčijamos išvados daryti negalima.

Duomenų, kuriais vadovaujantis tik galima numanyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo anksčiau išnagrinėtų įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, visumą, konstatuotina, kad byloje nėra surinkta ir nustatyta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą E. G. veikoje esant administracinio nusižengimo sudėties ir jos objektyviųjų požymių, numatytų ANK 518 straipsnyje. Todėl jo skundas yra tenkintinas, naikinant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-2261-2020, ir administracinio nusižengimo teiseną E. G. atžvilgiu nutraukiant.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

pareiškėjo E. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-2261-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną E. G. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 518 straipsnyje, nutraukti.

Administracinio nusižengimo bylos dokumentus, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Henryta Gerdvilė