- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-07-31
- Bylos Nr.
- A15.-2161-957/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01605-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Pažeidėjas
- G. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. G. 2018 m. liepos 2 d., apie 16.32 val., Vilniuje, Savanorių pr. 176C, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 9, 14, 127 punktų reikalavimus, nes būdamas neblaivus (kai nustatytas 0,97 promilės neblaivumas) vairavo automobilį „Volkswagen LT 46“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į oro sąlygas, ir dėl to atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį ir sustojusį automobilį „Ford“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris po smūgio atsitrenkė į priešais stovėjusį automobilį „Volkswagen Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), o pastarasis po smūgio atsitrenkė į priešais stovėjusį automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Eismo įvykio metu buvo apgadinti keturi automobiliais. Taip G. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.
Be to, G. G. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. G. apklausiamas teisme parodė, kad išties protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo neblaivus, buvo slidu ir jis nesuvaldė automobilio be atsitrenkė į kitą automobilį bei sukėlė eismo įvykių seką. Tą dieną gydytoja jam pasakė, kad jis serga širdies liga, todėl susijaudino ir išgėrė kelis kokteilius su degtine. Tada sėdo už automobilio vairo ir vairavo bei sukėlė minėtą eismo įvykį. Dėl pažeidimo gailisi, mano, kad nėra piktybinis pažeidėjas, ateityje taip nesielgs.
G. G. rašytiniame 2018 m. liepos 2 d. paaiškinime nurodė, kad 2018 m. liepos 2 d., apie 17.32 val., Vilniuje, Savanorių pr., jis važiuodamas jam priklausančiu automobiliu „Volkswagen“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), esant prastoms oro sąlygoms, važiuojant trečia eismo juosta, nespėjęs sustabdyti, atsitrenkė į „Ford“ markės automobilį, kuris taip pat apgadino priekyje esančius du automobilius. Automobilis yra apdraustas civiliniu draudimu (b. l. 13).
R. N. rašytiniame 2018 m. liepos 2 d. paaiškinime nurodė, kad 2018 m. liepos 2 d., apie 16.32 val., nuo Kauno pusės link centro, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Nestipriai lijo, važiuojamos dangos paviršius buvo šlapias, danga - asfaltas. Važiavo trečiąja eismo juosta (kairiąja). Susidūrimo metu stovėjo degant raudonam šviesoforo signalui, artimųjų šviesų žibintai buvo įjungti. Gale išgirdo smūgį, galinio vaizdo veidrodėlyje pamatė artėjantį automobilį, kad sušvelninti smūgį, atleido stabdžio pedalą. Pajutęs smūgį į galą nuo smūgio pajudėjo ir atsitrenkė į priekyje esantį automobilį. „Volkswagen LT“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) automobilis trenkėsi į krovininį automobilį „Ford“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo smūgio jis trenkėsi į jo vairuojamą „Volkswagen Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo smūgio jo vairuojamas „Volkswagen Golf“ trenkėsi į priekyje buvusį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Įvykus eismo įvykiui automobilio „Volkswagen LT“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas siūlė nepranešti pareigūnams apie įvykį ir sakė atlyginsiąs žalą (b. l.10).
A. Č. rašytiniame 2018 m. liepos 2 d. paaiškinime nurodė, kad 2018 m. liepos 2 d., apie 16.30 val., vairavo jam priklausantį automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Važiavo Savanorių pr. link Vilniaus miesto. Lijo, kelio danga buvo šlapia. Važiavo rijų eismo juostų keliu, kairėje juostoje. Stovėjo prie šviesoforo degant raudonam signalui, prie „Norfos“ bazės. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui pradėjo judėti ir pajuto vieną smūgį. Į jį atsitrenkė automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o į kurį taip pat kitas automobilis, kurių valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus pareigūnams automobilius patraukė į nuošalesnę gatvę pildyti deklaracijos. Po to pareigūnai paskambino ir pranešė, kad kaltininkas neblaivus, dėl to deklaracijos nepildė ir laukė pareigūnų. Kaltininkas mėgino po eismo įvykio tartis, bet jie atsisakė (b. l. 11).
A. U. rašytiniame 2018 m. liepos 2 d. paaiškinime nurodė, kad 2018 m. liepos 2 d., apie 16.30 val., vairavo Kurjerių tarnybai priklausantį mikroautobusiuką „Ford“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Važiavo Savanorių pr. link Gerosios Vilties žiedo. Sustojo sankryžoje prie „Norfos“ bazės. Po kelių sekundžių pajuto smūgį į galinę automobilio dalį ir nuo smūgio atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį „Volkswagen“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobilis „Volkswagen“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkė į priekyje stovėjusią „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Atvykus pareigūnams automobilius patraukė pildyti deklaracijos. Neužilgo paskambino pareigūnas ir pranešė, kad kaltininkas neblaivus. Prieš atvykstant pareigūnams kaltininkas bandė tartis, bet jis atsisakė (b. l. 12).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Antrosios kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio A. Š. 2018 m. liepos 2 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2018 m. liepos 2 d., apie 16.32 val., dirbant su LPM kursante I. M. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gautas pranešimas, kad Vilniuje, Savanorių pr. 176, judant transporto priemonėms į centrą susidūrė keturi automobiliai: „Volkswagen LT 46“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), „Ford“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), „Volkswagen Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko „Ford“ automobilio vairuotojas A. U., vėliau priėjo „Volkswagen Golf“ vairuotojas R. N. ir „Audi“ vairuotojas A. Č., kurie paaiškino, kad važiuodami ties Savanorių pr. 176C, artėdami prie sankryžos degant raudonam šviesoforui, netrukus pajuto smūgį į galą. Kaip vėliau paaiškėjo atsitrenkė „Volkswagen LT“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Aiškinus toliau aplinkybes, vairuotojas automobilio „Volkswagen LT“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkė į „Ford“ automobilį, po to „Ford“ atsitrenkė į „Volkswagen Golf“ ir vairuotojas automobilio „Volkswagen Golf“ atsitrenkė į „Audi“ automobilį. Kaip vėliau paaiškėjo automobilį „Volkswagen LT“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairavo G. G. Visi eismo dalyviai sutarė dėl kaltės ir jiems buvo išaiškinta, kaip pildyti deklaraciją. Vėliau priėjus prie vairuotojo G. G., kad pateiktų vairuotojo pažymėjimą, pajuto alkoholio kvapą. Paklausus jo ar vartojo alkoholį, jis atsakė, kad prieš 2 val. išgėrė 200 g degtinės. Patikrinus G. G. neblaivumą, jam buvo nustatytos 0,97 promilės girtumo. G. G. kaltės neneigė (b. l. 5).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2018 m. liepos 2 d., apie 16.35 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjo R. N. pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Savanorių pr. 176, judant į centro pusę susidūrė automobiliai: „Volkswagen LT 46“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), „Ford“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), „Volkswagen Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Visi vietoje (b. l. 6).
Iš 2018 m. liepos 2 d. eismo įvykio vietos schemos matyti, kad joje užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, Savanorių pr. 176C. Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobiliui „Volkswagen LT 46“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), „Ford“ apgadintas priekinis bamperis, variklio (nėra teksto), valstybinis numeris ir jo rėmelis. Automobiliui „Ford“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), apgadintas priekinis bamperis, valstybinis numeris ir jo rėmelis, galinės durys. Automobiliui „Volkswagen Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintas užpakalinis bamperis, bagažinės dangtis. Automobiliui „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintas užpakalinis bamperis (b. l. 7-8).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2018 m. liepos 2 d., 17 val. 17 min. 24 sek. G. G. nustatytas 0,97 prom. girtumas (b. l. ...).
Iš patikros sertifikato kopijos matyti, kad alkotesterio patikra galioja iki 2018 m. rugsėjo 14 d. (b. l. 14).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis „Volkswagen LT 46“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso G. G. (b. l. 15).
Dėl G. G. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje
ANK 423 straipsnio 3 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, ir už neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą).
KET 14 punkte yra įtvirtintas draudimas neblaiviems asmenims vairuoti transporto priemonę. Tuo tarpu KET 127 punkte įtvirtinta pareiga vairuotojams važiuoti neviršijant leistino greičio, bei pareiga pasirenkant važiavimo greitį atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Be to, minėtas KET punktas įtvirtina vairuotojo pareigą sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad nekyla abejonių, jog G. G. 2018 m. liepos 2 d., apie 16.32 val., Vilniuje, Savanorių pr. 176C, pažeidė KET 9, 14, 127 punktų reikalavimus, vairavo būdamas neblaivus (kai nustatytas 0,97 promilės neblaivumas) vairavo automobilį „Volkswagen LT 46“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į oro sąlygas ir dėl to atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį ir sustojusį automobilį „Ford“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris po smūgio atsitrenkė į priešais stovėjusį automobilį „Volkswagen Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), o pastarasis po smūgio atsitrenkė į priešais stovėjusį automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).
Pirmiausia pažymėtina, kad šį faktą teismo posėdžio metu patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas G. G. pripažino pažeidimą ir apklausiamas teisme parodė, kad išties protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo neblaivus, buvo slidu ir jis nesuvaldė automobilio be atsitrenkė į kitą automobilį bei sukėlė eismo įvykių seką. Tą dieną gydytoja jam pasakė, kad jis serga širdies liga, todėl susijaudino ir išgėrė kelis kokteilius su degtine. Tada sėdo už automobilio vairo ir vairavo bei sukėlė minėtą eismo įvykį. Aplinkybę, jog 2018 m. liepos 2 d., apie 16.32 val., jis vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, G. G. patvirtino ir savo rašytiniame paaiškinime. Nurodė, kad 2018 m. liepos 2 d., apie 17.32 val., Vilniuje, Savanorių pr., jis važiuodamas jam priklausančiu automobiliu „Volkswagen“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), esant prastoms oro sąlygoms, važiuojant trečia eismo juosta, nespėjęs sustabdyti, atsitrenkė į „Ford“ markės automobilį, kuris taip pat apgadino priekyje esančius du automobilius. Tokius pažeidėjo paaiškinime nurodytus duomenis taip pat patvirtina kitų transporto priemonių dalyvavusių eismo įvykyje vairuotojų rašytiniai paaiškinimai. Jie nurodė, kad G. G. vairuojamas automobilis atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį ir sustojusį automobilį „Ford“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris po smūgio atsitrenkė į priešais stovėjusį automobilį „Volkswagen Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris po smūgio atsitrenkė į priešais stovėjusį automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Administracinio nusižengimo byloje esantys papildomi duomenys apie eismo įvykį taip pat patvirtina, jog įvykio metu buvo apgadinti automobiliai: „Volkswagen LT 46“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), „Ford“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), „Volkswagen Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Antrosios kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio A. Š. 2018 m. liepos 2 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad priėjus prie vairuotojo G. G., kad pateiktų vairuotojo pažymėjimą, pajuto alkoholio kvapą. Paklausus jo ar vartojo alkoholį, jis atsakė, kad prieš 2 val. išgėrė 200 g degtinės. Patikrinus G. G. neblaivumą, jam buvo nustatytos 0,97 promilės girtumo. Aplinkybę, jog įvykio metu G. G. buvo neblaivus, patvirtina alkotesterio kvito rodmenys, iš kurių matyti, kad 2018 m. liepos 2 d., 17 val. 17 min. 24 sek. G. G. nustatytas 0,97 prom. girtumas. Byloje esantys alkotesterio patikros sertifikato duomenys patvirtina, jog girtumo G. G. nustatymo metu alkotesteris buvo tinkamas naudoti, jo patikra galioja iki 2018 m. rugsėjo 14 d.
Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 2 straipsnio 12 punktą eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog nesilaikydamas KET 9, 14 ir 127 punktų reikalavimų G. G. sukėlė eismo įvykį.
Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad G. G. 2018 m. liepos 2 d., apie 16.32 val., Vilniuje, Savanorių pr. 176C, pažeidė KET 9, 14, 127 punktų reikalavimus, nes būdamas neblaivus (kai nustatytas 0,97 promilės neblaivumas) vairavo automobilį, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į oro sąlygas, atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį ir sustojusį automobilį „Ford“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris po smūgio atsitrenkė į priešais stovėjusį automobilį „Volkswagen Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris po smūgio atsitrenkė į priešais stovėjusį automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes jo veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 3 dalyje.
Dėl G. G. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje
ANK 417 straipsnio 8 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Administracinio nusižengimo protokole tiesiogiai nėra įvardinta, kuris G. G. padarytas KET pažeidimas kvalifikuotas pagal šį ANK straipsnį, tačiau iš bylos medžiagos turinio galimą spręsti, kad tokia veikos kvalifikacija protokole įvardinta toje dalyje, kurioje nustatyta, jog G. G. 2018 m. liepos 2 d., apie 16.32 val., Vilniuje, Savanorių pr. 176C, pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, nes vairuodamas automobilį „Volkswagen LT 46“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į oro sąlygas ir dėl to kilo eismo įvykis. Vis tik teismas pažymi, kad šis KET 127 punkto reikalavimo pažeidimas iš esmės vienas iš tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių KET pažeidimų, kurie lėmė protokole nurodyto eismo įvykio kilimą ir šiuo atveju kartu su KET 14 punkto pažeidimu yra ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo objektyvusis požymis. Dėl šios priežasties už KET 127 punkto pažeidimą taikant G. G. administracinę atsakomybę ir pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, būtų pažeistas non bis in idem (draudimo du kartus bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas. Esant tokioms aplinkybėms administracinio nusižengimo byla pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį G. G. nutrauktina.
Dėl administracinės nuobaudos skyrimo G. G.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji nuobaudų ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.
Teismas, skirdamas G. G. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį (neblaivus asmuo padarė vieną tyčinį nusižengimą, transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam laikytinas vienu pavojingiausiu ir šiurkščiausiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos keturios transporto priemonės), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – vidutinio amžiaus, vedęs, dirbantis, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, tačiau už smulkų pažeidimą (b. l. 3-4), be to, turi sveikatos problemų, serga hipertenzine širdies liga, darbdavio apibūdinamas teigiamai, gauna santykinai nedideles pajamas, tiek jis pats, tiek ir jo sutuoktinė. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl jo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remiantis šiomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad G. G. už šio administracinio nusižengimo padarymą skirtina minimali bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas minimaliam sankcijoje numatytam terminui.
Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir G. G. skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta baudą bei administracinio poveikio priemonės trukmę nustatyti trumpesnę, nei numato ANK 423 straipsnio 4 dalyje.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Paprastai administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar itin nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė negali būti skiriama, o jų dydis individualizuojamas konkretaus taikomo straipsnio sankcijos ribose. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad net ir esant aiškiai išreikštam pažeidėjo kritiniam požiūriui į savo elgesį, ir kitas šio klausimo svarstymui aktualias aplinkybes, prevenciniai tikslai, t. y. kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų tokio pobūdžio teisės pažeidimų, negali būti nuvertinami, iškeliant privatų administracinį teisės pažeidimo padariusio asmens interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su jo darbine veikla ar šeimos gyvenimu, aukščiau visuomenės intereso gyventi saugioje visuomenėje. Tokio pobūdžio pažeidimus padariusių asmenų asmeniniai ir ypač turtiniai interesai dėl sumažėjusių pajamų, netenkamo darbo, elementarių nepatogumų, negali būti pervertinami, nes šio pobūdžio pažeidimai gali sąlygoti itin skaudžius padarinius – neatstatomus asmenų sužalojimus ar net gyvybės atėmimą. Taigi prevencinių tikslų užtikrinimas šiais atvejais yra itin svarbus. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad G. G. nurodomos aplinkybės, jog transporto priemonės vairavimas yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, kad jis serga širdies liga, gauna mažas pajamas, nėra tokios reikšmingos, kad būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, yra natūrali jo padaryto administracinio nusižengimo pasekmė, kadangi ją privaloma skirti pagal ANK 423 straipsnio 4 dalį, tuo tarpu skirtinos baudos ribos yra nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. G. G. vairuoti esant neblaiviam nusprendė pats, suvokdamas, kad vartojo alkoholį, taigi natūralu, kad iš to išplaukiančius padarinius jis turėjo numatyti ir jų tikėtis. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad G. G. nurodomos aplinkybės nėra tokios, kurios leistų manyti, kad jam netekus teisės vairuoti jis, ar jo artimi asmenys patirs neatstatomus praradimus. Tuo tarpu minimali bauda ir minimaliam terminui taikoma administracinio poveikio priemonė šiuo atveju yra proporcingos ir skirto įvertinus visas G. G. palankias aplinkybes.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo
Už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, vadovaujantis ANK 423 straipsnio 5 dalimi, padarymą asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Iš VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „Volkswagen LT 46“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas įvykio metu buvo G. G. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad G. G. dirba, duomenų apie tai, kad anksčiau jis būtų buvęs baustas už analogiškus pažeidimus byloje nėra, šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 35 straipsniu, 38 straipsniu, 417 straipsnio 8 dalimi, 423 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
G. G. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų (1200 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį G. G. nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 18088197712 ir įmokos kodą - 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.