- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-20
- Bylos Nr.
- 2S-1070-378/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gražina Davidonienė (pirm.), Leonas Jachimavičius, Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- R. K.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 20 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. S. 2007-07-12 pateikė teismui ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir motinos valdžios apribojimo, kuriame pareiškė prašymą laikinai, iki bus priimtas sprendimas byloje, nustatyti L. S. , gim. 1996-09-23, ir J. S. , gim. 1998-01-08, gyvenamąją vietą su tėvu V. S. ir uždrausti atsakovei R. K. matytis su šiais vaikais. Ieškovas nurodė, kad atsakovės elgesys yra neprognozuojamas dėl girtavimo bei vaistų vartojimo, todėl leisti vaikams gyventi kartu su atsakove bei jai matytis su vaikais prieštarautų vaikų interesams, neprognozuojama yra ir žala, kurią atsakovė gali padaryti vaikams. Be to, ieškovas nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė bus suinteresuota vilkinti procesą, kadangi šiuo metu pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 20 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir nutarė kol bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei R. K. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir motinos valdžios apribojimo taikyti laikinąją apsaugos priemonę : nepilnamečių ieškovo ir atsakovės vaikų : L. S. , gim. 1996-09-23, ir J. S. , gim. 1998-01-08, gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Prašymą dalyje dėl laikinosios apsaugos priemonės - uždraudimo atsakovei R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) matytis su vaikais L. S. , gim. 1996-09-23, ir J. S. , gim. 1998-01-08, - taikymo teismas atmetė.
Tenkindamas ieškovo prašymą iš dalies, teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti šalių nepilnamečių vaikų interesus. Tėvai turi savo nepilnamečiams vaikams užtikrinti saugią socialinę aplinką – apsaugoti juos nuo fizinio ar psichinio smurto, galimo netinkamo elgesio dėl vaistų ir alkoholio vartojimo, ugdyti vaikų nuostatas prieš alkoholinių gėrimų vartojimą. Teismas sprendė, jog prie ieškinio pateikti dokumentai leidžia daryti išvadą, kad nesiėmus laikinosios apsaugos priemonės – vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, kol bus priimtas teismo sprendimas - gali nukentėti vaikų teisės ir interesai. Spręsdamas klausimą dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo, teismas atsižvelgė ir į pačių vaikų L. S. ir J. S. 2007-07-03 Alytaus miesto savivaldybės VTAT rašytame paaiškinime išreikštą pageidavimą gyventi su tėvu. Atmesdamas ieškovo prašymą uždrausti atsakovei matytis su vaikais, teismas nurodė, jog atsakovės netinkamas elgesys nepilnamečių vaikų akivaizdoje pasireiškė tik vieną dieną, t.y. 2007-06-07. Atsakovė nėra įrašyta į narkologinę įskaitą, o tai, kad 2002 – 2003 metų laikotarpyje ji gydėsi Vilniaus priklausomybės ligų centre, kaip tik rodo, kad atsakovė dėjo pastangas, kad atsikratytų priklausomybės nuo alkoholio. Teismas konstatavo, jog nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė, matydamasi su savo vaikais, darys jiems neigiamą įtaką.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė R. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Apeliantės teigimu, teismo išvada, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių – vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, kol bus priimtas teismo sprendimas – gali nukentėti vaikų interesai, yra abstrakti ir neparemta įrodymais. Apeliantė pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo išnagrinėtas pažeidžiant materialinės teisės normas, kadangi nagrinėjamu klausimu nebuvo išklausyti nepilnamečiai šalių vaikai. Atsakovės manymu, teismas negalėjo remtis pateiktais vaikų paaiškinimais, kadangi jie nerišlūs ir surašyti ieškovo įtakoje. Skunde teigiama, jog šia teismo nutartimi pažeidžiami vaikų interesai, kadangi ieškovas vaikais nesirūpina, juos palieka vienus namuose, palieka svetimiems žmonėms. Ieškovas daro psichologinį poveikį vaikams, nuteikinėja juos prieš atsakovę. Skundas grindžiamas ir procesinių teisės normų – CPK 148 straipsnio 1 dalies pažeidimu, kadangi jai nebuvo pranešta apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas V. S. pirmosios instancijos teismo nutartį prašo palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, jog apeliantės argumentas, kad teismas savo sprendimo nemotyvavo, nėra pagrįstas. Skundžiamoje nutartyje teismas motyvavo būtinumu apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir savo išvadas grindė prie ieškinio pateiktais įrodymais. Klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, todėl skundo argumentai dėl vaikų neišklausymo nagrinėjamu klausimu taip pat nėra pagrįsti. Apeliantės teiginiai dėl vaikų interesų pažeidimo, ieškovo pastebėjimu, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Skunde nurodytus teiginius paneigia kartu su atsiliepimu pateikiamas 2007 m. rugpjūčio 08 d. šeimos buities sąlygų patikrinimo aktas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
CK 3.65 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų interesus, t.y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai gyvena skyrium, teismas, siekdamas apsaugoti vaiko interesus, gali nustatyti jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kol šis klausimas bus išspręstas galutinai. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, inicijuodamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir motinos valdžios apribojimo bylą, nurodė konkrečias aplinkybes, patvirtinančias grėsmės buvimą šalių nepilnamečių sūnų L. S. ir A. S. interesams: atsakovė yra linkusi vartoti alkoholį ir stiprius raminamuosius vaistus, būdama apsvaigusi baugina nepilnamečius vaikus. Šias aplinkybes ieškovas grindė rašytiniais įrodymais: 2007 m. birželio 06 d. ir 07 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos surašytais šeimos aplankymo aktais (b.l.8,10), pažyma iš Vilniaus priklausomybės ligų centro (b.l.11), vaikų paaiškinimais (b.l.15,16). Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog iki bylos išnagrinėjimo nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ir palikus vaikus gyventi su motina, gali nukentėti jų teisės ir interesai, kadangi minėtais rašytiniais įrodymais patvirtintos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti apie netinkamą atsakovės gyvenimo būdą, darantį žalą vaikams.
Kolegija taip atmeta atskirojo skundo argumentus, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo išklausyti vaikai. Iš tiesų, CK 3.164 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Kolegijos nuomone, ši materialinės teisės norma visų pirma taikytina tuomet, kai yra nagrinėjama byla iš esmės ir dėl ginčo esmės priimamas teismo sprendimas. Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reiškia operatyvias priemones, kurių teismas imasi dar iki teismo sprendimo priėmimo. Kita vertus, nėra pagrindo teigti, kad vaikų teisė būti išklausytais buvo besąlygiškai pažeista: prie ieškinio pateikti jų paaiškinimai patvirtina faktą, kad šalių vaikai buvo išklausyti Vaiko teisių apsaugos tarnyboje (b.l.15,16).
Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė apie klausimo nagrinėjimą nepranešęs atsakovei, nedaro šios nutarties savaime neteisėta. Pranešimas apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą yra paliekamas teismo diskrecijai (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Kolegija sprendžia, jog ieškovo nurodytos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos aplinkybės, susijusios su tuo, jog atsakovė vartoja alkoholinius gėrimus bei stiprius raminamuosius vaistus, leido teismui pagrįstai manyti, kad pranešimas atsakovei R. K. apie kausimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu iki bus priimtas teismo sprendimas nagrinėjimą, gali sukelti neigiamus padarinius ir netgi sukliudyti tokių priemonių taikymui.
Teismas, kaip kiekviena valdžia, turi paklusti teisei – Konstitucijai, įstatymams, tarptautinėms sutartims; aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). CPK 2 straipsnis, apibrėžiantis civilinio proceso tikslus, akcentuoja asmenų interesų apsaugą ir būtinybę kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Teisingumo principas yra universalus principas, kuris, be kita ko, suponuoja ir tai, kad bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui ir turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, be to, teisingumas gali būti įgyvendinamas tik užtikrinant interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioms principinėms nuostatoms nenusižengė, kadangi neuždraudė atsakovei bendrauti su dukra. Pažymėtina tai, kad ir prie atskirojo skundo jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti atsakovė nepridėjo (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis), o ieškovo kartu su atsiliepimu į skundą pateiktas šeimos buities sąlygų patikrinimo aktas atsakovės teiginius paneigia (b.l.51,52).
Tokiu būdu, naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.