Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2016-01-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-34-606/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-01-21
Bylos Nr.
1A-34-606/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10642-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Lapinskienė (pirm.), Dalius Jocys, Savinijus Katauskas
Nuteistasis
A. L.
Advokatai
Romanas Lupeika
Kategorijos
Pranešėja Edita Lapinskienė Baudž. byla Nr. 1A-34-606/2016

Teisėja Ingrida Krušienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10642-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.8.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.6.(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės,

teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Galminui,gynėjui advokatui Romanui Lupeikai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. L., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5 punktą, 7 punktą, 8 punktą, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant A. L. per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti, mokytis arba užsiregistruoti darbo biržoje, nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Procesas dėl pareikšto Valstybinės ligonių kasos 21,44 EUR dydžio ieškinio T. B. gydymo išlaidoms atlyginti nutrauktas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nuteistas už tai, kad 2015 m. vasario 15 d., apie 01 val., prie (duomenys neskelbtini) esančio klubo „(duomenys neskelbtini)“, viešoje vietoje, be jokios priežasties kitų asmenų akivaizdoje dėl chuliganiškų paskatų įžūliu elgesiu – spirdamas ant žemės gulinčiam T. B. į veidą – padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus – muštinę žaizdą nosies nugarėlėje ir nosies kaulų lūžimą bei aplinkines kraujosruvas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2015-10-05 nuosprendį, t. y. pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteisti bauda arba viešaisiais darbais. Taikant BK kodekso 64¹ straipsnį, naujai paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jam paskirti įpareigojimai – per laisves atėmimo bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti, mokytis arba užsiregistruoti darbo biržoje, nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo T. B. provokuojantys veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. L. nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, neginčija, nors ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys, pagrindžiantys, jog įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus, elgėsi netinkamai, be jokios priežasties kabinėjosi prie klube „(duomenys neskelbtini)“ buvusių lankytojų, provokavo muštynes. Apeliantas visiškai supranta, kad jo elgesys, kai koja smūgiavo gulinčiam T. B. į galvą, teisės požiūriu nėra ir negalėjo būti priimtinas, todėl savo veiksmus vertina itin kritiškai ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Nuteistasis pripažįsta, kad pasielgė netinkamai, labai neapgalvotai, gal dėl to, jog suveikė emocinė būklė, nes prieš tai pats T. B. netinkamai ir neteisingai elgėsi prieš jo draugus, kurie net neturėjo pretenzijų. Apeliantas tikrai džiaugiasi, kad T. B., įvertinęs aplinkybes, priėmė jo atsiprašymą ir atleido, jis ateityje tokių neteisėtų veiksmų niekada nevykdys, nes nėra linkęs smurtauti, priešingai, gyvenime stengiasi išvengti bet kokio smurto tiek sau, tiek kitiems asmenims. Tačiau vertindamas teismo paskirtos bausmės dydį, apelianto nuomone, jis turi pagrindo manyti, kad paskirta bausmė yra pernelyg griežta, nesutinka su tuo, jog jo veiksmuose nebuvo galima įžvelgti atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Nurodo, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tuomet, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išsiaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis, t. y. kai nustatomos dvi aplinkybės: 1) kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011 ir kt.). Apeliantas sutinka su tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nepripažino savo kaltės, ir tai nutiko ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, tiesiog tikėjo, kad smurtą prieš T. B. padarė ne jis, o kitas asmuo. Bylą nagrinėjant iš esmės, įvertinęs aplinkybių visetą, įstatymo taikymą, o ne paveiktas kitų, ne tik pats prisipažino padaręs nusikaltimą, nukentėjusiojo atsiprašė ir šis jam atleido, bet kritiškai įvertino ir iki pat šiol vertina savo elgesį, išgyveno ir išgyvena dėl padarytų veiksmų, visais įmanomais būdais stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Todėl mano, kad teismas turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą jam taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir prisipažinimą bei gailėjimąsi pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Apelianto teigimu, iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad nukentėjusiojo T. B. veiksmai iki jam pavartoto smurto teisės požiūriu nebuvo priimtini, nes liudytojai parodė, kad jis buvo girtas ir neadekvatus, keikėsi necenzūriniais žodžiais, stengėsi išprovokuoti konfliktą, mosikavo kumščiais. Būtent šios aplinkybės paskatino vieną iš jo draugų nueiti su T. B. nuošaliau tam, kad išsiaiškintų santykius. Todėl nuteistasis A. L. mano, kad aukštesnysis teismas turi teisinį pagrindą šiuo atveju taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir pripažinti, jog nukentėjusiojo T. B. veiksmai buvo provokuojantys.

Apeliantas pažymi, kad bausmės paskirtis (BK 41 straipsnis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Taikydamas šią nuostatą kaip ir BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismas turi tinkamai įvertinti aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, leidžiančius daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Nuteistasis A. L. nurodo, kad jam yra žinoma, jog už jo padarytą nusikalstamą veiką baudžiamajame įstatyme yra numatyta tik vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų, jis supranta, kad teismas jam paskyrė mažesnę bausmę, nei numato sankcijos vidurkis. Tačiau teismas, įvertinęs visų aplinkybių visetą, turi diskrecijos teisę paskirti ir kitą bausmę, nei numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. BK 42 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad padariusiam nusikaltimą asmeniui gali būti skiriami viešieji darbai, bauda (BK 42 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo nuomone, aukštesniajam teismui iš naujo įvertinus visų aplinkybių visetą bei tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kad jo nusikaltimo padarymui vis dėlto įtakos turėjo ir nukentėjusiojo T. B. provokuojantys veiksmai, paskirta bausmė galėtų būti pakeista, paskiriant jam piniginę baudą arba viešuosius darbus. Apelianto įsitikinimu, tuomet paskirta bausmė atitiktų protingumo kriterijus, būtų pasiekti ir įgyvendinti bausmės principai. Nuteistasis nurodo, kad šis prašymas susijęs su tuo, kad iki nusikalstamos veikos padarymo jis turėjo gerai apmokamą darbą užsienyje, sąžiningai vykdė savo pareigas, susitaupė lėšų pragyvenimui. Apie Lietuvoje esamą darbo rinką ir žmonių gaunamas pajamas yra visuotinai žinoma. Po to, kai ikiteisminio tyrimo metu jam buvo taikyta kardomoji priemonė – asmens dokumentų paėmimas, žinoma, jis darbą užsienyje prarado, nes reikėjo dalyvauti ikiteisminiame tyrime atliekamuose tyrimo veiksmuose, o dabar gyvena iš turimų santaupų. Nors šiuo metu kol kas ir nedirba, tačiau iš buvusių darbdavių turi pasiūlymų tęsti darbo santykius. Esant šioms svarbioms jo gyvenimo aplinkybėms, nuteistasis A. L. prašo teismo paskirtą bausmę pakeisti.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas R. Lupeika prašo nuteistojo A. L. apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo A. L. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tai yra nesunkiai sužalojus žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Nusikalstamą nuteistojo A. L. veiką pirmosios instancijos teismas kvalifikavo tinkamai, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Apeliantas nusikalstamos veikos padarymo fakto ir nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme.

Apeliantas prašo pakeisti 2015 m. spalio 15 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti švelnesnę nei įstatyme už padarytą nusikalstamą veiką numatyta ir nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, paskiriant jam arba piniginę baudą, arba viešuosius darbus.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nuteistajam A. L. netaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis pripažįstami kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato abi sudedamąsias dalis: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog bylą nagrinėjant Palangos miesto apylinkės teisme, nuteistasis A. L. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pripažino visiškai, davė savo esme faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes atitinkančius parodymus, ir kaip, vertinant A. L. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, neabejotinai galima teigti, dėl savo nusikalstamo elgesio iš tiesų nuoširdžiai gailėjosi. Teisminio nagrinėjimo metu A. L. ne tik atsiprašė nukentėjusiojo, bet dar ikiteisminio tyrimo metu visa apimtimi ir savo valia atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, teisminio nagrinėjimo metu taip pat visa apimtimi ir savo valia, gynybos prašymu teismui baudžiamosios bylos nagrinėjime padarius pertrauką, A. L. atlygino ir Valstybinės ligonių kasos pareikštą byloje civilinį ieškinį dėl patirtos žalos už nukentėjusiojo T. B. gydymą (t. 2, b. l. 2, 3–7). Šių aplinkybių visuma suponuoja ir išvadą, kad A. L. iš tiesų kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, dėl jo išgyvena ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio ar teisminio nagrinėjimo metu. Bylos medžiaga nustatyta, jog A. L. teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kaltu padarius baudžiamajame įstatyme numatytą jam inkriminuotą veiką, kaip minėta, prisipažino visa apimtimi, ir, pažymėtina, prisipažino nuo pat bylos nagrinėjimo teisme pradžios bei davė esmines faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes atitinkančius parodymus. Bylos medžiaga nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis, kaip nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, savo kaltės dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojus nukentėjusįjį T. B. nepripažino. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, jog, aiškindamas savo poziciją nepripažįstant kaltės ikiteisminio tyrimo metu, teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis A. L. logiškai paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltės padarius nusikalstamą veiką jis nepripažino, nes iš pradžių nebuvo tikras, kad jis galėjo įspirti nukentėjusiajam į veidą, savo kalte nebuvo įsitikinęs net ir akistatos metu, tuo tarpu šiuo metu, tai yra bylos nagrinėjimo teisme metu, viską apmąstęs savo kaltę pripažįstantis visiškai. Esant tokioms aplinkybėms, teigti, jog A. L. kaltu padarius jam inkriminuojamą veiką prisipažino dėl byloje surinktų jo kaltę grindžiančių įrodymų, o ne laisva valia ir savo noru, nėra objektyvaus pagrindo. Tokią išvadą logiškai suponuoja ir aplinkybė, jog dar ikiteisminio tyrimo metu A. L. atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą visa apimtimi. Ši aplinkybė pagrindžia nuteistąjį jau ikiteisminio tyrimo metu iš esmės įvertinus ir suvokus nusikalstamą savo veiksmų pobūdį.

Pirmosios instancijos teismas sprendimą nuteistojo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi nepripažinti lengvinančia aplinkybe motyvavo tuo, kad nors A. L. ir pripažino savo kaltę teisiamojo posėdžio metu bei gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau klaidino ikiteisminį tyrimą ir tuo trukdė išaiškinti nusikalstamos veikos aplinkybes, todėl toks nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas negali būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Kolegija pažymi, kad teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, jog veikos kaltininkas gali pripažinti savo kaltę bylos ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, todėl kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal formuojamą teismų praktiką, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta teismas, taigi aplinkybę pripažįstant asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe, lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti būtent teisme. Tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis. Teigti, kad A. L. prisipažinimą lėmė ne paties asmens valingas apsisprendimas, o byloje surinkti įrodymai, kaip konstatuota, nėra pagrindo.

Šiuo atveju kreiptinas ir dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, nuteistojo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi nepripažindamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tik nurodė, kad A. L. klaidino ikiteisminį tyrimą ir tuo trukdė išaiškinti nusikalstamos veikos aplinkybes, tačiau šios išvados teismas nemotyvavo ir konkrečių nuteistojo veiksmų, kuriuos vertino kaip klaidinančius ikiteisminį tyrimą, neįvardijo.

Pažymėtina, kad atsižvelgdamas į tai, jog A. L. kaltu prisipažino visa apimtimi, davė esmines faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes atitinkančius parodymus ir abejonių dėl A. L. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nekilus, pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal formuojamą teismų praktiką, laikytina, jog kaltinamojo parodymai ir paaiškinimai teisme prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje, teismo užduotis nustatyti byloje tiesą, procese pagrindžiant veikos padarymą, neabejotinai buvo palengvinta. Ši aplinkybė taip pat suponuoja kaltinamojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažinti kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Vertinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad A. L. prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo A. L. parodymus, duotus teisme, kitą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad A. L. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos lengvina jo baudžiamąją atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Taigi pirmosios instancijos teismas nepripažinęs BK 59 straipsnio 1 dalie 2 punkte numatytos aplinkybės nuteistojo A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė nuteistajam per griežtą bausmę.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytos lengvinančios aplinkybės

Apeliantas apeliaciniame skunde prašo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įstatymo leidėjo kaip lengvinančią atsakomybę numatytą aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys.

Apelianto teigimu, iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad nukentėjusiojo T. B. veiksmai iki prieš jį pavartoto smurto, teisės požiūriu, nebuvo priimtini, nes liudytojai parodė, kad jis buvo girtas ir neadekvatus, keikėsi necenzūriniais žodžiais, stengėsi išprovokuoti konfliktą, mosikavo kumščiais. Būtent šios aplinkybės paskatino vieną iš jo draugų nueiti su T. B. nuošaliau tam, kad išsiaiškintų santykius.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį, įžeidžia, smurtauja arba atlieka kitokius tyčinius veiksmus prieš patį kaltininką ar jam artimus asmenis ir pan.

Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą, akivaizdu, jog net jei nukentėjusiojo elgesį, veiksmus – esant neblaiviam, neadekvačiam aplinkai, vartojant necenzūrinius žodžius, aplinkinių, tarp jų ir nuteistojo draugų, prašant cigarečių, traktuoti kaip nederamus, prieštaraujančius visuotinai priimtinoms visuomenės, moralės normoms, konstatuoti juos buvus provokuojančius ir dargi sąmoningai ir būtent paties nuteistojo ar jo artimos aplinkos atžvilgiu nėra objektyvaus pagrindo.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog dėl cigarečių buvo kilusi konfliktinė situacija, susistumdymas, dėl to abiejų pusių buvo suduota po kelis smūgius ranka, tarp nukentėjusiojo ir vieno iš nuteistojo draugų, o ne su pačiu nuteistuoju. Pažymėtina, jog tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo, iki pastarajam prieš nukentėjusįjį pavartojus fizinį smurtą, nebuvo jokio, netgi žodinio kontakto, taigi iki nuteistajam suduodant koja smūgį nukentėjusiajam į veidą, jokio tiesioginio tarpusavio santykio, net mažiausio, tarp nuteistojo A. L. ir nukentėjusiojo T. B. nebuvo. Nuteistasis netgi nematė nei kilusio konflikto pradžios, nei jo eigos. A. L., kaip nustatyta, smūgį nukentėjusiajam sudavė staiga, be jokios aiškios priežasties, tiesiog atbėgęs į įvykio vietą ir pamatęs nukentėjusįjį gulintį ant žemės (nukentėjusysis ant žemės parkrito nuteistojo draugui jį pastūmus), kaip pats teisminio nagrinėjimo metu nurodė, pagalvojo, kad reikia padėti draugui.

Vertinant tai, kas išdėstyta, turint omeny įvykio vietą – šalia naktinio klubo, kur, be kita ko, vartojamas alkoholis, paros laiką – 1 valandą nakties, tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo draugų kilusį konfliktą, galima vertinti kaip įprastas, dažnai tokioje aplinkoje kylančias konfliktines situacijas, nukentėjusiojo elgesys tokioje aplinkoje nei savo pobūdžiu, nei apimtimi nebuvęs provokuojantis nuteistojo atžvilgiu.

Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvados apie sąmoningai provokuojantį nukentėjusiojo elgesį nuteistojo ar jo artimos aplinkos atžvilgiu, pagrindo taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti nukentėjusiojo T. B. provokuojantį elgesį nėra.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

Atmestinas apelianto argumentas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai. Be to, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2009, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-633/2011, 2K-447/2014).

Apeliantas prašymą jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį motyvuoja tuo, kad iki nusikalstamos veikos padarymo jis turėjo gerai apmokamą darbą užsienyje, sąžiningai vykdė savo pareigas, susitaupė lėšų pragyvenimui, po to, kai ikiteisminio tyrimo metu jam buvo taikyta kardomoji priemonė – asmens dokumentų paėmimas, jis darbą užsienyje prarado ir šiuo metu nedirba, tačiau iš buvusių darbdavių turi pasiūlymų tęsti darbo santykius. Kolegijos vertinimu, šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, priešingai apelianto tvirtinimui, nelaikytinos išimtinėmis, suteikiančiomis pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog į kaltininko asmenybę, šeimines ir asmenines aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Pagal BK 61 straipsnį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio nusikaltimas, kuris vadovaujantis BK 11 straipsniu, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistasis kaltu padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką prisipažino ir dėl savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailisi. Tai konstatuota nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistasis atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. A. L. atlygino ir Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl patirtų nukentėjusiojo gydymo išlaidų. Apylinkės teismas pažymėjo, jog nors A. L. yra teistas už kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką finansinio pobūdžio bausme – bauda, tačiau ją yra sumokėjęs. Be to, apylinkės teismas atkreipė dėmesį, kad A. L. yra jauno amžiaus, be to, konstatavo, jog įvertinus visas aplinkybes, yra pagrindo manyti, jog nuteistojo padaryta veika buvo atsitiktinė, A. L. nėra linkęs sistemingai pažeidinėti įstatymus. Sunkinančių nuteistojo atsakomybę aplinkybių nėra.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, esant nustatytai nuteistojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, konstatuoja, jog sankcijoje už padarytą veiką baudžiamajame įstatyme numatyta laisvės atėmimo bausmė A. L. skirtina jos terminą nustatant artimą sankcijos minimumui. 2015 m. spalio 15 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendis keistinas, mažinant nuteistajam paskirtos bausmės dydį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti nuteistojo A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki vienerių metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. L. paskirti laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Edita LapinskienėTeisėjai Dalius JocysSavinijus Katauskas