- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-03-06
- Bylos Nr.
- 2-498-230/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- J. T., R. T., V. T., J. V.
- Atsakovas
- S. V., A. V.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. T., R. T., V. T., J. V. ieškinį atsakovams S. V., A. V., dalyvaujant tretiesiems asmenims Vilniaus m. 14-ojo biuro notarei Rasai Birutienei, jos atstovei Marijai Liutkevičienei, Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos tarnybai, dėl pareiškimo pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai J. T., R. T., V. T., J. V. prašo: pripažinti J. T. ir I. T. 2003 m. gruodžio 2 d. notariškai patvirtintą pareiškimą negaliojančiu, priteisti solidariai iš atsakovų A. V. ir S. V. J. T. naudai 60 125 Lt už parduotą žemės sklypą, 9 000 Lt palūkanų ir 120 000 Lt nuostolių, viso 189 125 Lt, o J. V., R. T. ir V. T. naudai kiekvienam po 12 025 Lt už parduotą žemės sklypą, 1 800 Lt palūkanų ir 24 000 Lt nuostolių, viso kiekvienam po 37 825 Lt.
Ieškovas J. T. paaiškino, kad 2003 m. lapkričio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi jis ir jo žmona I. T. atsakovei A. V. pardavė 0,3268 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini)., Vilniaus raj. Atsakovai 15 000 Lt sumokėjo prieš pasirašant sutartį, o likusius 145 000 Lt turėjo sumokėti iki 2003 m. gruodžio 10 d. Šalims atsiskaičius buvo numatyta patvirtinti susitarimą notarine tvarka t.y. kad yra visiškai atsiskaitę. 2003 m. gruodžio 2 d. ieškovas paskambino S. V., kuris pasakė turįs 50 000 Lt ir galįs iš dalies sumokėti už sklypą. Su atsakovais buvo susitarta susitikti pas notarę R.Birutienę, kuri turėjo patvirtinti pareiškimą apie visišką atsiskaitymą. Tokį fiktyvų pareiškimą ieškovai norėjo patvirtinti tik dėl akių ir dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, kadangi Vilniaus apskrities VMI 2003-11-07 J. T. surašė aktą ir nepagrįstai priskaičiavo 212 688,06 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio, baudų ir delspinigių, todėl iškilo grėsmė, kad gali būti areštuotos ir atsakovams parduotas žemės sklypas. Be to, toks pareiškimas buvo reikalingas Registrų centrui, kuriame buvo atžyma apie skolą. Kadangi atsakovai galėjo sumokėti tik dalį sumos, todėl ieškovas pasikonsultavo pas kitą notarę D.Svirbutienę, kaip reikėtų įforminti dalinį mokėjimą, kai ruošiamasi notariškai patvirtinti pareiškimą apie visišką atsiskaitymą. Notarė pasiūliusi surašyti raštelį, dalyvaujant liudytojui. Atvykę į notarinę kontorą J. T. ir I. T. pasirašė notariškai patvirtintą pareiškimą, kad pagal šią sutartį yra pilnai atsiskaityta. Po to atsakovai toje pačioje notarinėje kontoroje koridoriuje, dalyvaujant liudytojui J. V., parašė raštelį, pagal kurį sumokėjo 48 800 Lt, o likusius 96 200 Lt įsipareigojo sumokėti vėliau. Vakare atsakovai paskambino ir pranešė, kad yra įregistruotas parduoto žemės sklypo areštas, ir jie galį jį panaikinti, tačiau nebemokės likusios sumos. Sekančią dieną atsakovai atvažiavo pas ieškovus į namus ir I. T. pasiūlė atsakovams skolos nemokėti, kol patys ieškovai nepanaikins arešto. Tuo metu atsakovams atvykus pas ieškovus jų namuose buvo K. G. ir I. P., kurie girdėjo pokalbį apie likusią skolą. Vėliau atsakovai skolą sumokėti atsisakė.
Ieškovo J. T. atstovė prašo ieškinį patenkinti ir nurodė, kad ginčijamas pareiškimas buvo surašytas tik dėl akių, siekiant užkirsti kelią tam, kad nebūtų areštuotas atsakovams parduotas žemės sklypas. Be to, J. T. ir I. T. pasirašydami pareiškimą suklydo ir dėl jo teisinės galios, kadangi manė jį esant reikšmingu tik Registrų centrui, kuriam pateikti ir buvo išduotas, o šalių santykius manė, kad nulems pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis bei atsakovų rašytinis įsipareigojimas sumokėti likusią sumą. Taip pat mano, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas laikytinas susidėjusia sunkia aplinkybe, turėjusia įtakos ieškovų veiksmams, kadangi nepagrįstai buvo priskaičiuota labai didelė mokėtina suma, buvo areštuotas sklypas prie namų, grėsė areštas parduotam sklypui bei kitam turtui, ieškovai taip pat turėjo ir kitų skolų. Todėl ieškovai skubėjo apiforminti parduotą žemės sklypą. Taip pat nurodė, kad ieškovų pasirašytas pareiškimas prieštarauja CK 6.314 straipsnio 1 dalies ir 6.344 straipsnio 1 ir 4 dalies reikalavimams, kadangi atsiskaitymai turėjo vykti notarės akivaizdoje. Dėl atsakovų veiksmų ieškovai patyrė nuostolius, kadangi parduotas žemės sklypas šiuo metu kainuoja 750 000 Lt, todėl ieškovams nuostoliai dėl pabrangusio turto sudaro 400 000 Lt, kas atitinka nesumokėtos už sklypą vertės dalį (liko nesumokėta 2/3 dalys parduoto sklypo vertės). Ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl nuostolių, susijusių su ieškovo mokėjimais pagal lizingo sutartis, ieškovai patvirtinti įrodymais negali, todėl šių aplinkybių negrindžia.
Ieškovai R. T., V. T., J. V. byloje įtraukti ieškovais po to, kai 2004 m. gegužės 6 d. mirė ieškovė I. T. (b.l. 129, t. 1, 106-108, t. 2).
Šalies argumentai
Ieškovas R. T. prašo ieškinį patenkinti, paaiškino, jog jis girdėjo tėvo pokalbį telefonu su A. V., iš kurio suprato, kad ji liko skolinga už parduotą žemės sklypą.
Ieškovas V. T. taip pat prašo ieškinį tenkinti, paaiškino, kad jam žinoma, jog atsakovai liko skolingi.
Ieškovas J. V. paaiškino, kad ieškovai paprašė jo dalyvauti notarinėje kontoroje, kai turėjo būti parašytas raštelis dėl likusios skolos. Jis matė, kaip atsakovai notarinės kontoros koridoriuje ieškovams mokėjo pinigus ir rašė raštelį. Pats matė, kaip buvo atskaičiuota 30 000 Lt. Taip pat prašo ieškinį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė A. V. prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas J. T. 2003 m. gruodžio 2 d. paskambino ir paprašė atsiskaityti. Kadangi jie tuo metu turėjo 48 800 Lt pasiūlė atvažiuoti ir tą pačią dieną ryte ji pasirašė raštelį apie sumokėtą sumą ir likusius įsipareigojo sumokėti iki gruodžio 5 d. Kadangi jie turėjo pinigų ir kitoje vietoje, nutarė galutinai atsiskaityti ir susitarė su ieškovais susitikti pas notarę. 96 200 Lt sumokėjo pas notarę, o ieškovai pasirašė pareiškimą apie visišką atsiskaitymą. Registrų centre paaiškėjus, kad yra įregistruotas žemės sklypo areštas, skambino ieškovui ir sekančią dieną buvo susitikę pas ieškovus, kurie pažadėjo advokato pagalba panaikinti areštą. Areštas buvo panaikintas 2003 m. gruodžio 17 d., tačiau 2004 m. sausio 2 d. paaiškėjo, kad vėl atžymėtas areštas, kadangi ieškovai kreipėsi į teismą.
Atsakovas S. V. taip pat prašo ieškinį atmesti, kadangi su ieškovais yra pilnai ats iskaitę ir paaiškino taip pat kaip A. V..
Atsakovų atstovas taip pat prašo ieškovų ieškinį atmesti, kadangi atsakovai yra pilnai atsiskaitę, ką patvirtina notaro patvirtintas pareiškimas, o ieškovai įrodymais nepatvirtino, kad liko nesumokėta 96 200 Lt. Ieškovai negali paaiškinti, kodėl buvo sudarytas neva tariamas sandoris. Paaiškinimas, jog tokio pareiškimo reikėjo, kad nebūtų areštuotas parduotas žemės sklypas, logiškai nepagrindžiamas. Ieškovų pasirašytas pareiškimas negalėjo turėti jokios įtakos žemės sklypo areštui, o atsakovai nedarė jokio poveikio ir neprašė, kad toks pareiškimas būtų pasirašytas, ką pripažįsta ir pats ieškovas. Be to, atsakovai yra sąžiningi tretieji asmenys, todėl sandoris negali būti pripažintas tariamu. Atstovo nuomone, ginčijamas ieškovų pareiškimas nėra sandoris, nes juo tik patvirtintas prievolių atsiradusių iš kito sandorio įvykdymas. Be to, mano, kad sandoris negali būti pripažintas sudarytu dėl sunkių aplinkybių ar ekonominio spaudimo, nes nenustatyta, kad kita sandorio šalis – atsakovai būtų žinoję apie šias aplinkybes ir jomis būtų pasinaudoję primesdami savo valią. Jei ieškovai siekė išvengti VMI sprendimu nustatyto išieškojimo, tuomet šie ieškovų veiksmai buvo neteisėti. Taip pat mano, kad ieškovai visiškai nepagrindė ir nuostolių atsiradimo, ir jų net aiškiai nepaskaičiavo. Kadangi ieškovai prašo priteisti pinigus – skolą, todėl neaišku, kodėl atsižvelgia į žemės sklypo pabrangimą, nes sklypas jiems nebepriklauso. Taip pat nepagrįstai prašo priteisti ir palūkanas, ir nuostolius.
Ieškinys atmestinas. 2003 m. lapkričio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties nuorašas (b.l. 9-11, t. 1) patvirtina, kad J. T. ir I. T. tą dieną pardavė, o atsakovė A. V. nupirko 0,3268 ha žemės sklypą Vilniaus sav., (duomenys neskelbtini). Sklypas parduotas už 160 000 Lt, 15 000 Lt pirkėja sumokėjo prieš pasirašant sutartį, o likusius 145 000 Lt įsipareigojo sumokėti iki 2003 m. gruodžio 10 d. (sutarties 3 punktas). Taip pat buvo numatyta, kad šalims atsiskaičius, apie tai šalys turi patvirtinti susitarimą notarine tvarka, kad yra visiškai atsiskaitę t.y. šalys susitarė dėl konkrečia forma (notarine tvarka) patvirtinto visiško atsiskaitymo. Ieškovai J. T. ir I. T. tokį pareiškimą apie visišką atsiskaitymą pasirašė ir notarine tvarka patvirtino 2003 m. gruodžio 2 d. (b.l. 7, t. 1). Tai reiškia, kad šis veiksmas atitiko pirkimo-pardavimo sutartyje numatytas susitarimo sąlygas. Ieškovai šį pareiškimą ginčija keletu pagrindų t.y. prašydami jį pripažinti tariamu sandoriu, sudarytu tik dėl akių (CK 1.86 straipsnis), sudarytu dėl susidėjusių sunkių aplinkybių ir ekonominio spaudimo (CK 1.91 straipsnis) ir suklydus (CK 1.90 straipsnis). Taip pat nurodo šio sandorio prieštaravimą CK 3.314 straipsnio 1 dalies ir 3.344 straipsnio 1 ir 4 dalies reikalavimams, numatantiems atsiskaitymo tvarką. Sandorio tariamą pobūdį ieškovai įrodinėja kitu atsakovų tą pačią dieną pasirašytu rašteliu apie tai, kad atsakovė A. V. sumokėjo 48 800 Lt, o likusią 96 200 Lt sumą įsipareigojo sumokėti iki 2003 m. gruodžio 5 d. (b.l. 8, t. 1), taip pat liudytojų parodymais. Šalys skirtingai aiškina šio raštelio surašymo aplinkybes. Ieškovai nurodo, kad šis raštelis buvo pasirašytas tuomet, kai notarinėje kontoroje jau buvo patvirtintas ieškovų pareiškimas apie visišką atsikaitymą, o atsakovai teigia, kad jis buvo surašytas prieš tai, tos pačios dienos rytą jų namuose, o ieškovai pareiškimą apie visišką atsiskaitymą parašė tuomet, kai atsakovai surado galimybę tą pačią dieną atsiskaityti visiškai. Liudytojas J. V., vėliau mirus I. T., tapęs ieškovu, patvirtino matęs, kaip atsakovai notarinėje kontoroje sumokėjo 48 800 Lt, o likusius žadėjo sumokėti vėliau (b.l. 119, t. 1). Tačiau besąlygiškai remtis šio liudytojo parodymais negalima, kadangi notarinėje kontoroje buvusi kita liudytoja L. T. savo parodymais iš esmės tai paneigė (b.l. 120-121, t. 1). Ši liudytoja parodė, kad ji dalyvavo, kai T. pas notarę kabinete pasirašė pareiškimą, o V. ten pat atsiskaitė ir parodė, kad notarinėje kontoroje daugiau raštelių ar pareiškimų nebuvo rašoma, ir iš notarinės kontoros visi kartu išėjo. Tiek ieškovai, tiek atsakovai pripažįsta, kad L. T. buvo notarinėje kontoroje, to neneigia ir liudytojas J. V.. Todėl labiau tikėtina L. T. parodymų versija, ypač vertinant tai, kad J. V. yra I. T. sūnus. Be to, kadangi šalys buvo susitarę, kad piniginės prievolės įvykdymas pagal pirkimo-pardavimo sutartį turėjo būti patvirtintas notarine tvarka (CK 6.125 straipsnis), todėl tai galėjo būti patvirtinta tik notarine tvarka. Atsakovų tą pačią dieną pasirašytas raštelis apie dalinį atsiskaitymą savo įrodomąja reikšme negali paneigti aukštesnę juridinę galią turinčio rašytinio įrodymo (CPK 197 straipsnio 2 dalis) – notaro patvirtinto pareiškimo. CK 6.183 straipsnio 3 dalis numato, kad notarinės formos sutartis gali būti nutraukta, pakeista ar papildyta tik notarine tvarka. Tai reiškia, kad susitarimas, kuris turėjo būti įformintas notarine tvarka negali būti pakeistas paprastos rašytinės formos sandoriu, todėl nėra ir negali būti įrodymu notarine tvarka patvirtintam sandoriui paneigti. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovai, teigdami, jog vienašalį sandorį pasirašė ir jį patvirtino notarine tvarka tik dėl akių, negali nurodyti jokių pagrįstų argumentų, kodėl tai padarė. Nuoroda į tai, kad ieškovai siekė, kad nebūtų areštuotas atsakovams parduotas žemės sklypas, niekuo nepagrįsta. Žemės sklypas Vilniaus apskrities VMI jau buvo areštuotas dar 2003-11-21 (b.l. 18-19, t. 1), apie tai J. T. buvo pranešta tą pačią dieną (b.l. 17, t.1). Be to, ir pats ieškovas pripažino, kad žemės sklypas prie jo namų pareiškimo surašymo metu jau buvo areštuotas. Todėl ieškovas pareiškimo pasirašymo metu jau turėjo žinoti apie sklypo areštą, o pareiškimo apie visišką atsiskaitymą patvirtinimas niekaip nėra susijęs su sklypo areštu, nes jis negali būti kliūtimi areštuoti žemės sklypą. Kadangi ieškovų pareiškimas vertintinas, kaip vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 1 ir 3 ir 4 dalys), todėl jo tariamas pobūdis negalėtų būti panaudotas prieš sąžiningus trečiuosius asmenis (LR Aukščiausiojo Teismo CBS kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-974/2000). Ieškovas netvirtina, kad atsakovams buvo žinomos aplinkybės, vertusios ieškovus pasirašyti tariamą sandorį, todėl pareiškimo atžvilgiu jie laikytini sąžiningais trečiaisiais asmenimis. Dėl nurodytų priežasčių laikytinas neįrodytu ginčijamo sandorio tariamas pobūdis (CPK 178 straipsnis). Liudytojų K. G. ir I. P. parodymai apie tai, kad jie 2003-12-03 (po pareiškimo pasirašymo) T. namuose girdėjo, kaip V. pripažino likusią skolą (b.l. 121-123, t.1) nepaneigia virš nustatytų aplinkybių ir nėra pakankami pripažinti, kad ginčijamas notarine tvarka patvirtintas sandoris buvo sudarytas tik dėl akių.
Nenustatytas ir neįrodytas ir kitas ieškovų sandorio nuginčijimo pagrindas, jog sandoris buvo sudarytas dėl susidėjusių sunkių aplinkybių ir ekonominio spaudimo (CK 1.91 straipsnis). Šį pagrindą ieškovai įrodinėja Vilniaus apskrities VMI 2003-11-07 patikrinimo aktu, kuriuo J. T. buvo priskaičiuota 212 688 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio, baudų ir delspinigių (b.l. 13-15, t. 1). Tačiau tokiu atveju turėtų būti įrodyta, kad atsakovai reikalavo pasirašyti sandorį ieškovams nenaudingomis sąlygomis, grasino ekonominiais padariniais, be kurių ieškovai jo nebūtų sudarę, o tokių aplinkybių ieškovai neįrodinėjo. Kai įrodinėjama, jog sandoris buvo sudarytas dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių, taip pat turi būti patvirtinta, kad kita sandorio šalis žinojo apie tokias aplinkybes ir jomis pasinaudojo t.y. jomis pasinaudodama primetė savo valią. Ieškovai šių aplinkybių iš viso neįrodinėjo ir pripažino, kad atsakovai nespaudė ir ne jų iniciatyva buvo pasirašytas atsiskaitymą patvirtinantis pareiškimas.
Neįrodytas ir ieškovų suklydimas dėl esminių ginčijamo sandorio sąlygų. Suklydimas grindžiamas tuo, kad pareiškimas pasirašytas ir notariškai patvirtintas nurodant, kad jis parengtas pateikti Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui. CK 1.90 straipsnio 2 dalis suklydimą apibrėžia kaip klaidingą prielaidą apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu, o 4 dalis numato, kad suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti, jog ieškovai suklydo dėl esminių sandorio faktų, kadangi pasirašydami pareiškimą apie visišką atsiskaitymą, klaidingai manė, kad toks pareiškimas bus reikšmingas tik Registrų centrui. Esminis pasirašyto sandorio faktas yra faktas apie visišką atsiskaitymą, o ne nuoroda, kam bus pateiktas pareiškimas. Todėl tvirtinimas, kad ieškovai, manė esant nereikšminga esminę aplinkybę apie atsiskaitymą, pagrindinę reikšmę suteikiant visiškai šalutinei aplinkybei, rodytų tik visišką jų neatsakingumą ir didelį neatsargumą ir negali būti pagrindu sandorį pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo.
Ieškinys taip pat grindžiamas sandorio prieštaravimu CK 6.314 straipsnio 1 dalies ir 6.344 straipsnio 1 ir 4 dalies reikalavimams. CK 6.314 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečioje vietoje jis privalo sumokėti ją pardavėjui daiktų perdavimo vietoje. Kadangi pirkimo-pardavimo sutartis buvo kartu ir priėmimo-perdavimo aktas, todėl ieškovų nuomone visi atsiskaitymai turėjo vykti pas notarę, jos akivaizdoje. CK 6.344 straipsnio 1 dalis numato, kad pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ir įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje, o 4 dalyje nurodyta, kad jeigu įstatymai nustato, kad pirkimo-pardavimo sutartį būtina sudaryti notarinės formos ir po to įregistruoti viešajame registre, tai pirkėjas kainą sutarties pasirašymo metu privalo sumokėti į notaro depozitinę sąskaitą, o pardavėjui pinigus notaras perduoda po sutarties įregistravimo viešame registre, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas numato kitokią atsiskaitymo tvarką. Ieškovų nuomone, buvo pažeista tokia atsiskaitymo tvarka. Tačiau šalys pirkimo-pardavimo sutartimi buvo numatę atsiskaitymo terminus - dalis 15 000 Lt buvo sumokėta pardavėjams tiesiogiai prieš pasirašant sutartį, o likusiai daliai sumokėti buvo nustatytas terminas iki 2003 m. gruodžio 10 d. Tai reiškia, kad šalys tarpusavio susitarimu buvo nustatę mokėjimo tiesiogiai pardavėjams (ieškovams) formą, ir šią sutarties sąlygą vykdė, ką patvirtina ir paties ieškovo J. T. paaiškinimai apie atsiskaitymus tiesiogiai ieškovams. Todėl nėra pagrindo teigti, kad šalių atsiskaitymo tvarka prieštaravo nurodytų normų reikalavimams. Be to, nurodytų teisės normų negalima laikyti imperatyviomis teisės normomis, nes jų redakcija leidžia šalių susitarimą dėl atsiskaitymo tvarkos.
Tokiu būdu ieškovai neįrodė nei vieno iš sandorio negaliojimo pagrindų (CPK 176 straipsnis), ir todėl ieškinys atmestinas. Nenustačius, kad piniginė prievolė buvo neįvykdyta, nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl nuostolių priteisimo.
Atmetus ieškinį ir sprendimui įsiteisėjus, CPK 150 straipsnio 4 dalies pagrindu naikintina ir Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 31 d. nutartis dėl atsakovės A. V. turto arešto (b.l. 28, t.1). Taip pat atsakovei A. V. CPK 98 straipsnio 1 dalies pagrindu priteistinos jos turėtos atstovavimo išlaidos – 4000 Lt (b.l. 47, 89-91, t. 1, 21, t 3) .
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovų J. T. (a.k. (duomenys neskelbtini)), R. T. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir J. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis atsakovei A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 4000 Lt atstovavimo išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 31 d. nutartimi taikytą areštą A. V. turtui 96 200 Lt sumai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.