Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kaltinamasis R. R., pranešus jam apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir apklausus jį įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad narkologo ir psichiatro įskaitose registruotas nėra, jokių galvos ar kitų traumų nėra turėjęs, fizinių ir psichinių trūkumų neturi, dalyvauti baudžiamajame procese gali. Dėl ko vyksta baudžiamasis procesas, kokia jo esmė, kuo yra įtariamas ir kokia atsakomybė jam dėl to gali kilti, jis supranta. Duoti parodymus sutinka. E. R. yra jo dukra. Ji yra pilnametė, tačiau gyvena su juo, nes savo būsto ir kitos gyvenamosios vietos neturi. Jis yra išsiskyręs, tačiau jo buvusi sutuoktinė I. R. ir toliau gyvena kartu su juo ir jų vaikais. Be jo, I. R., E. R. ir E. R. mažamečio vaiko E. R., gimusio (duomenys neskelbtini) m., kartu gyvena ir jo dukra J. R. bei jo sūnus K. R.. Visi gyvena jam asmeniškai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Namas yra vienbutis, dviejų aukštų. E. R. ne tik augina mažametį sūnų, bet ir laukiasi antrojo vaiko. Abiejų jos vaikų tėvas yra Airijos pilietis, Lietuvoje jis negyvena. Su visais šeimos nariais, išskyrus E. R., sutaria gerai. E. R. dar nuo paauglystės yra užsispyrusi, savarankiškai priima sprendimus ir nepaiso jo, kaip tėvo, nuomonės, yra konfliktiško būdo. Pastaruoju metu, kai ji ne tik viena augina vaiką, bet ir pastojo, ji dar labiau ignoruoja bet kokias pastabas jai. 2023 m. gegužės 23 d. vakare namuose žiūrėjo televizorių, apie 20.00 val. išgirdo, kad verkia jo anūkas, E. R. sūnus E. R., o priėjęs prie jo ir dukters, pamatė, kad ji verkiantį sūnų kelia nuo grindų. Pasakė E. R., kad ji neskriaustų vaiko. Jo akivaizdoje ji vaiko nemušė, bet liepė jam sudėti kojines atgal į stalčių, nes iš stalčiaus vaikas jas buvo paėmęs. Ji piktai kalbėjo su vaiku, jį barė. Pasakė E. R., kad tokio amžiaus vaikas dar nelabai ką supranta, kad, jeigu ji rėks ar skriaus vaiką, jis praneš vaiko teisių apsaugos tarnybai. Ji pasakė, kad vaikas yra jos, ji vaiką auklės taip, kaip norės. Tada jis priėjo arčiau. Be abejo, tai, kad ji nereaguoja į jo pastabas, jį pykdo. Kai priėjo arti E. R., pasakė jai, kad jo namuose bus jo tvarka, ji ranka jį (R. R.) atstūmė nuo savęs. Užpyko ir rankos plaštaka suėmė E. R. už kaklo bei nustūmė ją ant lovos. Ji ten griuvo aukštielninka. Tada priėjo prie jos, viena ranka suėmė jai už kaklo, o kita ranka – už jos rankos, tada viena koją įsirėmė į ją, į kurią vietą nepamena, o kitą koją bandė prispausti, nes ji muistėsi, spardėsi. Tuo metu buvo įpykęs, apie pasekmes jos sveikatai negalvojo. Tiesiog nesusivaldė. Ji šaukė, kad skauda, kad paleistų, kad iškvies policiją. Paklausė, ar ji apsiramins ir tada ją paleido. Ji atsistojo, pasiėmė savo vaiką ir išbėgo į lauką, kur, kaip įtaria, paskambino į pagalbos centrą. Jis puikiai supranta, kad savo veiksmais sukėlė E. R. fizinį skausmą, kad jo veiksmai, žinant, kad ji laukiasi, yra nusikalstami, tačiau jiems įtakos turėjo ir pačios E. R. elgesys, kad ji neįsiklausė, ignoravo jo žodžius. Supranta, kad elgėsi nusikalstamai, kad savo veiksmais E. R. sukėlė fizinį skausmą ir tuo padarė fizinės žalos. Įvykio metu abu buvo blaivūs, kambaryje buvo tik ji (E. R.), jis (R. R.) ir jos pusantrų metų amžiaus vaikas. I. R. ir K. R. namuose nebuvo, I. R. buvo darbe, o K. R. buvo išėjęs sportuoti. J. R. buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tuo metu, kaip dabar žino, kalbėjo mobilaus ryšio telefonu, todėl įvykio ne tik nematė, bet ir negirdėjo. Jis labai apgailestauja dėl savo elgesio prieš dukrą E. R., supranta, kad yra įvykio kaltininkas, kad taip elgtis, kaip elgėsi, negalima. Jis E. R. atsiprašė. Yra neteistas, tačiau du kartus yra buvęs įtariamuoju kituose ikiteisminiuose tyrimuose dėl jo smurto prieš šeimos narius – vienas tų ikiteisminių tyrimų buvo nutrauktas jam susitaikius su nukentėjusiąja E. R., kitas nutrauktas nenustačius jo kaltės. Dėl nusikaltimo kaltę pripažįsta pilnai, aplinkybės yra aiškios, todėl nėra prasmės tirti įrodymų ir jis sutinka, kad byla būtų baigta supaprastinta forma. Sutinka, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Kadangi yra neteistas, dėl įvykdyto 2023 m. gegužės 25 d. nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, prašo teismo į tai atsižvelgti, neskirti jam įkalinimo ar kitos griežtos bausmės. Savo nusikalstamus veiksmus vertina kritiškai, todėl jokios grėsmės E. R. ar kitiems šeimos nariams nekelia. Pasižada nesmurtauti, nedaryti nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų. Kadangi E. R. gyvena pas jį, o ne jis pas ją, ji kitos gyvenamosios vietos neturi, o dabar dėl įvykio savo kaltę pripažįsta pilnai, jos atsiprašė ir pavojaus niekam nekelia, prašo į teismą dėl gyvenimo skyrium nesikreipti. Yra nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau jis turi kontraktą Norvegijoje, kur gauna oficialias pajamas, kitais metais planuoja vėl vykti į Norvegiją, kur gyveno kurį laiką anksčiau.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. R. parodė, jog 2023 m. gegužės 25 d. ji buvo savo tėvų namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena ir yra deklaruota. Apie 19.55 val. būdama svetainės kambaryje, pamatė, kaip jos sūnus E. R. atsidarė jos brolio K. R. drabužių stalčių ir iš jo ištraukė jos brolio kojines. Ji savo sūnui E. R. nurodė padėti kojines į vietą, tačiau jis pradėjo verkti, tad ji sūnų paėmė už rankos ir nuvedė prie stalčiaus, kad jis padėtų brolio kojines į vietą. Priėjus su sūnumi prie minėto stalčiaus, sūnui susipynė kojos ir jis pargriuvo, o tuo metu, apie 20.00 val., į svetainės kambarį įėjęs jos tėvas R. R. nurodė jai nemušti vaiko ir pagrasino, kad iškvies vaikų teises. Ji savo tėvui R. R. nurodė, kad vaiko nemuša, tačiau šis toliau jai aiškino, kad nemuštų vaiko jo akivaizdoje ir pradėjo agresyviai artintis prie jos. Agresyviam tėvui priartėjus prie jos, ji jį (R. R.) nuo savęs nustūmė, tad jis pasidarė dar labiau agresyvus ir, suėmęs viena ranka, kuria, ji nepamena, ją už kaklo, nustūmė ją ant svetainėje buvusios lovos, pradėjo smaugti, o kita ranka laikė suėmęs jos kairę ranką, kad ji negalėtų priešintis bei, toliau jos atžvilgiu panaudodamas fizinę prievartą, įspaudė jai į pilvą savo kojos, kurios nepamena, kelią, ko pasėkoje kaklo bei pilvo srityse jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kuomet tėvas ją smaugė, ji mėgino priešintis, spardėsi kojomis ir vis kartojo jam, kad ją paleistų, nustotų smaugti, tačiau jis nesiliovė. Jai siekiant išsivaduoti nuo tėvo, savo dešine ranka ji įdrėskė jam (R. R.) į kaklą bei su dešine koja vieną kartą įspyrė tėvui R. R. į kaktą. Jai besipriešinant savo tėvui, pasakė jam, kad iškvies policiją, tad tai išgirdęs jis (R. R.) ją paleido, o ji pasiėmė svetainėje buvusį sūnų ir išbėgo į lauką. Išbėgusi į lauką, iškart paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Įvykį matė jos mažametis sūnus E. R., kuris stovėjo svetainės kambaryje ir visą laiką verkė, nes buvo išsigandęs. Konflikto metu namuose dar buvo jos sesuo J. R., tačiau įvykio metu pastaroji buvo namo kieme ir įvykio nematė. Įvykio metu ji buvo labai išsigandusi, verkė, taip pat yra dvylika savaičių nėščia. Po įvykio jautė fizinį skausmą kaklo bei pilvo srityje, kaklas buvo paraudęs, tačiau greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Prašo jos tėvui R. R. taikyti poveikio priemones ir jį laikinai išvežti pas giminaičius ar nakvynės namus, kad apsaugoti jų šeimą nuo jo smurtavimo. Dėl patirto fizinio skausmo vėliau žada kreiptis į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių, kad jai būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas, todėl prašo išduoti užduotį atlikti objektų tyrimą. Konflikto telefonu ji nefilmavo, pas juos namuose įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Šiuo metu daugiau parodymų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. R. papildomai parodė, kad R. R. yra jos tėvas. Ji ištekėjusi nebuvo, tačiau turi partnerį, su kuriuo turi mažametį sūnų E. R. ir šiuo metu laukiasi antrojo vaikelio, jos nėštumas yra 12 savaičių. Jos partneris kartu su ja negyvena, jis gyvena Anglijoje, kur dirba. 2023 m. spalio mėn. jis planuoja grįžti į Lietuvą gyventi nuolatos, kartu auginti jų turimą ir gimsiantį vaikus. Šiuo metu ji gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Namas teisiškai priklauso jos tėvui R. R.. Tame name be jos, jos sūnaus E. R. ir jos tėvo R. R. gyvena jos mama, jo buvusi sutuoktinė, I. R., bei pilnametė jos sesuo J. R. bei nepilnametis brolis K. R.. Jos ir tėvo tarpusavio santykiai yra įtempti. Anksčiau jis yra naudojęs prieš ją fizinį smurtą, dėl ko vyko ikiteisminis tyrimas, kurio eigoje jie susitaikė, tėvui tąsyk atleido. Vėliau tėvas buvo įtariamuoju dėl smurto prieš jos mamą, dėl ko taip pat vyko tyrimas, tačiau jis, kiek žino, į teismą nebuvo perduotas. Tėvas yra priekabus, reiklus, mėgstantis reguliuoti, kas ir ką turi daryti. Jis yra konfliktiškas net blaivus, dėl smulkmenos gali sukelti konfliktą, demonstruoti agresiją ar net muštis. 2023 m. gegužės 25 d. apie 19.55 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), svetainėje ji su sūnumi E. R., buvo tik dviese. Tame kambaryje jos sūnus iš spintelės stalčiaus ištraukė jos brolio kojines, todėl pasakė jam (E. R.), kad padėtų kojines į vietą. Jis, kaip pusantrų metų vaikas, nelabai norėjo jos klausyti, nes jam linksmiau išdykauti, daryti netvarką nei tvarkytis. Tada ji gražiai paėmė sūnų už rankos ir kartu su juo nuėjo prie spintelės, kad parodytų, kaip reikia padėti kojines į vietą. Sūnus judrus, visur skubantis. Einant sūnui susipynė kojos ir jis pargriuvo bei pradėjo verkti. Už rankos ji kėlė sūnų tam, kad jis atsistotų. Tuo metu, o buvo apie 20.00 val., į kambarį, kuriame buvo tik ji ir jos mažametis sūnus, įėjo jos tėvas R. R.. Pamatęs, kad kelia verkiantį vaiką, jis jai pasakė, kad vaiko nemuštų. Vaiką labai myli, laukiasi antrojo, todėl yra atsakinga mama. Jai pačiai buvo gaila, kad vaikas nugriuvo, bet pusantrų metukų vaikui tai yra įprasta, neketino jo bausti, skriausti ir jokiu būdu jo nemušė. Tėvui pasakė, kad nemušė vaiko, tačiau tada jis pasakė, kad iškvies jai vaiko teisėmis besirūpinančią tarnybą. Pasakė, kad gali kviesti, nieko vaikui nedarė ir neketino daryti. Tačiau tėvas priėjo prie jos ir akivaizdžiai buvo pasiruošęs ją pulti. Jis priėjo labai arti, buvo prie pat jos, agresyvus ir piktas, todėl nestipriai nustūmė jį ranka nuo savęs. Stūmė ne tikslu sukelti jam fizinį skausmą, ne reaguodama į jo žodinę pastabą, o dėl to, kad jis agresyviai nusiteikęs pulti ją priėjo tiek arti, kad nesijautė saugi nei pati, o dar reikėjo rūpintis vaiku. Tokiu veiksmu tėvui parodė, kad jis nesiartintų, nekeltų jai pavojaus. Tada tėvas dar labiau suagresyvėjo, vienos rankos, dešinės ar kairės neatsimena, plaštaka suėmė jai už kaklo ir ta pačia ranka stūmė ją ant svetainėje buvusios lovos, dėl ko ji griuvo aukštielninka. Jai krentant tėvas jos kaklą paleido, tačiau, kai nugriuvo ant lovos, priėjo prie jos, gulinčios, vėl tos pačios rankos plaštaka suėmė jai už kaklo ir jį spaudė, tokiu būdu ją smaugė, o tuo pat metu kita savo ranka suėmė jai už kairės rankos dilbio, spaudė, laikė, kad negalėtų priešintis. Atlikdamas šiuos veiksmus, tebelaikydamas jai viena ranka už kaklo, o kita ranka laikydamas jos ranką, tuo metu R. R. vienos kojos, kairės ar dešinės nepamena, kelį įrėmė jai į pilvo apačią kairėje pusėje. Ji muistėsi, stengėsi ištrūkti, tai tėvas, nepaleisdamas jos, dar likusia laisva koja bandė prispausti jai dešinę koją, kuria stengėsi jį nustumti, nes jai skaudėjo, trūko oro. Ji vis kartojo jam, kad ją paleistų, nustotų smaugti, tačiau jis nesiliovė, jos neklausė. Norėdama ištrūkti iš tuo metu ją gulinčią spaudusio tėvo, ji kilnojo dešinę koją, kad jį atstumti, o jis ją bandė prispausti savo koja. Kad išsilaisvintų nuo tuo metu realiai smurtavusio tėvo, ji spyrė jam dešine koja ir pataikė jam į kaktą. Ji nenorėjo jam sukelti skausmo, jį sužaloti, pati tuo metu juto stiprų fizinį skausmą ir kitos galimybės apsiginti nuo tėvo, turėjusio ne tik fizinį pranašumą, bet ir užlipusio ant jos, gulinčios aukštielninka, neturėjo. Pradėjo šaukti, kad iškvies policiją ir tik tada tėvas ją paleido. Ji atsistojo, pasiėmė savo vaiką. Smurto prieš vaiką R. R. nenaudojo. Vaikas tuo metu verkė. Su vaiku išbėgo į lauką ir, ten būdama, ji iš karto savo telefonu paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Konflikto metu svetainės kambaryje buvo tik trise – ji, jos tėvas ir jos mažametis sūnus, kuris dėl savo amžiaus, kas vyko, mano, nesuprato. Vaikas nekalba, dar yra labai mažas. Tuo metu, kai vyko konfliktas tarp jos ir tėvo, namo kieme buvo jos sesuo J. R., tačiau ji nieko nematė ir negirdėjo. Jos brolio ir mamos konflikto metu namuose nebuvo. Dėl tėvo veiksmų ji patyrė fizinės žalos. Juto stiprų ir intensyvų, kelias dienas trukusį skausmą. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji pasakė, kas nutiko, sakė, kad jai skauda, tačiau skubios medikų pagalbos atsisakė, nes jai juk reikėjo rūpintis ir savo sūnaus gerove, be to, žinojo, kad į medikus gali kreiptis bet kuriuo metu, ir vėliau. Vakare, kai namo grįžo jos mama, ji sakė, kad ant jos kaklo yra nedidelė žymė. Tos žymės, kai atvyko policija nebuvo, ji susiformavo pareigūnams išvykus. 2023 m. gegužės 26 d. ji paskambino į teismo medicininius tyrimus atliekančią įstaigą, kad užfiksuotų tą žymę specialistas, tačiau registratorė nurodė, kad teismo medicininiai tyrimai atliekami tik iš anksto užsiregistravus ir griežtai tik paskirtu laiku, o 2023 m. gegužės 26 d. laisvų vietų teismo medicininei apžiūrai nėra, todėl registravo ją teismo medicininiam tyrimui šiandien, 2023 m. gegužės 29 d., tačiau per savaitgalį žymė išnyko ir šiuo metu ant jos kūno jau nebelikę išoriškai matomų smurto žymių. Skausmas, kurį juto iki sekmadienio, praėjo. Į medikus ar gydymo įstaigas nesikreipė, gydymas jai nebuvo paskirtas, nedarbingumo pažymėjimas jai nebuvo išduotas. Tėvas žinojo apie tai, kad ji laukiasi antrojo vaikelio, todėl jo veiksmai prieš ją visiškai nepateisinami. Nors po įvykio jis jos atsiprašė, tačiau, kaip minėjo, tai ne pirmas kartas, kai jis smurtauja, todėl ji nori, kad būtų sprendžiamas tėvo baudžiamosios atsakomybės klausimas, namuose nori jaustis saugi. Kadangi jis suprato, kad pasielgė blogai, neprieštarautų, kad jam būtų skiriama bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu ar įkalinimu. Mano, kad laisvės apribojimo bausmė, nustatant jam dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, būtų labai gera. Įvykio metu tiek ji, tiek tėvas buvo blaivūs. Apie įvykį į jos pranešimą reagavę pareigūnai informavo vaiko teisių apsaugos tarnybą, tačiau vaiko teisių ar interesų pažeidimas nebuvo nustatytas. Dėl patirtos žalos civilinio ieškinio nereikš. Ji tik nori, kad tėvas nustotų smurtauti ir namuose gyventų taikiai. Neprieštarauja, jeigu baudžiamasis procesas būtų užbaigtas supaprastinta forma ir netgi labai norėtų, kad procesas būtų supaprastintas, nes jai, šiuo metu vienai auginančiai mažametį vaiką, yra sunku visur suspėti, dalyvauti baudžiamajame procese jai sunku ir emociškai, nes ji, kaip jau minėjo, laukiasi antrojo vaikelio. Jeigu tarp jos parodymų, paaiškinimų, duotų anksčiau ir šios apklausos metu, yra kokių nors prieštaravimų, prašo tikėti šios apklausos metu duotais parodymais, nes jie detalesni, išsamesni.

Be kaltinamojo R. R. visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, kaltinamojo kaltę įrodo ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

Policijos registruojamų įvykių registro informacija apie įvykį ROIK (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, kad gautas telefoninis E. R. prisistačiusio asmens pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), prieš vieną minutę tėvas smaugė ją rankomis. Namuose yra vienas nepilnametis. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė, policijos lauks kieme, prie namo. Pranešėjos skambučio pradžios data ir laikas: 2023 m. gegužės 25 d. 20.00 val.;

2023 m. gegužės 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio nustatyta, kad 2023 m. gegužės 25 d. gautas E. R. pareiškimas apie tai, kad 2023 m. gegužės 25 d. apie 20.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), namo svetainėje kilusio žodinio konflikto metu, jos tėvas R. R. tyčia pargriovė ją ant svetainėje buvusios lovos, suėmęs viena ranka už kaklo, smaugė, o kita ranka laikė suėmęs jos kairę ranką, kad ji negalėtų priešintis bei toliau jos atžvilgiu panaudodamas fizinę prievartą įspaudė jai į pilvą savo kojos kelį, ko pasėkoje kaklo bei pilvo srityse jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tėvas smurtaudamas tyčia sukėlė jai fizinį skausmą, todėl prašo policijoje tėvo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą ir taikyti įstatymo numatytas poveikio priemones;

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013 Nr. 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, todėl esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.