Kauno apylinkės teismo įsakymas

2023-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2056-1132/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-05-31
Bylos Nr.
e1-2056-1132/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Tamošaitienė
Kaltinamasis
R. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2056-1132/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18984-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.7; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 31 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Evaldo Tarasevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenamąją vietą deklaruojantis ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. sukėlė fizinį skausmą, o būtent tuo, kad: 2023 m. gegužės 25 d. apie 20.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, žodinio konflikto su savo šeimos nariu – kartu gyvenančia savo dukra E. R., gimusia (duomenys neskelbtini), metu, tyčia, rankos plaštaka suėmė jai už kaklo ir stūmė, dėl ko ji aukštielninka griuvo ant lovos, kur jai gulint, jis vėl ranka suėmė jai už kaklo ir spaudė, kita ranka suėmė už E. R. kairės rankos dilbio, laikė ir spaudė, tuo pat metu įrėmė kojos kelį jai į pilvo apačią kairėje pusėje, kita koja bandė prispausti jos dešinę koją, taip fiziškai smurtaudamas prieš E. R., sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. R., pranešus jam apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir apklausus jį įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad narkologo ir psichiatro įskaitose registruotas nėra, jokių galvos ar kitų traumų nėra turėjęs, fizinių ir psichinių trūkumų neturi, dalyvauti baudžiamajame procese gali. Dėl ko vyksta baudžiamasis procesas, kokia jo esmė, kuo yra įtariamas ir kokia atsakomybė jam dėl to gali kilti, jis supranta. Duoti parodymus sutinka. E. R. yra jo dukra. Ji yra pilnametė, tačiau gyvena su juo, nes savo būsto ir kitos gyvenamosios vietos neturi. Jis yra išsiskyręs, tačiau jo buvusi sutuoktinė I. R. ir toliau gyvena kartu su juo ir jų vaikais. Be jo, I. R., E. R. ir E. R. mažamečio vaiko E. R., gimusio (duomenys neskelbtini) m., kartu gyvena ir jo dukra J. R. bei jo sūnus K. R.. Visi gyvena jam asmeniškai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Namas yra vienbutis, dviejų aukštų. E. R. ne tik augina mažametį sūnų, bet ir laukiasi antrojo vaiko. Abiejų jos vaikų tėvas yra Airijos pilietis, Lietuvoje jis negyvena. Su visais šeimos nariais, išskyrus E. R., sutaria gerai. E. R. dar nuo paauglystės yra užsispyrusi, savarankiškai priima sprendimus ir nepaiso jo, kaip tėvo, nuomonės, yra konfliktiško būdo. Pastaruoju metu, kai ji ne tik viena augina vaiką, bet ir pastojo, ji dar labiau ignoruoja bet kokias pastabas jai. 2023 m. gegužės 23 d. vakare namuose žiūrėjo televizorių, apie 20.00 val. išgirdo, kad verkia jo anūkas, E. R. sūnus E. R., o priėjęs prie jo ir dukters, pamatė, kad ji verkiantį sūnų kelia nuo grindų. Pasakė E. R., kad ji neskriaustų vaiko. Jo akivaizdoje ji vaiko nemušė, bet liepė jam sudėti kojines atgal į stalčių, nes iš stalčiaus vaikas jas buvo paėmęs. Ji piktai kalbėjo su vaiku, jį barė. Pasakė E. R., kad tokio amžiaus vaikas dar nelabai ką supranta, kad, jeigu ji rėks ar skriaus vaiką, jis praneš vaiko teisių apsaugos tarnybai. Ji pasakė, kad vaikas yra jos, ji vaiką auklės taip, kaip norės. Tada jis priėjo arčiau. Be abejo, tai, kad ji nereaguoja į jo pastabas, jį pykdo. Kai priėjo arti E. R., pasakė jai, kad jo namuose bus jo tvarka, ji ranka jį (R. R.) atstūmė nuo savęs. Užpyko ir rankos plaštaka suėmė E. R. už kaklo bei nustūmė ją ant lovos. Ji ten griuvo aukštielninka. Tada priėjo prie jos, viena ranka suėmė jai už kaklo, o kita ranka – už jos rankos, tada viena koją įsirėmė į ją, į kurią vietą nepamena, o kitą koją bandė prispausti, nes ji muistėsi, spardėsi. Tuo metu buvo įpykęs, apie pasekmes jos sveikatai negalvojo. Tiesiog nesusivaldė. Ji šaukė, kad skauda, kad paleistų, kad iškvies policiją. Paklausė, ar ji apsiramins ir tada ją paleido. Ji atsistojo, pasiėmė savo vaiką ir išbėgo į lauką, kur, kaip įtaria, paskambino į pagalbos centrą. Jis puikiai supranta, kad savo veiksmais sukėlė E. R. fizinį skausmą, kad jo veiksmai, žinant, kad ji laukiasi, yra nusikalstami, tačiau jiems įtakos turėjo ir pačios E. R. elgesys, kad ji neįsiklausė, ignoravo jo žodžius. Supranta, kad elgėsi nusikalstamai, kad savo veiksmais E. R. sukėlė fizinį skausmą ir tuo padarė fizinės žalos. Įvykio metu abu buvo blaivūs, kambaryje buvo tik ji (E. R.), jis (R. R.) ir jos pusantrų metų amžiaus vaikas. I. R. ir K. R. namuose nebuvo, I. R. buvo darbe, o K. R. buvo išėjęs sportuoti. J. R. buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tuo metu, kaip dabar žino, kalbėjo mobilaus ryšio telefonu, todėl įvykio ne tik nematė, bet ir negirdėjo. Jis labai apgailestauja dėl savo elgesio prieš dukrą E. R., supranta, kad yra įvykio kaltininkas, kad taip elgtis, kaip elgėsi, negalima. Jis E. R. atsiprašė. Yra neteistas, tačiau du kartus yra buvęs įtariamuoju kituose ikiteisminiuose tyrimuose dėl jo smurto prieš šeimos narius – vienas tų ikiteisminių tyrimų buvo nutrauktas jam susitaikius su nukentėjusiąja E. R., kitas nutrauktas nenustačius jo kaltės. Dėl nusikaltimo kaltę pripažįsta pilnai, aplinkybės yra aiškios, todėl nėra prasmės tirti įrodymų ir jis sutinka, kad byla būtų baigta supaprastinta forma. Sutinka, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Kadangi yra neteistas, dėl įvykdyto 2023 m. gegužės 25 d. nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, prašo teismo į tai atsižvelgti, neskirti jam įkalinimo ar kitos griežtos bausmės. Savo nusikalstamus veiksmus vertina kritiškai, todėl jokios grėsmės E. R. ar kitiems šeimos nariams nekelia. Pasižada nesmurtauti, nedaryti nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų. Kadangi E. R. gyvena pas jį, o ne jis pas ją, ji kitos gyvenamosios vietos neturi, o dabar dėl įvykio savo kaltę pripažįsta pilnai, jos atsiprašė ir pavojaus niekam nekelia, prašo į teismą dėl gyvenimo skyrium nesikreipti. Yra nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau jis turi kontraktą Norvegijoje, kur gauna oficialias pajamas, kitais metais planuoja vėl vykti į Norvegiją, kur gyveno kurį laiką anksčiau.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. R. parodė, jog 2023 m. gegužės 25 d. ji buvo savo tėvų namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena ir yra deklaruota. Apie 19.55 val. būdama svetainės kambaryje, pamatė, kaip jos sūnus E. R. atsidarė jos brolio K. R. drabužių stalčių ir iš jo ištraukė jos brolio kojines. Ji savo sūnui E. R. nurodė padėti kojines į vietą, tačiau jis pradėjo verkti, tad ji sūnų paėmė už rankos ir nuvedė prie stalčiaus, kad jis padėtų brolio kojines į vietą. Priėjus su sūnumi prie minėto stalčiaus, sūnui susipynė kojos ir jis pargriuvo, o tuo metu, apie 20.00 val., į svetainės kambarį įėjęs jos tėvas R. R. nurodė jai nemušti vaiko ir pagrasino, kad iškvies vaikų teises. Ji savo tėvui R. R. nurodė, kad vaiko nemuša, tačiau šis toliau jai aiškino, kad nemuštų vaiko jo akivaizdoje ir pradėjo agresyviai artintis prie jos. Agresyviam tėvui priartėjus prie jos, ji jį (R. R.) nuo savęs nustūmė, tad jis pasidarė dar labiau agresyvus ir, suėmęs viena ranka, kuria, ji nepamena, ją už kaklo, nustūmė ją ant svetainėje buvusios lovos, pradėjo smaugti, o kita ranka laikė suėmęs jos kairę ranką, kad ji negalėtų priešintis bei, toliau jos atžvilgiu panaudodamas fizinę prievartą, įspaudė jai į pilvą savo kojos, kurios nepamena, kelią, ko pasėkoje kaklo bei pilvo srityse jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kuomet tėvas ją smaugė, ji mėgino priešintis, spardėsi kojomis ir vis kartojo jam, kad ją paleistų, nustotų smaugti, tačiau jis nesiliovė. Jai siekiant išsivaduoti nuo tėvo, savo dešine ranka ji įdrėskė jam (R. R.) į kaklą bei su dešine koja vieną kartą įspyrė tėvui R. R. į kaktą. Jai besipriešinant savo tėvui, pasakė jam, kad iškvies policiją, tad tai išgirdęs jis (R. R.) ją paleido, o ji pasiėmė svetainėje buvusį sūnų ir išbėgo į lauką. Išbėgusi į lauką, iškart paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Įvykį matė jos mažametis sūnus E. R., kuris stovėjo svetainės kambaryje ir visą laiką verkė, nes buvo išsigandęs. Konflikto metu namuose dar buvo jos sesuo J. R., tačiau įvykio metu pastaroji buvo namo kieme ir įvykio nematė. Įvykio metu ji buvo labai išsigandusi, verkė, taip pat yra dvylika savaičių nėščia. Po įvykio jautė fizinį skausmą kaklo bei pilvo srityje, kaklas buvo paraudęs, tačiau greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Prašo jos tėvui R. R. taikyti poveikio priemones ir jį laikinai išvežti pas giminaičius ar nakvynės namus, kad apsaugoti jų šeimą nuo jo smurtavimo. Dėl patirto fizinio skausmo vėliau žada kreiptis į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių, kad jai būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas, todėl prašo išduoti užduotį atlikti objektų tyrimą. Konflikto telefonu ji nefilmavo, pas juos namuose įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Šiuo metu daugiau parodymų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. R. papildomai parodė, kad R. R. yra jos tėvas. Ji ištekėjusi nebuvo, tačiau turi partnerį, su kuriuo turi mažametį sūnų E. R. ir šiuo metu laukiasi antrojo vaikelio, jos nėštumas yra 12 savaičių. Jos partneris kartu su ja negyvena, jis gyvena Anglijoje, kur dirba. 2023 m. spalio mėn. jis planuoja grįžti į Lietuvą gyventi nuolatos, kartu auginti jų turimą ir gimsiantį vaikus. Šiuo metu ji gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Namas teisiškai priklauso jos tėvui R. R.. Tame name be jos, jos sūnaus E. R. ir jos tėvo R. R. gyvena jos mama, jo buvusi sutuoktinė, I. R., bei pilnametė jos sesuo J. R. bei nepilnametis brolis K. R.. Jos ir tėvo tarpusavio santykiai yra įtempti. Anksčiau jis yra naudojęs prieš ją fizinį smurtą, dėl ko vyko ikiteisminis tyrimas, kurio eigoje jie susitaikė, tėvui tąsyk atleido. Vėliau tėvas buvo įtariamuoju dėl smurto prieš jos mamą, dėl ko taip pat vyko tyrimas, tačiau jis, kiek žino, į teismą nebuvo perduotas. Tėvas yra priekabus, reiklus, mėgstantis reguliuoti, kas ir ką turi daryti. Jis yra konfliktiškas net blaivus, dėl smulkmenos gali sukelti konfliktą, demonstruoti agresiją ar net muštis. 2023 m. gegužės 25 d. apie 19.55 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), svetainėje ji su sūnumi E. R., buvo tik dviese. Tame kambaryje jos sūnus iš spintelės stalčiaus ištraukė jos brolio kojines, todėl pasakė jam (E. R.), kad padėtų kojines į vietą. Jis, kaip pusantrų metų vaikas, nelabai norėjo jos klausyti, nes jam linksmiau išdykauti, daryti netvarką nei tvarkytis. Tada ji gražiai paėmė sūnų už rankos ir kartu su juo nuėjo prie spintelės, kad parodytų, kaip reikia padėti kojines į vietą. Sūnus judrus, visur skubantis. Einant sūnui susipynė kojos ir jis pargriuvo bei pradėjo verkti. Už rankos ji kėlė sūnų tam, kad jis atsistotų. Tuo metu, o buvo apie 20.00 val., į kambarį, kuriame buvo tik ji ir jos mažametis sūnus, įėjo jos tėvas R. R.. Pamatęs, kad kelia verkiantį vaiką, jis jai pasakė, kad vaiko nemuštų. Vaiką labai myli, laukiasi antrojo, todėl yra atsakinga mama. Jai pačiai buvo gaila, kad vaikas nugriuvo, bet pusantrų metukų vaikui tai yra įprasta, neketino jo bausti, skriausti ir jokiu būdu jo nemušė. Tėvui pasakė, kad nemušė vaiko, tačiau tada jis pasakė, kad iškvies jai vaiko teisėmis besirūpinančią tarnybą. Pasakė, kad gali kviesti, nieko vaikui nedarė ir neketino daryti. Tačiau tėvas priėjo prie jos ir akivaizdžiai buvo pasiruošęs ją pulti. Jis priėjo labai arti, buvo prie pat jos, agresyvus ir piktas, todėl nestipriai nustūmė jį ranka nuo savęs. Stūmė ne tikslu sukelti jam fizinį skausmą, ne reaguodama į jo žodinę pastabą, o dėl to, kad jis agresyviai nusiteikęs pulti ją priėjo tiek arti, kad nesijautė saugi nei pati, o dar reikėjo rūpintis vaiku. Tokiu veiksmu tėvui parodė, kad jis nesiartintų, nekeltų jai pavojaus. Tada tėvas dar labiau suagresyvėjo, vienos rankos, dešinės ar kairės neatsimena, plaštaka suėmė jai už kaklo ir ta pačia ranka stūmė ją ant svetainėje buvusios lovos, dėl ko ji griuvo aukštielninka. Jai krentant tėvas jos kaklą paleido, tačiau, kai nugriuvo ant lovos, priėjo prie jos, gulinčios, vėl tos pačios rankos plaštaka suėmė jai už kaklo ir jį spaudė, tokiu būdu ją smaugė, o tuo pat metu kita savo ranka suėmė jai už kairės rankos dilbio, spaudė, laikė, kad negalėtų priešintis. Atlikdamas šiuos veiksmus, tebelaikydamas jai viena ranka už kaklo, o kita ranka laikydamas jos ranką, tuo metu R. R. vienos kojos, kairės ar dešinės nepamena, kelį įrėmė jai į pilvo apačią kairėje pusėje. Ji muistėsi, stengėsi ištrūkti, tai tėvas, nepaleisdamas jos, dar likusia laisva koja bandė prispausti jai dešinę koją, kuria stengėsi jį nustumti, nes jai skaudėjo, trūko oro. Ji vis kartojo jam, kad ją paleistų, nustotų smaugti, tačiau jis nesiliovė, jos neklausė. Norėdama ištrūkti iš tuo metu ją gulinčią spaudusio tėvo, ji kilnojo dešinę koją, kad jį atstumti, o jis ją bandė prispausti savo koja. Kad išsilaisvintų nuo tuo metu realiai smurtavusio tėvo, ji spyrė jam dešine koja ir pataikė jam į kaktą. Ji nenorėjo jam sukelti skausmo, jį sužaloti, pati tuo metu juto stiprų fizinį skausmą ir kitos galimybės apsiginti nuo tėvo, turėjusio ne tik fizinį pranašumą, bet ir užlipusio ant jos, gulinčios aukštielninka, neturėjo. Pradėjo šaukti, kad iškvies policiją ir tik tada tėvas ją paleido. Ji atsistojo, pasiėmė savo vaiką. Smurto prieš vaiką R. R. nenaudojo. Vaikas tuo metu verkė. Su vaiku išbėgo į lauką ir, ten būdama, ji iš karto savo telefonu paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Konflikto metu svetainės kambaryje buvo tik trise – ji, jos tėvas ir jos mažametis sūnus, kuris dėl savo amžiaus, kas vyko, mano, nesuprato. Vaikas nekalba, dar yra labai mažas. Tuo metu, kai vyko konfliktas tarp jos ir tėvo, namo kieme buvo jos sesuo J. R., tačiau ji nieko nematė ir negirdėjo. Jos brolio ir mamos konflikto metu namuose nebuvo. Dėl tėvo veiksmų ji patyrė fizinės žalos. Juto stiprų ir intensyvų, kelias dienas trukusį skausmą. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji pasakė, kas nutiko, sakė, kad jai skauda, tačiau skubios medikų pagalbos atsisakė, nes jai juk reikėjo rūpintis ir savo sūnaus gerove, be to, žinojo, kad į medikus gali kreiptis bet kuriuo metu, ir vėliau. Vakare, kai namo grįžo jos mama, ji sakė, kad ant jos kaklo yra nedidelė žymė. Tos žymės, kai atvyko policija nebuvo, ji susiformavo pareigūnams išvykus. 2023 m. gegužės 26 d. ji paskambino į teismo medicininius tyrimus atliekančią įstaigą, kad užfiksuotų tą žymę specialistas, tačiau registratorė nurodė, kad teismo medicininiai tyrimai atliekami tik iš anksto užsiregistravus ir griežtai tik paskirtu laiku, o 2023 m. gegužės 26 d. laisvų vietų teismo medicininei apžiūrai nėra, todėl registravo ją teismo medicininiam tyrimui šiandien, 2023 m. gegužės 29 d., tačiau per savaitgalį žymė išnyko ir šiuo metu ant jos kūno jau nebelikę išoriškai matomų smurto žymių. Skausmas, kurį juto iki sekmadienio, praėjo. Į medikus ar gydymo įstaigas nesikreipė, gydymas jai nebuvo paskirtas, nedarbingumo pažymėjimas jai nebuvo išduotas. Tėvas žinojo apie tai, kad ji laukiasi antrojo vaikelio, todėl jo veiksmai prieš ją visiškai nepateisinami. Nors po įvykio jis jos atsiprašė, tačiau, kaip minėjo, tai ne pirmas kartas, kai jis smurtauja, todėl ji nori, kad būtų sprendžiamas tėvo baudžiamosios atsakomybės klausimas, namuose nori jaustis saugi. Kadangi jis suprato, kad pasielgė blogai, neprieštarautų, kad jam būtų skiriama bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu ar įkalinimu. Mano, kad laisvės apribojimo bausmė, nustatant jam dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, būtų labai gera. Įvykio metu tiek ji, tiek tėvas buvo blaivūs. Apie įvykį į jos pranešimą reagavę pareigūnai informavo vaiko teisių apsaugos tarnybą, tačiau vaiko teisių ar interesų pažeidimas nebuvo nustatytas. Dėl patirtos žalos civilinio ieškinio nereikš. Ji tik nori, kad tėvas nustotų smurtauti ir namuose gyventų taikiai. Neprieštarauja, jeigu baudžiamasis procesas būtų užbaigtas supaprastinta forma ir netgi labai norėtų, kad procesas būtų supaprastintas, nes jai, šiuo metu vienai auginančiai mažametį vaiką, yra sunku visur suspėti, dalyvauti baudžiamajame procese jai sunku ir emociškai, nes ji, kaip jau minėjo, laukiasi antrojo vaikelio. Jeigu tarp jos parodymų, paaiškinimų, duotų anksčiau ir šios apklausos metu, yra kokių nors prieštaravimų, prašo tikėti šios apklausos metu duotais parodymais, nes jie detalesni, išsamesni.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. R. visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, kaltinamojo kaltę įrodo ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

Policijos registruojamų įvykių registro informacija apie įvykį ROIK (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, kad gautas telefoninis E. R. prisistačiusio asmens pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), prieš vieną minutę tėvas smaugė ją rankomis. Namuose yra vienas nepilnametis. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė, policijos lauks kieme, prie namo. Pranešėjos skambučio pradžios data ir laikas: 2023 m. gegužės 25 d. 20.00 val.;

2023 m. gegužės 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio nustatyta, kad 2023 m. gegužės 25 d. gautas E. R. pareiškimas apie tai, kad 2023 m. gegužės 25 d. apie 20.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), namo svetainėje kilusio žodinio konflikto metu, jos tėvas R. R. tyčia pargriovė ją ant svetainėje buvusios lovos, suėmęs viena ranka už kaklo, smaugė, o kita ranka laikė suėmęs jos kairę ranką, kad ji negalėtų priešintis bei toliau jos atžvilgiu panaudodamas fizinę prievartą įspaudė jai į pilvą savo kojos kelį, ko pasėkoje kaklo bei pilvo srityse jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tėvas smurtaudamas tyčia sukėlė jai fizinį skausmą, todėl prašo policijoje tėvo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą ir taikyti įstatymo numatytas poveikio priemones;

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyr. patrulio E. J. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio nustatyta, kad apie įvykį pranešė ir smurtą artimoje aplinkoje patyrė E. R.. E. R. skundėsi skausmu, akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Smurtą patyrusio asmens būsena: didelis susijaudinimas, blaivi (nustatyta 0.00 promilės). Smurtu įtariamas asmuo – R. R.. Smurtu įtariamo asmens būklė: matomų kūno sužalojimų nėra, ramus, blaivus (nustatyta 0,00 promilės). Ryšys, siejantis smurtą patyrusį ir smurtu įtariamą asmenį – dukra ir tėvas. Nepilnamečiai (vaikai) šeimoje – E. R.. Įvykio aplinkybes galintys paaiškinti asmenys – nėra. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), ten gyvenanti pranešėja E. R. paaiškino, kad 2023 m. gegužės 25 d. 19.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, kuriame ji miega, prižiūrėjo savo vaiką E. R., kuris jos neklausė ir lindo į stalčius, kur jam negalima. Moteriai vaiką atitraukus nuo stalčių, šis pradėjo verkti. Išgirdęs verksmą, į kambarį atėjo tuo adresu gyvenantis jos tėvas R. R. ir pradėjo šaukti: „nemušk vaiko, palik jį ramybėje“. Tada R. R. rankomis sugriebė ją ir pargriovė ant sofos–lovos bei viena ranka smaugė ją už kaklo, kita ranka laikė jos rankas, koja prispaudė jos kojas, kad ji negalėtų priešintis. Šiais veiksmais R. R. E. R. sukėlė fizinį skausmą. Jai pavyko ištrūkti ir dešine koja spyrė tėvui R. R. į galvą, kaktą, tada sušuko: „paleisk, man skauda, jei nepaleisi, iškviesiu policiją“. Išgirdęs šiuos žodžius, R. R. paleido E. R. ir nuėjo į namo antrą aukštą. E. R. ant kaklo srities sužalojimų nesimato. R. R. paaiškino, kad išgirdo verkiant anūką E. R. ir atėjęs pamatė, kad E. R. muša, tąso, tampo savo vaiką. Vyras pradėjo rėkti: „palik vaiką ramybėje, nemušk, paleisk“. Tada, kaip teigė R., dukra E. R. jam trenkė dešine ranka per veido kairę pusę. Po smūgio jis nuėjo į antrą aukštą užsidėti ledo ant veido. Ant R. R. veido jokio sumušimo nesimatė. E. R. ir R. R. alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0023, metrologinės patikros numeris 1936160, patikrintas blaivumas, nustatyta 0,00 promilės. Namuose taip pat buvo J. R., kuri teigė, kad buvo lauke ir nieko nematė bei negirdėjo, kas vyko kambaryje. Įvykio vietoje kambaryje matėsi sujaukta lovos patalynė, galimai nuo grumtynių. Informacija apie įvykio aplinką: tvarkinga, sugadinti (apgadinti) buities objektai. Anksčiau buvo gauta pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Niekas nesulaikytas. Filmuota kūno kamera;

2023 m. gegužės 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), atlikta įvykio vietos apžiūra. Objektų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nepaimta;

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjo E. Č. 2023 m. gegužės 26 d. tarnybinis pranešimas dėl aplinkybių tikslinimo, iš kurio nustatyta, kad atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, aiškinantis įvykio aplinkybes, buvo bendrauta su pranešėja E. R., iš kurios buvo priimtas pareiškimas bei atlikta šios apklausa. Pranešėja greitosios medicinos pagalbos atsisakė, apžiūrėjus moters kūną, vizualiai sužalojimų nesimatė. Pranešėja sutiko, kad jos tėtis nebūtų sulaikytas. Dėl ko galimai smurtu artimoje aplinkoje įtariamas pranešėjos tėtis R. R. savanoriškai sutiko šiai nakčiai išeiti iš bendrų namų, kad neįvyktų daugiau konfliktų. Vyras išvyko pas savo draugą Arūną, dėl ko nebuvo sulaikytas, o šiam įteiktas šaukimas atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai, ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. R. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamojo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino.

R. R. nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą, o būtent tuo, kad: 2023 m. gegužės 25 d. apie 20.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, žodinio konflikto su savo šeimos nariu – kartu gyvenančia savo dukra E. R., gimusia (duomenys neskelbtini) m., metu, tyčia, rankos plaštaka suėmė jai už kaklo ir stūmė, dėl ko ji aukštielninka griuvo ant lovos, kur jai gulint, jis vėl ranka suėmė jai už kaklo ir spaudė, kita ranka suėmė už E. R. kairės rankos dilbio, laikė ir spaudė, tuo pat metu įrėmė kojos kelį jai į pilvo apačią kairėje pusėje, kita koja bandė prispausti jos dešinę koją, taip fiziškai smurtaudamas prieš E. R., sukėlė jai fizinį skausmą.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013 Nr. 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog veika padaryta nėščiai moteriai, kai akivaizdu, kad ji nėščia (BK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Prokuroras savo pareiškime siūlo kaltinamajam R. R. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, todėl esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant kaltinamajam R. R. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas, padarytas dėl menkavertės dingsties, pykčio protrūkio, skaudžių padarinių nesukėlė; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas, viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2008 m. sausio 1 d. nesigydė ir nesilankė, neteistas, penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka baustas du kartus, baudų nesumokėjęs, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančią aplinkybes.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamasis neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina. R. R. neteistas, duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus kaltinamojo atžvilgiu byloje negauta, todėl jam neskirtina su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, kuri visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes ir vietą (nuolatinėje gyvenamojoje vietoje), veikos rūšį, sukeltas pasekmes, kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau vietoj jos kaltinamasis bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigotinas būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose pataisos programose. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė ir įpareigojimai, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose pataisos programose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose pataisos programose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose pataisos programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Išaiškinti R. R., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamasis privalo atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo ar Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos.

R. R. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Vilma Tamošaitienė