Kauno apygardos teismo nutartis

2015-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1930-594/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-29
Bylos Nr.
1S-1930-594/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Nuteistasis
R. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1930-594/2015Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo R. Š. (toliau – R. Š.) skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. Š. skundas dėl Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 94-331 netaikyti nuteistajam R. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. 2014 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 2 d.. Jo atžvilgiu taikant BK 64¹ str. nuostatas ir vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. ir 72 str., buvo paskirta galutinė 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2013 m. spalio 19 d., bausmės pabaiga – 2017 m. balandžio 19 d..

Žemesnės instancijos teismas

2015 m. liepos 22 d. Komisijos nutarimu Nr. 94-331 buvo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. Š., motyvuojant tuo, kad vis dar nėra pagrindo manyti, jog jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, R. Š. pateikė skundą Alytaus rajono apylinkės teismui, kuris 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė.

Šalies argumentai

Skundu apygardos teismui nuteistasis R. Š. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nuteistojo teigimu, jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jas įsisavino, pataisos namuose nesimokė tik todėl, kad dirbo ir visą savo dėmesį buvo nukreipęs į darbą. Atsisakė laisvėje esančių draugų, su jais nutraukė bet kokius ryšius, o bausmės atlikimo metu turėjo daug laiko apmąstyti savo elgesį ir nusprendė, jog ateityje jis nebenusikals. Pabrėžiama, jog Komisija, svarsčiusi jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, suklaidino Alytaus rajono apylinkės teismą nurodydama, kad jis jau buvo lygtinai paleistas, kadangi, nuteistojo teigimu, to niekada nėra buvę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Š. skundas atmetamas.

2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 str. 1 d. inter alia įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiame kontekste pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Tokiu būdu, atsižvelgiant į aptartą BVK 157 str. 1 d. nuostatų išaiškinimą, pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokiu atveju, kai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra didesnė nei žema, t. y. vidutinė ar didelė, komentuojamos nuostatos jo atžvilgiu negali būti taikomos ir jis negali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, vertinama kaip teisiškai nepagrįsta ir neteisinga. Atsižvelgiant į komentuojamo BVK 157 str. 1 d. išaiškinimą, akivaizdu, kad esant žemai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, pakanka nustatyti bent minimalius nuteistojo elgesio pokyčius, leidžiančius pagrįstai konstatuoti jo elgesyje esant tam tikrą pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kadangi žemos rizikos buvimas savaime suponuoja išvadą apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tuo tarpu esant vidutinei ar didelei nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, tokia pažanga turi būti akivaizdi ir pagrįsta reikiamais duomenimis. Tačiau net ir esant šioms aplinkybėms, jų kontekste konstatuojant, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai taikė naująsias BVK 157 str. 1 d. nuostatas, spręstina, kad nuteistojo R. Š. skundas dėl Komisijos 2015 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 94-334 netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nepaisant netinkamų teismo motyvų, skundžiama nutartimi buvo atmestas pagrįstai.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. Š. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, susipažino su visomis aiškinamomis temomis ir jas įsisavino, dalyvavo ir tikslinių socialinių terapinių grupių nuteistiesiems vedimo programoje, lanko jogos užsiėmimus, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

2015 m. liepos 3 d. atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. Š. priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei – 74 balai, dėl ko šiuo atveju, kaip minėta, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, R. Š. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta, todėl iš esmės pritartina Komisijos sprendimui nuteistojo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas R. Š. nėra pirmasis. Praeityje jis buvo ne vieną kartą teistas (tame tarpe ir užsienyje), o jo atžvilgiu, priešingai nei savo skunde teigia apeliantas, jau buvo taikytos ir jo teisinę padėtį švelninančios priemonės – amnestijos įstatymas, lygtinis paleidimas bei bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau tai nuteistojo nuo tolesnio nusikalstamo elgesio nesustabdė, nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad R. Š. daromos veikos iš esmės yra susijusios su jo finansinio stabilumo trūkumu (plėšimas, sukčiavimas, neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti), kas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam yra būdingas analogiško modelio nusikalstamas elgesys, o pagrindinis jo nusikalstamo elgesio motyvas – finansinis. Vertinant šias aplinkybes R. Š. nustatytų kriminogeninių veiksnių kontekste, pastebėtina, kad, sutinkamai su 2015 m. liepos 3 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis, R. Š. laisvėje yra įgijęs specialųjį vidurinį išsilavinimą ir šaltkalvio remontininko specialybę, tačiau pagal ją niekada nedirbo. Oficialaus darbo patirtis nedidelė, viso labo trys metai, kai nuteistasis dirbo turguje kontrolieriumi bei daržovių tiekėju. Iki suėmimo R. Š. buvo užsiregistravęs ir Darbo biržoje, gaudavo socialinę pašalpą, tačiau gaunamų pajamų nepakako, kas kaip jau minėta anksčiau, galimai ir sąlygojo tai, kad nuteistasis ir vėl įvykdė paskutiniąją nusikalstamą veiką. Kaip teigia pats nuteistasis, situacija, paskatinusi jį nusikalsti, susidarė būtent dėl to, kad tuo metu jis nedirbo, jokio pastovaus užsiėmimo neturėjo, o gaunamų lėšų (socialinės pašalpos ir sutuoktinės atlyginimo) pragyvenimui nepakako. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad pakartotinį R. Š. nusikalstamą elgesį iš esmės lėmė jo finansinis nestabilumas, o tai ir šiuo metu priskiriama vienam iš nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių. Tuo tarpu tai, kad nuteistasis, siekdamas įgyti papildomą profesiją, galinčią padėti įsitvirtinti jam darbo rinkoje laisvėje, pataisos namuose nesimokė, o visas į savo sąskaitą gaunamas pinigines lėšas išleidžia, nepaisydamas vis dar turimų neišmokėtų baudų, aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai abejoti tinkama jo elgesio korekcija bei pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šios aplinkybės, vertinant jas nuteistojo požiūrio į darbą, nedidelės jo darbinės patirties (kas taip pat priskirtina nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galintiems paskatinti kriminogeniniams veiksniams), kurios jis nesistengia kompensuoti ir papildomais mokslais, kontekste, vis tik verčia abejoti, kad nuteistasis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti ir turėti legalų pragyvenimo šaltinį.

Vertinant R. Š. elgesio korekciją bei jo pastangas šalinant jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, atsižvelgiant į socialinio tyrimo bei psichologinės tarnybos išvadose pateiktus duomenis, įvertintinos ir jo mąstymo bei elgesio problemos bei netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, galintis įtakoti jo pakartotinį nusikalstamumą ateityje. Šiuo aspektu analizuojant nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad laisvėje jis bendravo su nusikaltimus darančiais asmenimis, su jais ir įvykdė pastarąjį nusikaltimą, tačiau ir šiuo metu R. Š. palaiko kriminalinę subkultūrą (nors šią aplinkybę skunde apylinkės teismui neigia). Be to, praeityje jis buvo teistas ir už smurtinių nusikaltimų įvykdymą, o jo elgesyje buvo galima įžvelgti jo poelgių impulsyvumą bei agresyvumą. Ir nors, remiantis nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šiuo metu šie veiksniai nuteistojo elgesyje neįžvelgtini, tačiau, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad toks R. Š. elgesys, sutinkamai su analizuojama medžiaga, pasireikšdavo jam būnant neblaiviam, tuo tarpu šiuo metu galimybė laisvai vartoti alkoholinius gėrimus R. Š. yra apribota (atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, kur toks elgesys laikytinas drausmės pažeidimu), todėl nuteistajam išėjus į laisvę toks jo elgesys vis tik išlieka nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti. Analogiškai vertintinos ir kitos nuteistajam būdingos savybės – jis vis dar stokoja įgūdžių atpažįstant problemas, ne visuomet geba pasirinkti tinkamas problemos sprendimo strategijas, pastebimas ir jo asocialumas.

Sprendžiant R. Š. lygtinio paleidimo taikymo galimybę, pažymėtina ir tai, kad jis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis buvo baustas du kartus už tai, kad nevykdė pareigūno nurodymo bei vartojo necenzūrinius žodžius, kas aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai abejoti tinkamu nuteistojo požiūriu į vykdomą priežiūrą. Be to, R. Š. viso bausmės atlikimo metu skatintas nebuvo, kas neabejotinai leidžia konstatuoti, kad jo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas bei abejoti pakanka jo elgesio korekcija bei nuteistojo teiginiais, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, nors ir netinkamais motyvais, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priėmė netinkamą sprendimą, todėl skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Albinas Antanaitis