Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-498-123/2007

2007 m. spalio 31 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės V. N. Griškevičienės, kolegijos teisėjų J. Pesliako, B. Valiaus, sekretoriaujant M. Pociūtei, dalyvaujant ieškovės atstovei adv. S. Baracevičienei, atsakovo L. Timofejevo atstovei N. Solovjovai, atsakovės A. Timofejevos atstovei A. Bondarevai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Nadeždos Timofejevos ieškinį atsakovams Anželai Timofejevai ir Leonidui Timofejevui dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir išlaikymo priteisimo bei Nadeždos Timofejevos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ir jos sutuoktinis L. Timofejevas turėjo Klaipėdos m. kooperatinį butą, kooperatyvo nariu buvo L. Timofejevas, kartu su jais gyveno dukra A. Timofejeva – atsakovė. Tėvai abiejų sutarimu butą 1991-12-17 padovanojo dukrai, nes ji buvo Lietuvos Respublikos pilietė, o tėvas, kaip tarybinės armijos karininkas, su motina išvyko į Rusiją, vėliau į Ukrainą, ten pasistatė gyvenamąjį namą. Turėdama tikslą gydytis Lietuvoje motina Nadežda Timofejeva liko registruota ginčo bute iki 2003-02-13, vėliau savo gyvenamąją vietą nurodė pas kitą dukrą. Ieškovė prašo pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia, nes ji sudaryta dėl akių, o ieškinio senatį prašo skaičiuoti nuo 2006 m. birželio mėn., nes tik tuo metu atsakovė pareikalavo jos išsikelti iš buto.

Taip pat prašo priteisti išlaikymą iki gyvos galvos, nes ieškovei neužtenka gaunamos pensijos, o atsakovė turi pinigų ir gali juos skirti motinai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas šiais motyvais.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, ieškovė ir jos sutuoktinis 1991-12-17 padovanojo jiems nuosavybės teisėmis priklausantį butą Baltijos pr. 97-58, Klaipėdos m., dukrai Anželai Timofejevai.

Ieškovė nurodė, kad jos sutuoktinis buvo tarybinės armijos kariškis ir perkeltas tarnauti į Kaliningrado srities Sovetsko miestą Jų dukra buvo Lietuvos Respublikos pilietė, todėl butą tėvai abiejų sutikimu padovanojo dukrai.

Kaip matyti iš dovanojimo sutarties (b.l. 76, t. 1), tėvai, dovanodami butą, jokių sąlygų nenustatė (CK 280 str.).

Ieškovė prašo pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia, nes ja šalys nesiekė sukurti teisinių pasekmių ir sudarė tik dėl akių.

Tačiau byloje ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad butą norėjo dovanoti tik dėl akių, nes faktiškai su sutuoktiniu išvyko gyventi į Rusiją ir ten jos sutuoktinis gavo butą (b.l.139, t. 2), o vėliau Ukrainoje su sutuoktiniu pasistatė namą, gavo Ukrainos pilietybę ir ten gyveno (b.l. 37, t. 2, b.l. 17-19, t. 3). Tai, kad ieškovė atvažiuodavo į Lietuvą, buvo nurodžiusi gyvenamąją vietą pas dukrą, Lietuvoje gydėsi, nėra tas pagrindas, kad buto dovanojimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, nes ginčo bute dukra apsigyveno, jį išlaikė, remontavo, laikė butą savu, o tai, kad į Lietuvą atvykdavo motina, yra normali šeimyninė situacija, taikyti naujojo CK 6.472 str. normas šiuo atveju nėra pagrindo, nes buto dovanojimo sutartis laikoma sudaryta tuo momentu, kada turtas perduotas apdovanotajam, ir sutartis laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo momento (CK 281 str.). Kad šalių valia buvo butą padovanoti ir šalys žinojo dovanojimo momentu apie teisines pasekmes, patvirtino atsakovės tėvas ir ieškovės sutuoktinis (b.l. 139, t. 2).

Sutarties šalys neveikė izoliuotoje aplinkoje, ieškovės sutuoktinis, kaip tarybinės armijos karininkas, išvedant kariuomenę iš Lietuvos, išvyko į Rusiją, o dukrai, kuri buvo Lietuvos Respublikos pilietė, norėdami išsaugoti butą Lietuvoje ir padovanojo, todėl teigti, kad tokių veiksmų nesiekė, įrodymų nepateikta, dukrai tikroji šalių valia buvo žinoma, ji baigusi mokslus Rusijoje sugrįžo į Lietuvą, todėl jai nekėlė abejonių tikrieji tėvų ketinimai jai palikti butą. Šiuo atveju atsakovė yra sąžininga turto turėtoja ir negalėjo numanyti, kad sutartis sudaroma tik dėl akių.

Sąžiningos šalies, t.y. asmenų, kurie nežinojo ir negalėjo žinoti, kad sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, neketinant sukurti jokių teisinių padarinių teisės, įgytos dovanojimo sutarties, kuri ieškovų ginčijama kaip sandoris dėl akių, pagrindu, turi būti gerbiamos ir pripažįstamos, juolab, kad ieškovė turi kito nekilnojamojo turto, ir atsakovė neginčija to fakto, kad iš jos yra priteistas išlaikymas iki gyvos galvos ir jos pareiga yra padėti motinai.

Tai, kad ieškovė apie dovanojimo sutartį ir jo teisines pasekmes sužinojo sudarydama sandorį, nepaneigta, o tai, kad ieškinio senatį būtų pagrindas taikyti tik nuo 2005 m., kada pareikalauta išsikelti iš buto, nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio senaties pradžią ir ją taikė. Be to, vien buvimas įregistruota bute ir atvykimas į svečius pas dukrą nesudaro pagrindo laikyti ieškovę buto šeimininke ir pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas gaunamoms pajamoms, atsakovė nedirba, o tai, kad atsakovės sutuoktinis turi gerą darbą, nėra pagrindas padidinti ieškovei priteistos sumos dydį, juolab, kad jai gali padėti ir kita dukra Olga bei buvęs sutuoktinis, ieškovė pati turi nekilnojamojo turto.

Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, nes ieškovė nepateikė teismui įrodymų (CPK 178 str.), kurių pagrindu būtų galima pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo netenkinti.