Telšių apylinkės teismo įsakymas

2017-03-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-59-1022/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-03-24
Bylos Nr.
1-59-1022/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07786-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Auksė Balkaitienė
Kaltinamasis
O. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-59-1022/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07786-2017-1Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.2.4.; 1.2.5.4.1; 2.12.1.4. (S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2017 m. kovo 24 d.Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Auksė Balkaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2008 m. gegužės 8 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2008 m. rugpjūčio 7 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį - laivės atėmimu 3 metams; 2011 m. gegužės 26 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos namų neatlikęs 10 mėnesių 24 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės; 2012 m. kovo 12 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas, pasiunčiant atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę;2012 m. lapkričio 7 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį - laivės atėmimu 1 metams 9 mėn.; paskirta bausmė subendrinta su 2008 m. gegužės 8 d. ir 2008 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiais skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėn.; 2014 m. gruodžio 5 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. M. grasino sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, keletą kartų skambino savo buvusiai sugyventinei S. N. ir grasino ją sunkiai sužaloti, nužudyti, sakydamas, kad ji nebegyvens, jis ją pagaus gatvėje ir sumuš, apipils rūgštimi, taip sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis O. M. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad su S. N. kartu gyveno apie pusantrų metų (duomenys neskelbtini). Turi bendra vaiką - sūnų M. A. M., gim. (duomenys neskelbtini). 2017 m. sausio 1 d. jis su S. N. susipyko ir išvažiavo į Joniškio rajoną pas savo mamą. Kitą dieną, t .y. 2017 m. vasario 1 d., S. N. išvažiavo gyventi pas savo tėvus į Naująją Akmenę. Jis išvažiavo, nes susipyko, tačiau vėliau būtų grįžęs pas S. N.. Per tą laiką jis keletą kartų skambino S. N.. Norėjo su ja susitaikyti, norėjo, kad ši grįžtų pas jį, bet S. N. atsisakė. 2017 m. vasario 17 d. jis sužinojo, kad S. N. susirado kažkokį kitą draugą iš pataisos namų. Jis supykęs paskambino S. N.. Gal supykęs kaip nors S. N. ir pagrasino, neprisimena, skambino jai būdamas girtas. Jis S. N. nieko blogo nepadarytų, ši jo vaiko mama. Jeigu telefonu S. N. ir pasakė kažką grasinančio, tai buvo tik žodžiai. Jokių veiksmų, kuriais galėtų kažkaip nuskriausti S. N., jis tikrai nesiimtų. Jis S. N. telefonu sakė, kad dės visas pastangas, kad jų vaikas gyventų su juo, sakė, kad nei vienas svetimas vyras jo vaiko neauklės. Per laikotarpį, kai su S. N. negyveno kartu, jis vieną kartą 2017 m. vasario mėnesio gale, tiksliai dienos neprisimena, buvo atvažiavęs į Naująją Akmenę, atvežė sūnui vaikštynę, norėjo susitikti su vaiku, bet S. N. neleido. Jis norėjo susipjaustyti rankas, bet S. N. nieko blogo nepadarė. Iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) S. N. SMS žinutę jam atsiuntė pati. Jeigu S. N. taip jo bijo, tai kam dar duoda savo telefono numerį. S. N. telefono Nr. 8 601 26205 naudojasi maždaug nuo 2017-02-11. Jis S. N. grasino, kad sieks, kad jų vaikas gyventų su juo. Jeigu pokalbių metu jis ir pasakė dar kažką grasinančio, tai, kaip minėjo, buvo tik žodžiai. Supykęs ant S. N. jis ant savo Facebook sienos buvo užsidėjęs S. N. nuotraukas, kuriose ši nuoga, bet tą pačią dieną tas nuotraukas išėmė ir daugiau niekur jų netalpino. Tas nuotraukas S. N. jam buvo atsiuntusi pati per mesendžerį, kai jis buvo komandiruotėje. ( b. l. 67-68 )

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. N. parodė, kad 2017 m. vasario 1 d. ji dėl pastovių sugyventinio O. M. smurtavimų prieš ją ji su sugyventiniu išsiskyrė ir pabėgo nuo jo. Jie gyveno Kretingos rajone. Į Naująją Akmenę su 2 metukų dukra ir 7 mėnesių mergaite, ją parsivežė tėvai. O. M. buvo atvažiavęs į Naująją Akmenę ir atėjęs į butą, kur ji gyvena, jai grasino. Nuo išsiskyrimo O. M. jai kiekvieną dieną po kelis kartus skambina ir grasina nužudyti bei atimti sūnų. Grasina, kad išspirs buto duris, pagaus gatvėje ir sumuš. Ji dėl tokio buvusio sugyventinio elgesio labai bijo. Kai gyveno Kretingoje, O. M. ją ne kartą buvo sumušęs, bet į policiją ji kreiptis bijojo (b. l. 14).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. N. parodė, kad kartu su O. M. pragyveno apie 2 metus. Turi bendrą vaiką 8 mėnesių sūnų. Visą tą laiką O. M. prieš ją smurtavo, ją mušė. Jie gyveno Kretingos rajone. Tuo metu ji buvo susipykusi su savo tėvais, buvo nuo O. M. priklausoma, jo bijojo, todėl dėl sugyventinio smurto niekur nesikreipė, nei į policiją, nei į medikus. O. M. pjaustosi rankas, save žaloja jos ir vaikų akivaizdoje. Tiek ji, tiek jos vaikai O. M. bijo. 2017 m. vasario 1 d. ją jos tėvai parsivežė į Naująją Akmenę. Su O. M. išsiskyrė ir su juo nebegyvens. Nuo to laiko O. M. ištisai telefonu skambina ir jai grasina sakydamas: „jeigu nebūsi su manim, tai vaikų neauginsi“; „apipilsiu tave su rūgštimi“; grasina išdaužyti langus, kolioja ją necenzūruniais žodžiais ir pan. Kai O. M. grasina, jai būna baisu, nors jis nei vieno grasinimo dar neįvykdė. 2017 m. vasario mėnesio gale, tiksliai dienos neprisimena, O. M. atvežė į Naująją Akmenę sūnui vaikštynę. O. M. atėjo pas ją į butą, buvo neblaivus, lyg vartojęs kokių narkotinių medžiagų. Ji ant rankų laikė jų vaiką. Ji O. M. pasakė, kad kartu jie nebegyvens. O. M. pradėjo trankyti kumščiai sienas, čiupo iš virtuvės peilį ir puolė juo žalotis rankas. Vaikas labai išsigando, o ji paskambino į policiją, bet O. M., iki atvykstant pareigūnams, iš jos namų pabėgo. Ji nežino, kiek O. M. grasinimai realūs, bet jis ją labai gąsdina. Civilinio ieškinio byloje ji nereiškia. (b. l. 19-20)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad O. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pažymėtina, jog pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Pažymėtina, kad BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis, taigi kaltinamojo nusikaltimo tikslai (nagrinėjamu atveju – siekio nuskriausti, sužaloti, nužudyti neturėjimas) įtakos jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Teismų praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K–287/2014). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nukentėjusioji S. N. nurodė, jog nuolatiniai grasinimai nužudyti, pagauti gatvėje ir sumuši, išsakyti žodžiais „jeigu nebūsi su manim, tai vaikų neauginsi“; „apipilsiu tave su rūgštimi“, ją gąsdina, kelia baimę, nes buvęs sugyventinis gyvenant jiems buvo ne kartą ją sumušęs, jos ir vaikų akivaizdoje save žaloja, pjaustosi rankas, kiek tie grasinimai realūs, ji nežino, bet jis ją labai gąsdina. (b. l. 14,19-20). Teismo vertinimu, nukentėjusioji S. N. pagal grasinimų išraišką bei kitas aplinkybes turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimai bus realiai įgyvendinti.

Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad O. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

O. M. neprieštaravo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi sutiko, tik prašė mažinti arešto terminą (b. l. 71-73).

Nukentėjusiajai S. N. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, skundų bei prašymų negauta (b. l. 74).

Kaltinamojo O. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos. Teismas taip pat atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 25-29); kadangi O. M., veikdamas tiesiogine tyčia, naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, jis, remiantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, yra recidyvistas; baustas administracine tvarka (b. l. 45-57); nedirbantis (b. l. 59), VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre nesigydo (b. l. 63), į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusprendė jam paskirti vieną iš BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui pasiūlytą bausmę – areštą, jo dydį nustatant artimesnį BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytam šios rūšies bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu, atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, O. M. prisipažįsta esantis kaltas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

O. M. neprieštaravo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi sutiko, tik prašė mažinti arešto terminą (b. l. 71-73).

Nukentėjusiajai S. N. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, skundų bei prašymų negauta.

O. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 69-70) – naikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas,

nusprendžia:

O. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu O. M. paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę - areštą 20 (dvidešimčiai) parų.

O. M. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Auksė Balkaitienė