Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio, sekretoriaujant V. G.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-77-722 pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktino kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, atsakovo įpareigojimo išsikelti iš ūkinio pastato ir atsakovo A. G. priešieškinį V. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl neturtinės žalos dydžio

Apeliantė (ieškovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jai iš atsakovo priteistas 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, kurį prašo padidinti iki 5 000 Eur, argumentuodama tuo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus: liudytojų parodymus, medicininių ekspertizių išvadas, policijos pranešimų, kurių visuma patvirtina, kad ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė ne tik itin didelius dvasinius išgyvenimus ir skausmą, bet ir fizinį skausmą, sveikatos sutrikdymus, kuriuos turėjo gydytis ligoninėse, pastoviai gyveno baimėje, jautė įtampą dėl atsakovo nenuspėjamo elgesio ir agresijos, kas įrodyta ne tik 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, bet ir 2013 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu. Teisėjų kolegija su šiais teiginiais nesutinka.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007; kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ieškovės reikalavimą atlyginti neturtinę žalą patenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovo 2 000 Eur, kai ieškovė prašė priteisti 5 000 Eur. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę (santuokoje pragyveno 26 metus), šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, ieškovei priteista 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma pripažintina pagrįsta. Toks atlygintinos neturtinės žalos dydis iš esmės neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose, nors jose ir buvo priteisti šiek tiek mažesni neturtinės žalos dydžiai (5 000 Lt pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011, 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007; kt.), nes nustatyti žalos dydį yra teismo diskrecijoje.

Dėl santuokinio turto padalijimo ir piniginės kompensacijos priteisimo atsakovui

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys santuokos metu įgijo turtą: žemės sklypą, 0,0776 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 7 800 Eur vertės ; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 9 000 vertės; dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3 000 Eur vertės; ieškovės V. G. įmonės, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), vardu įregistruotą pastatą-prekybos paviljoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), remiantis VĮ registrų centro duomenimis – 7 740 Eur vertės; V. G. įmonę, įm. k. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 m. gamybos, 1 200 Eur vertės; automobilio priekabą „Chateau 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1983 m. gamybos, 900 Eur vertės, dviejose AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitose atsakovo vardu 2015 m. sausio l d. buvusias 1 788, 67 Eur lėšas. Bendra turto vertė 31 428, 67 Eur. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nekilnojamojo ir kilnojamojo turto įsigijimo momentą, padalijo jį po ½ dalį, priteisė ieškovei nekilnojamąjį turtą natūra, V. G. įmonę, bei ieškovei iš atsakovo priteisė 1/2 dalį piniginių lėšų - 894,33 Eur, o atsakovui priteisė dvi transporto priemones bei 14 932,15 Eur kompensaciją už visą ieškovei atitenkančią didesnę dalintino turto dalį ir ieškovės asmeninio turto pagerinimą, įpareigojant ieškovę kompensaciją atsakovui sumokėti per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas iš ieškovės priteisė 14 932,15 Eur kompensaciją atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį ir jos asmeninio turto pagerinimus bei netenkino ieškinio reikalavimo, kuriuo ji prašė prekybos paviljoną pripažinti jos asmenine nuosavybe bei nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, padalijant sutuoktiniams priklausantį turtą, t. y. ieškovei priteisiant 2/3 dalis santuokoje įgyto turto, o atsakovui – 1/3 dalį turto. Santuokinis turtas padalijamas natūra atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalinti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais; parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl skundžiamame sprendime taikyto turto padalijimo būdo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007). Pažymėtina, kad ši prezumpcija reiškia įrodinėjimo naštos paskirstymą sprendžiant dėl aplinkybės, ar turtas yra įgytas sutuoktinių kaip jų bendroji jungtinė nuosavybė.Dėl prekybos paviljono. VĮ nekilnojamojo turto registro 2016 02 01 išrašo duomenimis nustatyta, kad V. G. įmonės nuosavybės teise registruotas prekybos paviljonas, įgytas 2010 03 19 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, esantis (duomenys neskelbtini), santuokos metu, kurį ieškovė ieškinyje prašė pripažinti jos asmenine nuosavybe, nurodė rinkos vertę - 7740 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prekybos paviljonas įsigytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ieškovės reikalavimą pripažinti jį ieškovės asmenine nuosavybe atmetė, neįrodžius jai lėšų dovanojimo. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad byloje esamų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad pastatas-prekybos paviljonas buvo nupirktas už jos mamos M. Ž. 2010m. kovo 10 d. padovanotus 9500 Lt pastato pirkimui, kurie buvo ir deklaruoti, be to ji ieškovei ne vieną kartą dovanojo pinigus ir verslui plėsti.Atsakovas priešieškinyje, atsiliepime į apeliacinį skundą laikėsi pozicijos, kad prekybos paviljonas įgytas santuokos metu, už bendras sutuoktinių lėšas, yra bendroji jungtinė nuosavybė.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad paviljoną ieškovė ir atsakovas įsigijo kaip sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Taip pat, sprendžiant šio nekilnojamojo turto priskyrimo šeimos turtui klausimą, atsižvelgtina į tai, kad 2010 03 19 pastato pardavimo-pirkimo sutarties pagrindu (el. bylos 1 t. b. l. 34-38), turtas įgytas A. G. įmonės nuosavybės teise ir skirtas V. G. įmonės verslui vystyti, pati įmonė įsteigta šalių santuokos metu, šis nekilnojamasis turtas bei įmonė skirti šeimos poreikių tenkinimui, yra santuokos nutraukimo momentu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį turtą pripažino bendrąją jungtine nuosavybe (CK 3. 88 str. 1 d., 3. 91 str.). Apeliantės argumentai, kad pastatas-prekybos paviljonas buvo nupirktas už jos mamos M. Ž. 2010 03 10 padovanotus 9500 Lt, nesudaro pagrindo šio nekilnojamojo turto pripažinti jos asmenine nuosavybe. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieškovės pateiktame 2016 06 29 mokesčių mokėtojo pranešime apie gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo šaltinius (el. bylos 1 t. b. l. 30-32) deklaruotos lėšos, kaip gautos iš M. Ž. : 2004 11 15 – 9000 Lt, 2006 05 23 – 7400 Lt, 2008 05 12 - 9000 Lt, 2010 03 10 – 9500 Lt, 2014 02 10 – 9600 Lt, tačiau toks deklaravimas daugiau nei po 6 metų, prieš pat ieškinio dėl santuokos nutraukimą pateikimą (2016 10 21), nepatvirtina gautų lėšų panaudojimo šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovės į bylą pateikti rašteliai apie dovanotus bei paskolintus jai pinigus, bei lėšų išėmimą iš M. Ž. banko sąskaitos (el. bylos 2 t.b.l. 115-129, 3 t. b. l. 181-197) nepakankami įrodymai konstatuoti, kad įgyjant 2010 03 19 ginčo paviljoną, ieškovė kaip sutuoktinė būtų aiškiai išreiškusi savo valią jį įgyti asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 dalies 7 punktas), taip pat nepaneigia, kad ieškovės motinos dovanotos lėšos skirtos šeimos poreikių tenkinimui. Dėl žemės sklypo. VĮ nekilnojamojo turto registro 2016 02 01 išrašo duomenimis nustatyta, kad ieškovės V. G. nuosavybės teise registruotas 0, 0776 ha žemės sklypas, įgytas 2003-07-04 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, esantis (duomenys neskelbtini), santuokos metu, kurį ieškovė ieškinyje prašė priteisti jos asmeninėn nuosavybėn, o atsakovui kompensaciją 1/3 dalį jo vertės.Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad teismas žemės sklypą priteisęs ieškovei natūra, priteisė ½ dalies jo vertės kompensaciją, o turėjo priteisti 1/3 dalies vertės, neatsižvelgė, kad sklypas įgytas lengvatinėmis sąlygomis, iš jos asmeninių lėšų. Žemės sklypas, ant kurio stovi ieškovės paveldėtas namas ir kiti ūkiniai pastatai, pirktas 2003 metai už 9535,49 Lt (2 761,67 Eur), kad teisę įsigyti žemės sklypą lengvatine kaina turėjo būtent ieškovė, turinti nuosavybės teises į gyvenamąjį namą o ne atsakovas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams. Kolegija atkreipia dėmesį, kad žemės sklypas Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko duomenimis įsigytas santuokos metu, o būtent 2003 07 04 Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties tarp LR valstybės ir ieškovės pagrindu. Nors sutartyje nurodyta perkamo žemės sklypo kaina - 9535, 49 Lt (el. bylos 1 t. b. l. 25), tačiau dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas, turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį turtą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatė jo rinkos vertę - 7 800 Eur kaip nurodė ieškovė ieškinyje bei teismas rėmėsi ieškovės pateikta UAB „OBER-HAUS“ turto vertinimo ataskaita (el. bylos 3 t.b.l. 63-86), VĮ Registrų centro duomenimis. Dėl gyvenamojo namo priestato ir ūkinių pastatų. VĮ nekilnojamojo turto registro 2016 02 01 išrašo duomenimis nustatyta, kad ieškovės V. G. nuosavybės teise registruotas gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2002 m. statybos, ūkinis pastatas (buvęs 2I1m) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2002 m. statybos, 2007 m. rekonstruotas, kiti inžineriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 1985 01 18 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu (el. bylos 1 t. b. l. 23) įgijo asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą su vienu priestatu, rūsiu, mediniu ūkio pastatu 2J1/m, su kiemo įrengimais, o 2002-12-12 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti pagrindu buvo įregistruoti jos nuosavybės teise du ūkiniai pastatai - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinyje prašė priteisti jos asmeninėn nuosavybėn ūkinį pastatą - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 9 000 Eur vertės, o atsakovui – 3000 Eur kompensaciją. Atsakovas priešieškinyje prašė priteisti jam ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14 200 Eur vertės, bei jame esančius baldus ir buitinę techniką bendros 500 Eur vertės, o ieškovei priteisti dalį gyvenamojo namo pristatyto priestato, pažymėto plane Nr. 1-10, 8,23 m² ploto, kurio vertė, atidalijus iš bendros pastato vertės, yra 2 604,70 Eur vertės, dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 972,21 Eur vertės. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovės asmeninėn nuosavybėn priestatą-dalį gyvenamojo namo, 2 604,70 Eur vertės, motyvuodamas tuo, kad priestatas yra neatskiriama pastato (gyvenamojo namo) dalis, taip pat priteisė dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3 000 Eur vertės, motyvuodamas tuo, kad ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. buvo rekonstruotas jį padidinant 37 kv. m, taigi, ieškovei ir atsakovui tektų po 18,5 kv. m (bendro ploto), kuri pinigine išraiška sudarytų po 909,80 Eur kiekvienam, todėl atsakovui priteisė 909, 80 Eur kompensaciją už šio turto pagerinimą. Teismas priteisė ieškovės asmeninėn nuosavybėn ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 9000 Eur vertės, o iš ieškovės iš viso 14 932,15 Eur dydžio kompensaciją už jai tenkančią didesnę dalintino turto dalį bei jos asmeninio turto pagerinimą.Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad atsakovas neįrodė, kad gyvenamojo namo priestato pristatymas iš esmės pagerino gyvenamąjį namą 2 604,70 Eur verte. Atsakovas priešieškinyje neprašė priteisti kompensacijos už šio turto pagerinimą, nepateikė įrodymų kokios galėjo būti įdėtos į jo pagerinimą lėšos santuokos metu. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti iš ieškovės atsakovui ½ dalies vertės kompensacijos už pagerinimus, todėl ji mažintina 1302 Eur suma (CPK 178, 185 str.).Dėl transporto priemonių. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės (el. bylos 1 t. b. l. 40). Apylinkės teismas nustatė, kad transporto priemonės įgytos šalių santuokos metu, todėl pagrįstai šį turtą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šalių sutarimu automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 m. laidos 1 200 Eur vertės ir priekabą „Chateau 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1983 m. laidos 900 Eur vertės priteisė atsakovo asmeninėn nuosavybėn.Apeliantė teigė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių transporto priemonių vertės neįtraukė į dalintino turto masę, todėl neteisingai nustatė atsakovui iš ieškovės priteistinos piniginės kompensacijos dydį. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliantės teiginiais ir sprendžia, kad atsakovui atiteko 2100 Eur vertės transporto priemonės, todėl 1050 Eur suma (2100:2) mažintina iš ieškovės atsakovui priteista kompensacija. Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Apeliantė teigė, kad teismas nepagrįstai netenkino jos reikalavimo nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant turtą, neatsižvelgė, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas buvo pastoviai smurtaujantis, nelojalus, savo pajamų į šeimą nenešė, materialiai prie šeimos neprisidėjo, prie nekilnojamo turto pagerinimo prisidėjo tik savo darbu, ieškovės indėlis į turto pagerinimą buvo didesnis, nes įkūrus įmonę, jos veikla, plėtra ir priežiūra užsiėmė viena. Taip pat turto gerinimui ir plėtrai buvo naudojamos ieškovės mamos dovanotos lėšos, todėl pagrįstai galima teigti, kad dalijant sutuoktinių turtą taikytinas nukrypimas nuo lygių dalių principo. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad ieškovės nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo teismui nukrypti nuo lygių dalių principo.Remiantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2011, 2013 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė konkrečių įrodymų, taip pat nenurodė pagrįstų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas ieškovei priteisti didesnę turto dalį, taip nukrypstant nuo lygių dalių principo. Byloje nėra objektyvių duomenų, jog atsakovė savo lėšomis būtų prisidėjusi prie didesnės jungtinės nuosavybės dalies sukūrimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas ieškovės mamos dovanojimo sutartys surašytos skirtingais laikotarpiais, byloje nėra neginčytinų duomenų, kad pinigai iš tiesų buvo perduoti ieškovei, o tuo atveju, jei pinigai buvo perduoti, kad jie buvo panaudoti būtent prekybos pastatui-paviljonui įsigyti, verslui vystyti. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą įstatyminį reglamentavimą, teismų praktiką ir byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo būtinumo nukrypti nuo lygių dalių principo.Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo šios nutarties 37 punkte nurodytą turtą. Preziumuojant, kad sutuoktinių įgyto turto dalys yra lygios, sutinkant, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei priteisė - žemės sklypą 0,0776 ha ploto - 7800 Eur vertės, prekybos paviljoną – 7740 Eur vertės, ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 9000 Eur vertės, atsakovui priteisė dvi transporto priemones 2100 Eur vertės, spręstina, kad atsakovui kompensuotina ½ dalis už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį – 11 220 Eur (3900 + 3870 + 4500 – 1050) ir 909, 80 Eur už ieškovės asmeninio turto pagerinimus (ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), iš viso 12130 Eur suma. Todėl iš ieškovės atsakovui skundžiamu sprendimu priteista 14 932,15 Eur kompensacija sumažintina iki 12 130 Eur. Taip pat patikslintina, kad ieškovės asmeninėn nuosavybėn priteistinas visas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ne jo dalis, kuria jis pagerintas. Dėl sprendimo dalies, kuria priteista iš ieškovės kompensacija atsakovui, išdėstymo. Apeliantė teigė, kad teismas priteisdamas išmokėti kompensaciją atsakovui per 12 (dvylika) mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, neatsižvelgė į ieškovės galimybes sumokėti piniginę kompensaciją. Teisėjų kolegija su šiais teiginiais nesutinka.Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovės), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko (atsakovės) nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo (ieškovo) lūkesčiai.Nagrinėjamu atveju nors iš ieškovės atsakovui priteista 12 130 Eur piniginė kompensacija, tačiau ieškovei taip pat atiteko aukščiau nutartyje nurodytas didelės vertės turtas. Apeliantė nenurodė jokių aplinkybių, nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą spręsti, kad ieškovė nėra pajėgi per 12 mėnesių laikotarpį atsakovui išmokėti teismo sprendimu priteistą kompensaciją. Todėl negalima daryti išvados, kad apeliantės turtinė padėtis yra tokia sunki, jog ji negali susimokėti teismo sprendimu priteistą kompensaciją per 12 mėnesių laikotarpį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovę kompensaciją atsakovui sumokėti per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylos baigties.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai išsprendė klausimą dėl iš ieškovės atsakovui priteistos kompensacijos dydžio bei ūkinio pastato (u.n. Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies ieškovei priteisimo, todėl apeliantės V. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas keistinas priteisiant atsakovui A. G. iš ieškovės V. G. 12 130 Eur dydžio kompensaciją už jai tenkantį turtą natūra ir jos asmeninio turto pagerinimą bei patikslintina, kad ieškovės asmeninėn nuosavybėn priteistinas visas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ne jo dalis, kuria jis pagerintas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas nežymia procentine išraiška, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo atitinkamai pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Pagal CPK 93 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.Apeliacinės instancijos teismui nusprendus iš dalies patenkinti ieškovės apeliacinį skundą, apeliantės (ieškovės) turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos proporcingai patenkintai 24,07% apeliacinio skundo daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Ieškovė V. G. 2017 m. liepos 28 d. už apeliacinį skundą sumokėjo 262 Eur žyminį mokestį (el. bylos 4 t. b. l. 101). Atsižvelgiant į patenkintą apeliacinio skundo dalį (24,07% ) ieškovei iš atsakovo priteistina 63,06 Eur žyminio mokesčio.Apeliantė į bylą nepateikė daugiau įrodymų apie patirtų bylinėjimosi išlaidų buvimo faktą bei jų dydį apeliacinės instancijos teisme, atsakovas taip pat tokių įrodymų nepateikė, todėl tokių išlaidų klausimas nesvarstytinas. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Nagrinėjamu atveju patirta 6,94 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškovės nepatenkinta apeliacinio skundo dalis sudaro 75,93 %, todėl iš apeliantės V. G. į valstybės biudžetą priteisiamos 5,27 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.). Likusi procesinių dokumentų siuntimo išlaidų 1,67 Eur dalis iš atsakovo nepriteistina, kadangi ji neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą pakeisti iš dalies:

pakeisti sprendimo dalį, kuria ieškovei priteista dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3 000 Eur vertės, ir priteisti V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pakeisti sprendimo dalį, kuria atsakovui A. G. iš ieškovės V. G. priteista 14 932,15 Eur dydžio kompensacija už jai tenkantį turtą natūra bei jos asmeninio turto pagerinimą, šią kompensaciją sumažinant iki 12 130 Eur.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. G. ( a. k. (duomenys neskelbtini) 63,06 Eur (šešiasdešimt tris eurus ir 06 ct ) žyminio mokesčio sumokėto paduodant apeliacinį skundą.

Priteisti valstybei iš ieškovės V. G. ( a. k. (duomenys neskelbtini) 5,27 Eur (penkis eurus ir 27 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.