Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka, teismo posėdyje, išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. G. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. spalio 10 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. G. (toliau – nutarimas), gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos neatlikus 3 metų 5 mėnesių 19 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2024 m. spalio 10 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra maža, su mažėjimo dinamika. Asmuo bausmės atlikimo metu elgėsi tinkamai, nuo 2019 metų neturi drausminių nuobaudų, už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą, skatintas penkiolika kartų, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, po bausmės atlikimo ar galimo lygtinio paleidimo atveju laikinai apsistotų nakvynės namuose (duomenys neskelbtini). Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nutarime pažymėtina, kad komisija pažymėjo ir tai, jog nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai iki laisvės atėmimo bausmės nebuvo betarpiškai susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška. Bausmės atlikimo metu įsitraukimas į pozityvias veiklas, darbinės veiklos vykdymas, psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) nevartojimas, lavina nuteistojo įgūdžius ir ugdo socialiai priimtino gyvenimo įpročių kūrimą. Bausmės atlikimo metu nebuvo stebima alkoholio ar jo surogatų vartojimo atvejų. Bausmės atlikimo vietoje, stebima, jog geba priimti kitų žmonių požiūrį, geba keisti ir savo požiūrį diskutuojant, tai leidžia jam formuoti tinkamus santykius su kitais asmenimis.

V. G.

buvo nuteistas 2010 m. spalio 29 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 6 punktą, 11 punktą ir jam paskirta galutinė 18 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. kovo 28 d. iki 2010 m. spalio 29 d.

Bausmės pradžia – 2010 m. kovo 28 d., bausmės pabaiga – 2028 m. kovo 28 d.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Stelionio atsiliepimas dėl nuteistojo V. G. lygtinio paleidimo. Prokuroras prašo netvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. spalio 10 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiliepime nurodoma, kad V. G. dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, nuo 2014 m. liepos 16 d. dirba, bausmės atlikimo laikotarpiu 15 kartų buvo skatinamas už gerą elgesį ir darbą, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Tačiau pažymėtina, kad bausmę nuteistasis atlieka už labai sunkų nusikaltimą, turintį tris kvalifikuojančius požymius, vis dar yra linkęs ieškoti savo neteisėtą elgesį pateisinančių aplinkybių, ne visuomet pasirenka konstruktyvų būdą spręsti problemas, jokių smurtinio elgesio keitimo užsiėmimų nelankė, priteistą civilinį ieškinį padengė tik nedidele dalimi, savarankiškai savo skolų nedengė, 6 kartus baustas už vidaus tvarkos ir drausmės pažeidimus, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nepalaiko tvirtų socialinių ryšių. Be to, šiuo metu likusi nuteistojo neatliktos bausmės dalis yra labai didelė, o į teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius laisvės atėmimo vietų įstaiga jau atsižvelgė perkeldama jį atlikti bausmę į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Aptariamo straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas nutartimi dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo. Toks teisinis reguliavimas įtvirtina nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo diskreciją, įvertinus visus aktualius duomenis dėl lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo, spręsti ar yra visos sąlygos leidžiančios tvirtinti komisijos priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Iš įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra būtini formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos). Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai yra neatsiejami ir vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, jog lygtinio paleidimo taikymui, šiuo metu neegzistuoja formaliojo ir materialiojo pagrindų visuma, nes įvertinus visus bylos duomenis, nustatyta tik tai, kad nuteistasis yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikus yra galimas lygtinio paleidimo svarstymas, tačiau materialusis pagrindas nenustatytas. Tokią išvadą teismas grindžia sekančiai.

Nors šiuo metu Socialinio tyrimo išvados duomenimis, V. G. pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau toks pokytis stebimas dar itin trumpą laiką. Ankstesnių vertinimų metu, kurie buvo atlikti – 2022 m. lapkričio 17 d., 2023 m. balandžio 28 d. ir 2023 m. spalio 20 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta kaip vidutinė, taigi šiuo metu nuteistojo pokytis stebimas dar tik metus laiko ir toks trumpas laiko tarpas dar negali neabejotinai patvirtinti, kad nuteistasis jau yra esmingai pakeitęs savo nusikalstamas nuostatas. Juo labiau, kad nuteistojo elgesyje vis dar stebima gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį laisvėje, turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių), kurie pataisos proceso metu, jį tęsiant įkalinimo įstaigoje, dar ne tik, kad galėtų, tačiau ir privalo būti koreguojami, kas atskleistų neabejotiną nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytį), kurie turi neabejotinos įtakos nuteistojo nuostatoms ir kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, tačiau ir privalo būti esmingai koreguojami, tam, jog nuteistojo elgesys nekeltų abejonių ir būtų įtikinantis, jog lygtinio paleidimo taikymas jau būtų efektyvus. Be to Socialinio tyrimo išvada nustatyta ir tai, kad atliktas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas atskleidė, jog nuteistojo elgesyje nefiksuojamas nei vienas apsauginis veiksnys, kas dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste leidžia pagrįstai abejoti, jog dabartinėje pataisos stadijoje nuteistasis jau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Pritartina Komisijos nutarime nurodytoms teigiamai nuteistąjį charakterizuojančioms aplinkybėms, tai yra, kad nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvauja resocializacijos procese, vydo resocializacijos plane numatytas priemones bei lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, tačiau visos šios aplinkybės tik atskleidžia tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2024 m. rugsėjo 10 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį skatintas 15 kartų, paskutinis paskatinimas gautas 2023 m. spalio 5 d., tačiau nuteistasis net šešis kartus yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir nors už paskutinį pažeidimą padarytą 2022 m. rugpjūčio 23 d. drausminė nuobauda jam neskirta, vis tik ši aplinkybė nuteistąjį charakterizuoja itin neigiamai. Paskutinį vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą nuteistasis padarė jau būdamas gerai susipažinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis, kas leidžia spręsti, jog pažeidimas buvo padarytas ne netyčia, o siekiant pademonstruoti savo nihilistines nuostatas nustatytos tvarkos atžvilgiu. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad paskutinis paskatinimas yra fiksuotas tik 2023 m. spalio 5 d., o įvertinus, tai, spręstina, kad jau metus laiko nebestebimas išskirtinai teigiamas nuteistojo elgesys, kartu atsižvelgiant į vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių gausą, todėl darytina išvada, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija vyksta pasyviai. Kaip matyti š aptariamos pažymos, nuteistasis įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles pažeidinėjo ir po gautų paskatinimų, kas atskleidžia, jog G. V. negeba ilgą laiką išlaikyti savo elgesio teigiamo ir nuoseklaus, todėl ir šiuo metu, tik metus laiko fiksuojama žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, dar negali būti pagrindu spręsti dėl neabejotinai pakitusios nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškos.

Tai, kad nuteistasis dirba ir turi aukštą darbinę motyvaciją, iš esmės teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau darbine motyvacija nuteistasis pasižymėjo tik laisvės atėmimo įstaigoje. Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų nustatyta, kad nuteistasis gyvendamas laisvėje dirbo atsitiktinius darbus, dažniausiai nelegaliai statybose, nurodyta, jog šių pinigų jam užtekdavo pagrindiniams poreikiams patenkinti, nustatyta, kad santaupų neturi, bausmės atlikimo metu jam finansiškai niekas nepadeda. Nors nuteistasis V. G. nuo 2014 m. liepos 16 d. pradėjo dirbti VĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir dirba iki šiol, tačiau nuteistasis nepateikė jokių duomenų ar dokumentų, kurie bent formaliai patvirtintų jo galimybes būti įdarbintu po galimo lygtinio paleidimo. Tuo tarpu 2024 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos finansų skyrius duomenimis, V. G. išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 67 536,73 Eur, išieškota suma – 5251,46 Eur, savarankiškai skolų V. G. nedengė. Nuteistojo įvykdyta nusikalstama veika nebuvo susijusi su finansinės naudos siekiu, todėl dabartinė darbinė motyvacija vertinama teigiamai, tačiau neišskirtinai teigiamai apibūdinančia nuteistąjį ir neleidžiančia spręsti, kad lygtinio paleidimo atveju tai veiks kaip apsauginis veiksnys nuo pakartotinio nusikalstamumo. Juo labiau, kad turimi finansiniai įsipareigojimai yra ženklūs, o ateities planų dėl darbinės veiklos neturėjimas, gali apsunkinti nuteistojo sėkmingą reintegraciją į visuomenę ir turėti įtakos jo pakartotinio nusikalstamo elgesio raiškai, nes ankstesni nuteistojo nusikaltimai būtent ir buvo sąlygoti finansinių paskatų. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis iki atliekant laisvės atėmimo bausmę nebuvo susidūręs su specifiniais sunkumais dėl gyvenamosios vietos, tačiau nuo 2022 m. sausio 5 d. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Šių aplinkybių visuma, įvertinus tai, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar stebima itin trumpą laiko tarpą, o nuteistojo elgesys absoliučiu nuoseklumu nepasižymėjo, leidžia daryti išvadą, jog dar nėra pagrindo nuteistojo elgesį koreguoti taikant lygtinį paleidimą, dabartinėje pataisos stadijoje spręstina, jog įkalinimo bausmė turi būti tęsiama pataisos įstaigoje.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į asmenų, nukentėjusių nuo nuteistojo nusikalstamo elgesio, interesus bei į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo dar gana didelė neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, V. G. neatliktos bausmės dalis (3 metai 5 mėnesiai ir 19 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, o būtent nustačius nemažai jo elgesyje egzistuojančių dinaminių kriminogeninių veiksnių, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Apibendrinant darytina išvada, jog nuteistojo V. G. daroma pažanga dar nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, net ir žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.