Kauno apygardos teismo nutartis

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Baltrita“ (toliau – UAB „Baltrita“, rangovė), kuri 2021 m. kovo 18 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pakeista jos teisių perėmėja SIA „Kindgenix“, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „D. B. statyba“ (toliau – UAB „D. B. statyba“, užsakovė) 26 078,93 Eur skolą, 4 394,85 Eur delspinigius, nuo priteistos sumos įstatymų nustatyto dydžio 8 proc. palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės priešieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą.

2. Atsakovė UAB „D. B. statyba“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės UAB „Baltrita“ 13 881,11 Eur nuostolių atlyginimą, įstatymo nustatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas) ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą.

3. Ieškovė UAB „Baltrita“ procesiniuose dokumentuose nurodė:

3.1. ieškovė su atsakove 2017 m. lapkričio 9 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. DB2017/l1/09 (toliau – ir sutartis). Atsakovė 2017 m. lapkričio 16 d. ir 2017 m. lapkričio 21 d. bankiniais mokėjimais ieškovei sumokėjo 7 500 Eur avansą.

3.2. Pagal sutarties 4.5 punktą ir 4.6 punktą užsakovė (atsakovė) rangovės (ieškovės) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą privalo apmokėti dalimis, t. y. 90 proc. sumokėti per 7 dienas nuo PVM sąskaitos faktūros patvirtinimo dienos, o likusius 10 proc. – iki galutinio atliktų darbų akto, kuris buvo sudarytas 2018 m. gegužės 16 d. ir pakartotinai atsakovui pateiktas 2018 m. lapkričio 26 d. Laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias atsakovė ieškovei liko skolinga iš viso 26 078,93 Eur.

3.3. Sutarties 4.5 punkte nustatyta, kad užsakovė (atsakovė) įsipareigoja per 5 dienas priimti darbus, grąžinti rangovei (ieškovei) pasirašytus aktus arba raštu nurodyti nepasirašymo priežastis, tačiau net pakartotinai pateikus galutinį atliktų darbų aktą, atsakovė jo tinkamai nepriėmė – nepasirašė, vengė tai padaryti, siekdama išvengti apmokėjimo.

3.4. Sutarties 6.4 punktu atsakovė įsipareigojo mokėti 0,2 procento nesumokėtos kainos delspinigius, skaičiuojamus už kiekvieną pradelstą sumokėti kainos dalį dieną, kurių suma iki 2019 vasario 4 d. sudaro 4 394,85 Eur.

3.5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalimi ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi, prašo priteisti 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos.

3.6. Atsikirsdama į priešieškinio reikalavimus ieškovė nurodė, kad tiek atsakovės ir UAB „T parkas“ sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. DB2017/11/09 už 64 199,40 Eur be PVM kainą, tiek ir atsakovės su ieškove sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. DB2017/11/09 už 40 000 Eur be PVM kainą yra sudarytos tą pačią dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 9 d., dėl to paties objekto – panduso į pastatą – garažą statybos darbų, Vilniuje, Pelesos g. Nr. l. Tikrasis nurodytų darbų užsakovas buvo UAB „T parkas“, atsakovė veikė kaip tarpininkė, pasamdė ieškovę minėtiems statybos darbams atlikti už mažesnę kainą, negu atsakovė susitarė su UAB „T parkas“, tokiu būdu atsakovė gautų kainų skirtumą – 24 199,40 Eur be PVM.

3.7. Ieškovei atliekant sutartimi sulygtus statybos darbus, atsakovė užsakė papildomų statybos darbų, kurie nebuvo sutarti iš anksto, už kuriuos ieškovė atsakovei laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras, bendra papildomų darbų kaina – 9 527,94 Eur be PVM. Aplinkybę, kad atliekant minėto panduso į pastatą-garažą statybą buvo užsakyti ir atlikti papildomi darbai, patvirtina atsakovės su UAB „T parkas“ 2018 m. rugsėjo 4 d. sudarytas baigiamasis darbų priėmimo-perdavimo aktas, kuris patvirtina, kad atsakovė sudarė ir papildomus susitarimus su UAB „T parkas“, kuriais užsakė papildomus statybos darbus, susijusius su minėto panduso statyba ir už juos atsakovė išrašė PVM sąskaitas faktūras bendros 12 681,53 Eur sumos, t. y. tarpininkaudama papildomai turėjo uždirbti dar 3 153,59 Eur, tačiau nesumokėdama ieškovei uždirbo net 4 kartus daugiau.

3.8. Iš į bylą su priešieškiniu pateiktų 15 PVM sąskaitų faktūrų net 12 išrašyta nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d., kurios priešieškinio reikalavimų nepagrindžia. 2018 m. rugsėjo 14 d. draudimo liudijimas patvirtina, kad atsakovės ir UAB „T parkas“ sutartiniai įsipareigojimai apdrausti iki 2020 m. rugsėjo 14 d. Pažyma apie atsakovės sumokėtą darbo užmokestį neįrodo, kad atsakovė šias išlaidas patyrė ir jas patyrė nuostolių forma dėl neva netinkamai atliktų ieškovės darbų. Atsakovė pateikė 2018 m. rugsėjo 4 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą UAB „T parkas“, kurioje nurodyta, kad koreguojama atliktų darbų vertė. Mano, kad atsakovės pateikti duomenys neįrodo nuostolių fakto.

3.9. Ieškovė priešieškinio reikalavimui dėl atliktų darbų trūkumų, vadovaujantis CK 6.667 straipsnio 1 dalimi, prašė taikyti vienerių metų senaties terminą. Atsakovė į bylą pateikė 2018 m. liepos 10 d. pretenziją ieškovei dėl neva netinkamai atliktų ginčo statybos darbų, kuri įrodo, kad atsakovė bandomus pagrįsti ieškovės atliktų darbų trūkumus tokiais įvertino dar 2018 m. liepos 10 d., tačiau reikalavimą teisme pareiškė tik 2019 m. rugpjūčio 22 d.

6.1. šalys susitarė dėl briaunuotų gelžbetoninių perdenginių ir monolitinių gelžbetoninių kolonų, kurių aukštis iki 6 m. ir perimetras iki 2 m. įrengimo; pagrindiniai resursai: betonas, armatūra, kas reiškia, kad pagal 2017 m. lapkričio 9 d. šalių pasirašytą sutartį buvo sutarta dėl betonavimo darbų atlikimo, kaip nurodė liudytoju apklaustas E. B. – užvažiavimo rampos užpylimo betonu ir kolonų įrengimo. Šių darbų kaina 40 000 Eur be PVM. Kaip nurodė ieškovė bei patvirtino liudytoju apklaustas E. B., šalys žodžiu susitarė, jog ieškovė atliks būtinus papildomus darbus, kurie atsiras darbų eigoje už papildomą užmokestį. Kadangi iš anksto tokių darbų numatyti nebuvo galima, dėl jų nebuvo sutarta raštu. Atsakovė neigė buvus tokį susitarimą.

6.2. Į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros Nr. BAL00005, Nr. BAL00006, BAL Nr. 00007 ir BAL Nr. 00015 kartu su prie jų pateiktais atliktų darbų aktais vertinant kartu su teismo posėdyje apklausto liudytojo E. B., leido daryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks susitarimas tarp šalių buvo. Atsakovė pripažino ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, vieną iš jų apmokėdama pilnai (Nr. BAL00006), dvi – iš dalies (BAL 00005 ir BAL Nr. 00007) ir ketvirtosios neapmokėdama visiškai (BAL Nr. 00015), tačiau nenurodydama Valstybinei mokesčių inspekcijai, kad šios sąskaitos nepriima, nepripažįsta ar ją ginčija (sprendimo 21 punktas). Pažymėjo, kad ši sąskaita išrašyta atliktų darbų akto, kuriame vienareikšmiai nurodyta, kad buvo atlikti papildomi darbai, pagrindu. Tai, kad atliekant minėto panduso į pastatą-garažą statybą buvo užsakyti ir atlikti papildomi darbai, patvirtina ir atsakovės su UAB „T parkas“ 2018 m. rugsėjo 4 d. sudarytas baigiamasis darbų priėmimo-perdavimo aktas, iš kurio matosi, kad atsakovė sudarė papildomus susitarimus ir su UAB „T parkas“, ir kurių pagrindu atsakovė išrašė PVM sąskaitas faktūras bendrai 12 681,53 Eur sumai. Teismas sprendė esant įrodyta, kad ieškovė išrašė atsakovei sąskaitas už papildomus darbus 8 287,98 Eur sumai, o atsakovė liko skolinga už šiuos darbus 3 498,93 Eur (425 Eur + 85 Eur + 2 988,93 Eur). Įrodymų, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BAL00031 (suma 21 815,45 Eur), kuri per klaidą išrašyta 475,45 Eur didesnė, yra įtraukta ir 1 439,01 Eur už papildomus darbus, byloje nėra, todėl teismas ieškovės argumentą, kad bendra papildomų darbų kaina yra 9 527,94 Eur be PVM (sprendimo 2.2 punktas) atmetė kaip neįrodytą.

6.3. Nors atsakovė galutinio atliktų darbų akto nepasirašė ir už šių darbų atlikimą su ieškove pilnai neatsiskaitė, tačiau faktiškai tuos darbus priėmė ir 2018 m. rugsėjo 4 d. baigiamuoju darbų priėmimo-perdavimo aktu juos perdavė trečiajam asmeniui UAB „T parkas“ bei gavo pilną sulygtą apmokėjimą iš esmės už ieškovės atliktus darbus. Teismas sprendė, kad ieškovė atliko darbus tinkamai, tačiau atsakovė už juos liko skolinga 21 340 Eur. Tačiau į PVM sąskaitą faktūrą Nr. BAL00031 yra įskaičiuota ir 1 240 Eur suma, neprimokėta pagal PVM sąskaitą faktūrą BAL Nr. 00008, todėl ieškovės prašoma priteisti suma pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BAL00031 mažintina nurodytos sumos dydžiu ir pripažintina, kad pagal šią sąskaitą turėtų būti priteista 20 100 Eur ir 1 240 Eur – pagal PVM sąskaitą faktūrą BAL Nr. 00008, viso 21 340 Eur už pagrindinius darbus pagal šalių pasirašytą sutartį.

6.4. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovės 2018 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BAL00031 išrašyta be pagrindo, ieškovės 2018 m. gegužės 16 d. aktas yra ydingas, nes jame nėra užfiksuoti konkretūs darbai. Teismas konstatavo, kad galutinis atliktų darbų aktas yra surašytas įvardijant, kad juo fiksuojami atlikti betonavimo darbai su medžiagomis, kurių kaina 40 000 Eur be PVM, kas reiškia, jog ieškovė atliko darbus, numatytus šalių pasirašytoje subrangos sutartyje ir jos priede. Šio akto pagrindu išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta likusi atsakovės neapmokėta už tuos darbus pinigų suma, galimai per klaidą įtraukiant 1 240 Eur. Teismas konstatavo, kad atsakovė iš viso skolinga ieškovei 24 838,93 Eur, todėl šioje dalyje ieškinį tenkino.

6.5. Teismui sumažinus ieškovei priteistiną sumą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BAL00031 iki 20 100 Eur, atitinkamai buvo sumažintina priteistinų delspinigių suma iki 4 238,61 Eur.

6.6. Subrangos sutarties 8.4 punktu šalys susitarė dėl darbų trūkumų šalinimo tvarkos. Atsakovė 2018 m. liepos 3 d. el. paštu gavusi ieškovės 2018 m. gegužės 16 d. atliktų darbų aktą, jo nepasirašė; 2018 liepos 10 d. surašė pretenziją dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kurią kartu su 2018 m. liepos 9 d. techninio prižiūrėtojo surašytu defektiniu aktu išsiuntė ieškovei. Pareikalavo, kad ieškovė ne vėliau nei per 3 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos suderintų defektiniame akte nurodytų defektų šalinimo grafiką ir per grafike nurodytą terminą (ne ilgesnį nei 15 darbo dienų) pašalintų jame nurodytus defektus. Atsakovė, vadovaudamasi šalių pasirašytos sutarties 8.4 punktu, nustatė ieškovei galutinį akte nustatytų defektų ištaisymo terminą, kuris, skaičiuojant jį nuo 2018 m. liepos 10 d., turėjo baigtis 2018 m. rugpjūčio 3 d. Tik nuo šios datos atsakovė įgijo teisę pati šalinti darbų defektus ir po to reikalauti iš ieškovės atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

6.7. Atsakovė priešieškiniui pagrįsti pateikė į bylą dokumentus, jos nuomone, įrodančius atsakovės patirtus nuostolius. Tarp jų – 15 PVM sąskaitų faktūrų, iš kurių tik 3 išrašytos aktualiu ginčui laikotarpiu – 2018 rugpjūčio 6 d. Nr. REM1802061, pagal kurią įsigyti dažai 110 Eur sumai, ir Nr. SS41233809114, pagal kurią įsigytos smulkios priemonės – gruntas, volelis, glaistiklis, higieninė kaukė ir kt. 74,86 Eur sumai bei 2018 m. rugpjūčio 15 d. Nr. CRA77097950, pagal kurią išsinuomotas Mobilus bokštelis už 154,88 Eur.

6.8. Ieškovė pagal šalių pasirašytą sutartį buvo įsipareigojusi atlikti tik betonavimo darbus, defektiniame akte nėra nurodyti jokie defektai ar darbų trūkumai, susiję su objekto dažymu, todėl konstatuotina, kad šios atsakovės išlaidos neįrodo ieškovės atliktų darbų defektų šalinimo. Teismas konstatavo, kad tokią išvadą patvirtina ir liudytojo E. B. parodymai. 2019 m. liepos 10 d. surašytos atsakovės pažymos apie kuro sąnaudas bei darbo jėgos sąnaudas neįrodo fakto, kad jos buvo apskritai, o jei buvo – kad jos susiję su statybos darbų defektų šalinimu. Mokėjimo nurodymas draudimo kompanijai ir pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė sudarė sutartinių įsipareigojimų laidavimo draudimą užtikrinant sutartyje, sudarytoje su UAB „T parkas“, tinkamą prievolių įvykdymą garantinio laikotarpio metu; tarp ieškovės ir atsakovės tokių susitarimų nebuvo, todėl šių išlaidų perkėlimas ieškovei teisiškai nepagrįstas. Atsakovei nepateikus dokumento, pagrindžiančio kreditinės PVM sąskaitos išrašymą (sutarties priedo Nr. 5), teismas laikė nepagrįstu ir neįrodytu atsakovės argumentą, jog kreditinė sąskaita buvo išrašyta dėl to, jog atsakovė turėjo grąžinti trečiajam asmeniui UAB „T parkas“ 6 465,57 Eur dydžio kainos dalį dėl ieškovės padarytų statybos darbų defektų taisymo, kuriuos atliko UAB „T parkas“.

6.9. Likusių atsakovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų iki 2018 m. rugpjūčio 4 d., bei 2018 m. balandžio 13 d. lokalinės sąmatos teismas nevertino, sprendė, kad tai niekaip neįrodo statybos darbų defektų šalinimo apskritai. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovė kada nors reiškė pretenzijas ieškovei dėl nuostolių atlyginimo.

6.10. Nesant įrodymų, jog atsakovė šalino statybos darbų defektus, ieškovei teigiant, kad būtent ji pašalino defektiniame akte nurodytus darbų trūkumus ir įvertinant aplinkybę, jog 2018 m. rugsėjo 4 d. atsakovė jau perdavė išorinio įvažiavimo pandusą į pastatą-garažą, adresu Pelesos g. 1, Vilnius, trečiajam asmeniui UAB „T parkas“, už kurį gavo sutartą kainą, teismas darė išvadą, kad tai dienai statinys atitiko rangos sutarties sąlygas ir buvo tinkamas naudoti. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo.

6.11. Ieškovė atsakovės priešpriešiniam reikalavimui prašė teismo taikyti ieškinio senatį ir priešieškinį atmesti ir tuo pagrindu. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jei teismas laikytų, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, tai prašytų jį atnaujinti, tačiau priežasčių, dėl kurių terminas turėtų būti atnaujintas, nenurodė.

6.12. CK 6.667 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Ginčo dėl to, kad rangovui apie darbų trūkumus buvo pareikšta 2018 m. liepos 10 d., nekilo. Senaties terminas baigėsi 2019 m. liepos 10 d., o reikalavimas teisme, sietinas su jais, pareikštas tik 2019 m. rugpjūčio 22 d. Atsakovei nepateikus jokių įrodymų, jog priešieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas konstatavo, kad teisinio pagrindo jį atnaujinti nėra. Atsakovės priešieškinį atmetė ir tuo pagrindu, jog atsakovė su savo priešpriešiniais reikalavimais kreipėsi į teismą pasibaigus ieškinio senaties terminui.

6.13. Teismas sprendė, jog buvo patenkinta 95 proc. ieškinio, todėl ieškovei iš atsakovės proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisė 3 501,38 Eur ((173,93 Eur + 511,73 Eur + 3 000,00 Eur) x 95 proc.) bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį tenkinus iš dalies, o priešieškinį atmetus, valstybei iš atsakovės priteisė 33,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (35,05 Eur x 95 proc.; CPK 96 straipsnis). Iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma neviršijo minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl teismas tokios sumos iš ieškovės valstybei nepriteisė.

7. Atsakovė UAB „D. B. statyba“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-313-435/2020 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, kad papildomų darbų kaina sudarė 8 287,98 Eur sumą ir kad apeliantė už pagrindinius darbus liko skolinga 21 340,00 Eur.

7.2. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė už atliktus darbus pagal 2017 m. lapkričio 9 d. statybos rangos sutartį Nr. DB2017/11/09 išrašė ir į bylą pateikė apskritai tik 6 PVM sąskaitas faktūras (Nr. BAL00005, Nr. BAL00006, Nr. BAL00007, Nr. BAL00008, Nr. BAL00015, Nr. BAL00031), kurių bendra suma (įvertinus ieškovės patvirtinimą, kad į PVM sąskaitą faktūrą Nr. BAL00031 buvo klaidingai įtraukta 475,05 Eur suma) sudaro 42 027,98 Eur. Jokių kitų sąskaitų už atliktus darbus pagal sutartį ieškovė nėra pateikusi, atsakovė ieškovei pagal sutartį yra sumokėjusi 23 449,05 Eur sumą.

7.3. Teigiant, kad buvo atlikti papildomi darbai už 8 287,98 Eur sumą, kaip klaidingai konstatuota sprendime, bendra ieškovės apeliantei pagal sutartį išrašytų PVM sąskaitų faktūrų suma turėtų sudaryti 48 287,98 Eur sumą (40 000,00 + 8 287,98). Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė apeliantei pagal sutartį išrašė PVM sąskaitų faktūrų bendrai 42 027,98 Eur sumai. Visa reikalaujama priteisti suma ir sprendimu priteista suma, kuri viršija 42 027,98 Eur sumą, nėra pagrįsta jokiu teisėtu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai ieškovei priteisė 24 838,93 Eur skolą. Atitinkamai, nepagrįstai buvo priteista ir 4 238,61 Eur delspinigių.

7.4. Vien tai, jog objektas, kuriame darbus atliko ieškovė, yra naudojamas, savaime nepatvirtina, kad ieškovė darbus atliko kokybiškai ir be trūkumų. Atsakovė pateikė į bylą 2018 m. liepos 9 d. defektinį aktą, kuris pagrindžia, kad ieškovė darbus pagal sutartį atliko nekokybiškai ir su trūkumais. Tačiau ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad sutarties pagrindu atliktų darbų defektai buvo ištaisyti. Apeliantė pagrįstai sustabdė atsiskaitymą su ieškove ir priešieškiniu pareikalavo priteisti 13 881,11 Eur nuostolius, sprendimu nepagrįstai atsisakyta tenkinti priešpriešinį reikalavimą.

Šalies argumentai

8.1. apeliantė nesutinka su teismo įrodymų vertinimu, tačiau iš esmės neginčija, jog yra skolinga ieškovei, tik deklaratyviai nurodo, kad priešieškinis turėtų būti tenkintinas.

8.2. Skundo teiginys, kad sprendimu neva nepagrįstai ieškovei priteistos jos reikalautos sumos, grindžiamas į skundą integruota skaičiavimų lentele, kurioje nurodoma, kad ieškovės apeliantei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų suma yra 42 027,98 Eur, apeliantės sumokėta suma – 23 449,05 Eur, o skirtumas yra – 18 578,93 Eur. Apeliantė teigia, kad ieškovei yra skolinga 18 578,93 Eur bei nurodo, jog „visa reikalaujama priteista suma ir Sprendimu priteista suma, kuri viršija 42 027,98 Eur sumą, nėra pagrįsta jokiu teisėtu pagrindu“. Minėti apeliantės motyvai pagrįstai leidžia spręsti, kad apeliantė pripažįsta esanti skolinga ieškovei, bet skundu prašo ieškinį atmesti pilnai. Tai nesiderina su skundo motyvais.

8.3. Apeliantė akcentuoja bendrą ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų sumą, tačiau absoliučiai ignoruoja šalių rangos sutartyje numatytus susitarimus dėl rangos darbų ir jų kainų. Teismas konstatavo, kad šalys 2017 m. lapkričio 9 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr.DB2017/11/09, pagal kurią apeliantui kilo prievolė ieškovui sumokėti 40 000 Eur be PVM kainą. Be to, minėtos sutarties vykdymo eigoje, apeliantei kilo papildomų darbų poreikis. Ieškovė už papildomus darbus apeliantei išrašė PVM sąskaitas faktūras bendros 8 287,98 Eur sumos.

8.4. Apeliantė neginčija, kad ieškovė pilnai įvykdė minėtą sutartį ir pilnai atliko papildomus darbus. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sutarusios sumažinti rangos sutarties kainą ar taikyti nuolaidas papildomiems darbams, todėl apeliantei kilo prievolė ieškovei sumokėti iš viso 48 287,98 Eur. Apeliantė ieškovei sumokėjo tik 23 449,05 Eur. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovei iš apeliantės priteistina 24 838,93 Eur skola ir jos pagrindu skaičiuoti delspinigiai.

8.5. CK 6.667 straipsnio 1 dalis numato, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas 1 metų ieškinio senaties terminas. Apeliantė į bylą pateikė 2018 m. liepos 10 d. pretenziją ieškovei dėl neva netinkamai atliktų statybos darbų. Apeliantė ieškovės darbe trūkumus nustatė (nevertinant to pagrįstumo) dar 2018 m. liepos 10 d., tačiau reikalavimą teisme, sietiną su jais, pareiškė tik 2019 m. rugpjūčio 22 d. Terminas pareikšti šiuos reikalavimus teisme suėjo dar 2019 m. liepos 10 d., o prašymo, sietino su šia ieškinio senatimi, apeliantė nepateikė iki šiol.

8.6. Skundu neginčijamos sprendimu konstatuotos aplinkybės, o tik teigiama, kad ieškovės atlikti rangos darbai neva turėjo defektų. Apeliantė nenurodė jokių aplinkybių ar teisinių motyvų, kurie paneigtų teismo konstatuotas aplinkybes, kad: 1) priešieškinio įrodymai, nesusiję su šalių tarpusavio sutartiniais santykiais; 2) apeliantė praleido ieškinio senaties terminą. Skundo motyvais net nebandoma paneigti sprendimu konstatuotų faktinių aplinkybių bei imperatyvių įstatymo pažeidimų, susijusių su ieškinio (priešieškinio) senaties institutu. Vien faktas, kad teismas priėmė apeliantei nepalankų sprendimą nėra pagrindu spręsti, kad buvo pažeistos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės.