Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2023-03-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-215-1150/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-03-14
Bylos Nr.
1-215-1150/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43733-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
Kaltinamasis
T. M.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-215-1150/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43733-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.10.3; 1.1.7.2.4.; 2.3.6.4.5.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2023 m. kovo 14 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė,sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Okuškienei,kaltinamajam T. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, t. y. uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 1 metų 6 mėnesių terminui. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu, ir paskirta galutinė bausmė – 72 MGL (3 131,08 Eur) dydžio bauda, baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 1 metų 6 mėnesių terminui, bei baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 400 Eur. Teistumas neišnykęs, bauda neišieškota,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį (nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. M. kaltinamas tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą bei padarė Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui bendrą 288,03 Eur dydžio turtinę žalą, o būtent: jis, policijos pareigūnams 2022 m. rugpjūčio 13 d. 00.06 val. atvykus į (duomenys neskelbtini), J. M. gyvenamojo namo kiemą pagal D. B. iškvietimą dėl aplinkybių išaiškinimo (vairavimo esant neblaiviam), ir jį uždarius į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priklausančio tarnybinio automobilio „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikymo patalpą, tikslu surašyti administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 508 straipsnį, dėl garbės ir orumo pažeminimo, tyčia sudaužė kumščiu sulaikymo patalpoje esančią 205,00 Eur vertės pertvarą.

2. Kaltinamasis T. M. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai gailėjosi bei iš esmės atkartojo aplinkybes, kurios nurodytas kaltinamajame akte bei sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu (b. l. 147–159).

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis.

4. Be kaltinamojo T. M. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:

4.1. Liudytojas Petras Druskis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu. 2022 m. rugpjūčio 13 d. apie 00.06 val. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), traktoriumi atvažiavo neblaivus pranešėjos buvęs sugyventinis T. M., kuris puolė pagaliu pranešėją, norėjo ją sumušti ir gąsdino. Ten nuvykus, pasitiko pranešėja, kuri paaiškino, kad kaltinamasis neblaivus atvyko traktoriumi MTZ, norėjo atsiimti savo telefoną, kurį pats paliko J. M. namuose. Kaltinamasis ėmė kelti žodinį konfliktą, todėl D. B. iškvietė policiją. Užėjus į J. M. namus kaltinamasis rastas gulintis lovoje. Apklausus kaltinamąjį prie tarnybinio automobilio buvo patikrintas kaltinamojo neblaivumas, abiem kartais nustatyta virš 3 promilių girtumas. Kadangi kaltinamojo elgesys vis agresyvėjo, šūkavo, o pareikalavus nurimti jis į tai nekreipė dėmesio, buvo panaudotos specialiosios priemonės – uždėti antrankiai, po ko buvo įsodintas į policijos automobilio „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikymo patalpą. Stovint prie tarnybinio automobilio išgirdo tris vieną po kito duslius smūgius galinėje automobilio dalyje. Nedelsiant su kolega atidarė sulaikymo patalpos dureles ir pamatė, kad sulaikymo patalpoje esanti plastikinė pertvara buvo apgadinta, joje matėsi skylė, vizualiai maždaug 25 centimetrų skersmens. Policijos automobilio sulaikymo patalpoje sėdintis kaltinamasis neneigė apgadinęs pertvarą, tačiau jis ir toliau šūkavo, nenurimo, plūdosi keiksmažodžiais jų atžvilgiu. Kaltinamasis paaiškino pertvarą apgadinęs dėl to, kad jie jį uždarė ir neišleido, o jis bandė išeiti į tualetą. Liudytojas pažymi, jog kaltinamasis daugybę kartų prašė į tualetą ir ne kartą buvo išleistas (b. l. 62–65, 68–71).

4.2. Liudytojas Darius Gadliauskas ikiteisminio tyrimo metu parodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas Petras Druskis (b. l. 74–77).

4.3. Liudytoja D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs sugyventinis. Šiuo metu liudytoja gyvena su J. M.. Apie įvykį atsimena, kad 2022 m. vasarą kaltinamajam iškvietė policiją, kadangi kaltinamasis ėmė prie liudytojos kibti žodžiais, bandė sugriebti už rūbų, tačiau liudytoja griuvo ant grindų ir susitrenkė nosį. Atvykę policininkai kaltinamąjį išsivedė iš namų į lauką. Po kurio laiko į kiemą pasikvietė ir liudytoją bei J. M.. Kaltinamojo lauke nematė, tad suprato, jog kaltinamasis policijos automobilyje, kadangi iš automobilio vidaus sklido kaltinamojo riksmai ir keiksmažodžiai. Kaltinamasis rėkė prašydamas jį išleisti į lauką, šaukė, kad nori į tualetą. Tuo metu policijos mašinos viduje pasigirdo trys ar keturi smūgiai. Liudytoja girdėjo, kaip policijos pareigūnai atidarę galines duris sakė, kad apgadintas automobilis, todėl buvo aišku, kad į policijos mašiną uždarytas kaltinamasis kažką padarė, gal ką sulaužė (b. l. 80–83).

4.4. Liudytojas J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną namuose buvo su D. B., vartojo alkoholį, kai į namus atvyko neblaivus kaltinamasis. Kaltinamąjį pažįsta nuo mažens, sutaria normaliai, nei pykstasi, nei kokių konfliktų turi. Tą dieną kaltinamasis elgėsi įžūliai, kibo prie D. B., todėl iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai kaltinamąjį išsivedė iš namų, įsodino į policijos mašiną, ir uždarė. Uždarytas kaltinamasis labai rėkavo, šūkavo, reikalavo jį išleisti. Liudytojas, sėdėdamas šalia policijos tarnybinio automobilio, išgirdo labai stiprius smūgius mašinos viduje. Kaip suprato, kaltinamasis apgadino mašinos vidų (b. l. 86–89).

4.5. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo Mindaugo Puskunigio pareiškimo teismas nustatė, kad 2022 m. rugpjūčio 13 d. apie 1.00 val. transportuojamas sulaikytasis T. M. sulaužė automobilio „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikymo patalpoje esančią pertvarą. Remontuojant automobilį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patyrė 288,03 Eur materialinę žalą (b. l. 7–10).

4.6. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas įvykio metu padarytos 4 nuotraukos pavadinimais: „Tarnybinio automobilio nuotrauka 1“, „Tarnybinio automobilio nuotrauka 2“, „Tarnybinio automobilio nuotrauka 3“, „Tarnybinio automobilio nuotrauka 4“. Nuotraukose matyti namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), stovintis policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtas automobilis „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) borto Nr. V2077. Automobilio gale yra sumontuota laikina sulaikymo patalpa pritaikyta gabenti asmenis. Salonas atskirtas pertvara, o pati patalpa iš automobilio galo papildomai apsaugota metalo grotomis su plastikine permatoma pertvara. Vidurinėje pertvaros dalyje nuo viršaus žiūrint trečioje grotų pertvaroje matoma kiauryminė išmušta skylė. Skylės diametras apie 20 cm (b. l. 28–34).

4.7. Iš VĮ Regitra duomenų teismas nustatė, kad keleivinio automobilio „Volkswagen Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra Vilniaus AVPK (b. l. 49).

4.8. Iš PVM sąskaitos faktūros Nr. 0115455 teismas nustatė, jog transporto priemonės „VW Caddy”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinio stiklo kaina 205 Eur, tuo tarpu galinio stiklo keitimo kaina 33,04 Eur, tad bendrai transporto priemonės remonto darbai kainavo 288,03 Eur (b. l. 20).

Motyvuojamoji dalis

T. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

5. BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.

6. Turto sugadinimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį, o subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. būtina įrodyti, kad asmuo savo veiksmais siekia tikslo – sugadinti ar sunaikinti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-303/2015 ir kt.). Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sugadino ar sunaikino nedidelės vertės svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, t. y. 150 Eur, tačiau neviršija 5 MGL dydžio sumos, t. y. 250 Eur.

7. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad T. M. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdamas uždarytas į Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausančio tarnybinio automobilio „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikymo patalpą, kadangi keikė necenzūriniais žodžiais atvykusius policijos pareigūnus, tuo pažemindamas jų garbę ir orumą, tyčia kumščiu sudaužė sulaikymo patalpoje esančią 205,00 Eur vertės pertvarą, ir tokiais savo veiksmais padarė Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš viso 288,03 Eur turtinę žalą.

8. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Kaltinamasis pripažino, jog norėdamas atkreipti policijos pareigūnų dėmesį, kumščiu trenkė į policijos automobilio sulaikymo patalpoje esantį pertvaros stiklą, suvokdamas, jog šiais veiksmais gali sudaužyti stiklą. Tai, kad kaltinamasis padarė įstatyme numatytą nusikalstamą veiką, taip pat patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. liudytojų Petro Druskio, Dariaus Gadliausko, D. B. bei J. M. parodymai, kitų objektų apžiūros protokolas bei prie jo pridėtos fotonuotraukos, iš kurių matyti, transporto priemonės apgadinimai, dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos žalos pateikti duomenys, t. y. PVM sąskaita faktūra.

9. Taigi, tiek paties kaltinamojo, tiek liudytojų parodymai, vertinant juos kartu su ankščiau aptartais įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes, suduodamas smūgį į policijos automobilyje esantį pertvaros stiklą, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad tokiais veiksmais bus sugadintas svetimas turtas, ir to norėjo.

10. Teismas nustatydamas kaltinamojo nusikalstamos veikos metu sugadinto turto vertę pažymi, jog prie civilinio ieškinio pateiktoje UAB „Martonas“ sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad galinio stiklo kaina 205 Eur, o galinio stiklo keitimo darbai įvertinti 33,04 Eur. Atsižvelgiant į BK 187 straipsnio dispoziciją žala skaičiuojama pagal sugadinto turto vertę (nagrinėjamu atveju 205 Eur). Tuo tarpu stiklo keitimo kaina neįeina į turto vertės sąvoką, tačiau yra atlygintina civiliniu ieškiniu.

11. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei tai, kad sugadinto turto vertė, t. y. 205 Eur, viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 187 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

12. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

13. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-492/2014 ir kt.).

14. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

15. BK 187 straipsnio 3 dalyje nustatytos bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

16. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas),

17. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu, t. y. naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

18. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas, veika baigta, byloje pateiktas civilinis ieškinys, kuris iki šios dienos nėra atlygintas. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, ne kartą baustas administracine tvarka, nuobaudų nemoka, todėl laikoma, kad jos galiojančios, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo asmenybės, gyvenimo būdo ypatumus, kurie rodo, jog už ankstesnes nusikalstamas veikas paskirta pakankamai švelni bausmė kaltinamajam teigiamo poveikio neturėjo, į tai, kad kaltinamasis nedirba ir toliau ciniškai ignoruoja įstatymus, darydamas naujas nusikalstamas veikas, bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti, paskyrus sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos dydį nustatant didesnį už sankcijoje numatytą jos vidurkį, t. y. 42 paras. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui bei toliau daro naujas nusikalstamas veikas, teismas sprendžia, kad atidėti arešto bausmės vykdymą, nagrinėjamu atveju, būtų netikslinga.

20. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu T. M. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta ir neišieškota galutine 72 MGL (3 131,08 Eur) dydžio bauda, baudos bausmės nekeičiant ir skiriant kartu su arešto bausme, baudos bausmę vykdant atskirai pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. baudžiamąjį įsakymą.

Dėl civilinio ieškinio

21. Civilinis ieškovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas byloje pareiškė 288,03 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.

22. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda, netekus turto, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

23. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su civiliniam ieškovui padaryta turtine žala. Į bylą pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtus nuostolius (t. y. naujo galinio stiklo bei jo keitimo sąmata). Ieškinio suma, teismo nuomone, yra protinga, kaltinamasis su civiliniu ieškiniu šioje dalyje sutiko visiškai, tad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos laikomas pagrįstu. Ši turtinė žala atsidaro dėl kaltų kaltinamojo nusikaltimų veiksmų, jo kaltė, pasireiškė tiesiogine tyčia, todėl kaltinamasis turi pareigą atlyginti nukentėjusiajam padarytą ir šioje byloje įrodytą turtinę žalą.

Dėl procesinių klausimų

24. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 107-110) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. M. paskirti 28 (dvidešimt aštuonių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2018 m. spalio 30 d. baudžiamuoju įsakymu, ir skirti galutinę bausmę – 28 (dvidešimt aštuonias) paras arešto ir 72 MGL (3 131,08 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto trisdešimt vieno euro 08 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, T. M. skirtą 72 MGL (3 131,08 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto trisdešimt vieno euro 08 ct) dydžio baudą vykdyti atskirai. Skirtą baudą vykdyti remiantis vykdomuoju dokumentu, išduotu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. teismo baudžiamojo įsakymo pagrindu.

T. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo T. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 288,03 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 03 ct).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė