- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-29
- Bylos Nr.
- I-1191-644/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00223-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Kybartų pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovams Kybartų pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl administracinių aktų panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. skundą palaikė ir prašė: 1) Panaikinti Kybartų pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, 2016-11-21 nutarimą Nr. 5/48-978; 2) Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patarėjo, atliekančio direktoriaus pavaduotojo funkcijas, 2017-01-17 sprendimą Nr. 2S-301; 3) Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už neteisėtu baudimu padarytą žalą; 4) Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už kankinimą alkiu padarytą žalą; 5) Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už pareigūno atsisakymu vykdyti įstatymo nustatytas funkcijas padarytą žalą; 6) Priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Kybartų pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, 2016-11-21 nutarimu Nr. 5/48-978 jam buvo paskirta drausminė nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje. Pažymėjo, kad jam suprantamai nebuvo paaiškinta, kokio pažeidimo padarymu jis įtariamas, už ką skiriama drausminė nuobauda. Pareiškėjas nurodė, kad 2016-10-17 apie 17.30 val. Kybartų pataisos namų pareigūnai pasikvietė jį į kontrolės-praleidimo punktą ir pareikalavo rašyti abstraktų pasiaiškinimą. Pareigūnai nepaaiškino, kokia konkrečiai tema šis pasiaiškinimas turėtų būti rašomas ir kokio pažeidimo padarymu pareiškėjas yra įtariamas, todėl pareiškėjas paaiškinime nurodė, kad jog apie jokį bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimą nebuvo informuotas, o visas pretenzijas prašė pateikti raštu. 2016-11-16 20.45 val. Kybartų pataisos namų pareigūnas išsikvietė pareiškėją ir liepė rašyti paaiškinimą tema, ar nuteistiesiems yra leidžiama turėti elektroninio ryšio priemones – mobiliojo interneto modemus. Mano, kad pareigūnas neturėjo teisės reikalauti rašyti abstraktų paaiškinimą, pareiškėjui neišaiškinus, kuo jis yra įtariamas. 2016-11-21 jis buvo iškviestas į Kybartų pataisos namų drausmės komisiją, kurioje buvo informuotas apie ketinamą skirti drausminę nuobaudą. Teigia, kad jokio drausmės pažeidimo nepadarė, todėl 2016-11-21 nutarimas Nr. 5/48-978 naikintinas kaip nepagrįstas, o neteisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginta. Pažymėjo, kad nepaisant to, kad ginčijamas nutarimas buvo apskųstas, drausminė nuobauda buvo įvykdyta, t. y. laikotarpiu nuo 2016-11-21 iki 2016-12-21 pareiškėjui nebuvo leidžiama pasinaudoti teise apsipirkti pataisos namų parduotuvėje. Mano, kad atsakovo sprendimas uždrausti apsipirkti parduotuvėje yra neteisėtas iš esmės, prieštarauja Konstitucijos 21 straipsnyje, Konvencijos 3 straipsnyje bei kituose tarptautiniuose aktuose įtvirtintoms nuostatoms. Tvirtino, kad jei ir koks nors hipotetinis bausmės atlimo reikalavimų pažeidimo faktas ir būtų buvęs, tai Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 143 straipsnio 4 dalyje nustatytas 10 parų terminas pasibaigė 2016-10-27. Pažymėjo, kad nesutikdamas su jam paskirta drausmine nuobauda kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris 2017-01-17 sprendimu Nr. 2S-301 paskirtą nuobaudą panaikinti atsisakė ir tuo būdu atsisakė vykdyti BVK 142 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą pareigą nuobaudą panaikinti, jei ją paskyręs pareigūnas viršijo įgaliojimus, netinkamai įvertino aplinkybes ar nuobaudą paskyrė jos nepadariusiam asmeniui. 2017-01-17 sprendimas Nr. 2S-301 yra deklaratyvus, neteisėtas ir naikintinas, o neteisėtu neveikimu padaryta žala turi būti atlyginta. Pažymėjo, kad pataisos namuose maitinimas buvo nepakankamas, pareiškėjo poreikis maistui buvo didesnis, nei yra nustatytos fiziologinės mitybos normos, todėl pataisos namuose jautėsi kankinamas, nes buvo alkanas. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas bei atsakovo Lietuvos valstybės atstovas, Kybartų pataisos namai (toliau – ir Kybartų PN), atsiliepime (b. l. 51-53) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Pažymėjo, kad 2016-10-17 buvo gautas Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo V. A. tarnybinis pranešimas Nr. 1276 apie tai, kad 2017-10-17 apie 17.00 val. V. A. kartu su pataisos namų direktoriaus budinčiuoju padėjėju R. B. ir Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniaisiais prižiūrėtojais R. B. ir M. B. atliko planinę kratą ir apžiūrą gyvenamosios zonos 419-ame kambaryje. Kratos metu V. A. pas A. G. kojinėje rado ir paėmė mobiliojo interneto modemą su SIM kortele „LABAS“. Tokiais veiksmais nuteistasis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 112 straipsnio, 4 dalies, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 18 priedo reikalavimus. Kybartų pataisos namų direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, 2016-11-21 nutarimu Nr. 5/48-978 pareiškėjui skyrė nuobaudą – draudimą vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Pažymėjo, kad pareiškėjui nuobauda buvo skirta pagrįstai, o jo padarytas rėžimo reikalavimų pažeidimas tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje. Pareiškėjas buvo informuotas apie padarytą nusižengimą 2016-11-15 bei pateikė pasiaiškinimą raštu Nr. 4/52-1235, kuriame pažymėjo, kad 2016-10-17 apie 17 val. pareigūnai kratos metu iš jo paėmė USB modemą. Pažymėjo, kad pareigūnai jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl skundas atmestinas kaip nepagristas.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepime (b. l. 65-69) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas 2016-12-15 skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl Kybartų PN direktoriaus 2016-11-21 nutarimo Nr. 5/48-978 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo jam buvo paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes, Tarnybinio tyrimo išvadą, Drausmės komisijos siūlymą bei, vadovaudamasis BVK 142 straipsniu, konstatavo, kad Kybartų PN direktoriaus 2016-11-21 nutarimas buvo skirtas pagrįstai. Kalėjimų departamentas nustatė, kad 2016-10-17 apie 17.00 val. Kybartų PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai 419 kambaryje atliko planinę kratą ir apžiūrą. Pareiškėjo dalinės kratos metu jo puskojinėje buvo rastas ir paimtas mobilaus interneto modemas su mobiliojo ryšio telefono SIM kortele „LABAS“. Pareiškėjo elgesys buvo svarstytas Kybartų PN Drausmės komisijos posėdyje, kurio metu nutarta pataisos namų direktoriui pasiūlyti skirti V. G. nuobaudą - draudimą vieną mėnesį pirkti įstaigos parduotuvėje. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą imperatyvią specialiąją pareigą nuteistiesiems laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir 112 straipsnio 4 dalyje numatytus pataisos įstaigos režimo reikalavimus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede yra nurodytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas yra baigtinis, tačiau mobiliojo ryšio interneto modemo bei SIM kortelės minėtame sąraše nėra. Pažymėjo, kad dėl pareiškėjo padaryto režimo pažeidimo Kybartų PN pareigūnai 2016-10-17 surašė asmens kratos protokolą bei tarnybinius pranešimus. Jokių pretenzijų dėl kratos atlikimo pareiškėjas neturėjo. Kybartų PN pateikti rašytiniai duomenys sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti, kad 2016-10-17 pareiškėjas padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo pažeidimą. Pareiškėjui paskirta nuobauda yra adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui, nuobauda paskirta laikantis nustatyto teisinio reglamentavimo, todėl jos panaikinti nėra pagrindo. Teigė, kad Kybartų PN ir Kalėjimų departamento pareigūnai, valstybės tarnautojai bei kiti darbuotojai neteisėtų veiksmų neatliko, priešingai, pareiškėjas pats atliko neteisėtus veiksmus, turėjo Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede leistinų nuteistiesiems turėti daiktų sąraše nenumatytus daiktus, dėl ko galimai vėliau jautė išgyvenimus, nepatogumus. Pareiškėjas jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių dėl jam padarytos neturtinės žalos. Byloje nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra sąlygų viešajai atsakomybei kilti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl Kybartų pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, 2016-11-21 nutarimo Nr. 5/48-978 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2017-01-17 sprendimo Nr. 2S-301 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat atsakovų pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Kybartų pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų - drausminės nuobaudos paskyrimo bei nepakankamo maitinimo, tai pat, dėl Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų - Kybartų pataisos namų 2016-11-21 nutarimo Nr. 5/48-978 nepanaikinimo.
Byloje nustatyta, kad Kybartų pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, 2016-11-21 nutarimu Nr. 5/48-978 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau ir – Nutarimas dėl nubaudimo), pareiškėjas buvo nubaustas nuobauda – uždraudimu vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) (b. l. 18, 78). Pareiškėjas A. G. buvo nubaustas už tai, kad 2016-10-17 apie 17.00 val. Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnams 419-ame kambaryje atliekant dalinę nuteistojo A. G. kratą, jo kojinėje buvo rastas ir paimtas mobiliojo interneto modemas su SIM kortele „LABAS“. Nutarimu dėl nubaudimo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 112 straipsnio, 4 dalies, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 18 priedo reikalavimus. Nesutikdamas su paskirta nuobauda pareiškėjas pateikė skundą Kalėjimų departamentui, tačiau Kalėjimų departamentas 2017-01-17 sprendimu Nr. 2S-301 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjo skundo netenkino ir konstatavo, jog paskirta nuobauda yra adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui (b. l. 19-20, 70-71).
2016-11-21 nutarimo Nr. 5/48-978 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ nepagrįstumą ir neteisėtumą pareiškėjas grindžia iš esmės keliomis aplinkybėmis. Pirma, tai, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie tai, kokio pažeidimo padarymu jis buvo įtariamas ir jam nesuteikta galimybė pasiaiškinti, antra, nuobauda buvo paskirta asmeniui, kuris nepadarė jokio drausmės ar režimo reikalavimų pažeidimo, trečia, skiriant nuobaudą BVK 143 straipsnio 4 dalyje nustatytas 10 dienų terminas buvo pasibaigęs.
BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.) ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.
BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė (drausminių nuobaudų rūšys) už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų. Ši atsakomybė yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis - t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti, ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (žr. LVAT 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2010 ir t.t.). Kiek tai susiję su pareiškėjui inkriminuotu režimo pažeidimu, teismas pažymi, jog BVK 112 straipsnio, nustatančio pataisos įstaigų režimą ir pagrindinius jo reikalavimus, 4 dalis numato, kad nuteistiesiems, išskyrus šio kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiamų su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka yra sunaikinami. Teismas pažymi, kad į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede (akto redakcija nuo 2016-07-05 iki 2017-01-01) patvirtintą Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą mobilaus ryšio telefonai, jų dalys ir priedai nepatenka.
Konkrečiu atveju, pareiškėjas ginčija paskirtos nuobaudos pagrįstumą, teigdamas, kad pažeidimų nepadarė, tačiau šį jo argumentą paneigia byloje surinkti įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančios tarnybinio patikrinimo išvados (b. l. 54-55) matyti, kad 2016-10-17 apie 17.00 val. Kybartų PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas V. A., direktoriaus budintysis padėjėjas R. B., Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnieji prižiūrėtojai R. B. ir M. B. gyvenamosios zonos 419 kambaryje atliko planinę kratą ir apžiūrą. Pareiškėjo dalinės kratos metu pareigūnas V. A. pas nuteistąjį A. G. puskojinėje rado ir paėmė mobilaus interneto modemą su mobiliojo ryšio telefono SIM kortele „LABAS“. Dėl šio pažeidimo Kybartų PN pareigūnai 2016-10-17 surašė asmens kratos protokolą Nr. 4.24-7679 bei tarnybinius pranešimus (b. l. 56, 57).
Pažymėtina, kad administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytinos įvertinant byloje esančius įrodymus pagal taisykles, nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnyje. Šioje teisės normoje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje administracinėje byloje. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti bylos duomenimis, jog 2016-10-17 apie 17.00 val. pareiškėjo dalinės kratos metu Kybartų PN pareigūnai pas nuteistąjį A. G. puskojinėje rado ir paėmė mobilaus interneto modemą su mobiliojo ryšio telefono SIM kortele „LABAS“. Šią aplinkybė patvirtino pats pareiškėjas 2016-11-15 paaiškinime Nr. 4/52-1235 nurodydamas, kad pareigūnai 2016-10-17 kratos metu paėmė iš jo modemą, kuris, pareiškėjo nuomone, nėra įtrauktas į draudžiamų daiktų sąrašą (b. l. 58). Minėtas pareiškėjo paaiškinimas taip pat paneigia jo argumentus, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie padarytą nusižengimą.
Išanalizavęs teisės aktų nuostatas bei byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas su savimi turėdamas daiktus (mobiliojo ryšio SIM kortelę ir modemą), kurie nepatenka į Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą, pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą imperatyvią specialiąją pareigą nuteistiesiems laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir 112 straipsnio 4 dalyje numatytus pataisos įstaigos režimo reikalavimus.
Paskirtos nuobaudos pagrįstumą pareiškėjas taip pat ginčija teigdamas, kad, skiriant nuobaudą buvo pažeista BVK 143 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuobaudų skyrimo tvarka, pagal kurią, nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 10 parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos. Nurodo, kad terminas skirti drausminę nuobaudą pasibaigė 2016-10-27.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BVK 143 straipsnio 4 dalį, nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo. Nuobauda, kuri nebuvo pradėta vykdyti per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo dienos, nebevykdoma.
Pareiškėjo argumentus dėl drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimo paneigia byloje surinkti įrodymai, iš kurių matyti, kad dėl nuteistojo A. G. galimai neteisėtų veiksmų Kybartų PN buvo pradėtas tyrimas, kuris buvo užbaigtas 2016-11-16 surašant tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 4/20-95 (b. l. 54-55). Kybartų PN Drausmės komisijos 2016-11-21 posėdyje nutarta Kybartų PN direktoriui pasiūlyti skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą - uždrausti vieną mėnesį pirkti įstaigos parduotuvėje (b. l. 60). Kybartų pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, 2016-11-21 nutarimu Nr. 5/48-978 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, pareiškėjas buvo nubaustas nuobauda – uždraudimu vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (b. l. 18, 78). Kadangi dėl pareiškėjo pažeidimo Kybartų pataisos namuose buvo atliekamas tyrimas, vadovaujantis BVK 143 straipsnio 4 dalimi, drausminė nuobauda pareiškėjui turėjo būti paskirta per 10 parų nuo tyrimo pabaigos (tyrimo išvados surašymo), t. y. 2016-11-26.
Išanalizavęs teisės aktų nuostatas bei byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad skiriant nuobaudą buvo laikomasi 143 straipsnio 3 dalies reikalavimų – nuobauda skirta pažeidimą padariusiam nuteistajam, 4 dalies reikalavimų – nuobauda paskirta per dešimt parų nuo tarnybinio tyrimo pabaigos. Teismo vertinimu, Kybartų pataisos namų direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, skirdamas pareiškėjui nuobaudą, atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, nuteistojo rašytinį paaiškinimą, laikėsi bausmių vykdymo kodekse (BVK 142-143 str.) nustatytos nuobaudų skyrimo tvarkos, nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, todėl ją naikinti nėra pagrindo.
Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos, gavęs A. G. skundą, (b. l. 72-75), įvertinęs surinktą medžiagą, patikrinęs nuobaudos skyrimo procedūrą ir tvarką, nenustatęs pagrindų jos panaikinimui, 2017-01-17 sprendimu Nr. 2S-301 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ Kybartų pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, 2016-11-21 nutarimą Nr. 5/48-978 paliko nepakeistą. Teismo vertinimu, Departamento sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.
Pareiškėjas taip pat siekia prisiteisti iš Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina dėl, jo manymu, Kybartų pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų - drausminės nuobaudos paskyrimo bei nepakankamo maitinimo, tai pat, dėl Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų - Kybartų pataisos namų 2016-11-21 nutarimo Nr. 5/48-978 nepanaikinimo.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė. Šioje administracinėje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytų institucijų – Kybartų pataisos namų ir Kalėjimų departamento – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šiame teismo sprendime atsakovų veiksmų teisėtumas buvo išanalizuotas teismui pasisakant dėl pirmojo ir antrojo reikalavimų. Teismui konstatavus atsakovų veiksmų teisėtumą priimant ginčijamus aktus, nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei bei neturtinės žalos priteisimui, todėl ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat grindžia aplinkybėmis, kad Kybartų pataisos namuose jam nepakako skiriamo maisto, pareiškėjas jautėsi alkanas, marinamas badu.
BVK 173 straipsnio 4 punkte numatyta, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. IR-144, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintais valgiaraščiais.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas nedetalizavo, kada konkrečiai buvo pažeistos jo teisės dėl nepakankamo maitinimo ir, ar dėl to pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją, o pagal pareiškėjo nurodytus abstrakčius teiginius dėl jo kankinimo badu, nėra galimybių nustatyti atsakovo veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams. Daroma išvada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovo atstovas (Kybartų pataisos namai) savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus.
Teismas, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis minėtais teisės aktais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, konstatuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Kybartų pataisos namų 2016-11-21 nutarimą Nr. 5/48-978, Kalėjimų departamento 2017-01-17 sprendimą Nr. 2S-301 bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.