Kauno apygardos teismo nutartis

2026-04-03 · Civilinė byla Nr. 2S-1047-896/2026

Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-03
Bylos Nr.
2S-1047-896/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14744-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Romeika
Pareiškėjas
A. S.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
Atsakovas
A. S.
Civilinė byla Nr. 2S-1047-896/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14744-2015-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.1; 3.3.2.6.1.
(S)Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. prašymą dėl termino atnaujinimo prašymui atnaujinti procesą pateikimo, išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-22032-845/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti pareiškėjui terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti, atnaujinti bylos procesą civilinėje byloje Nr. 2-22032-845/2015 ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atmesti, laikinai sustabdyti antstolės Brigitos Palavinskienės vykdomą vykdomąją bylą Nr. 0171/15/04593 iki kol bus iš naujo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-22032-845/2015 ir priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apie teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. priimtą sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-22032-845/2015 ir šioje civilinėje byloje apie išduotą vykdomąjį raštą bei šį perduotą antstoliui priverstiniam vykdymui sužinojo tik 2025 m. lapkričio 27 d., kai atsakovas gavo laišką iš antstolės Brigitos Palavinskienė. Nuo 2010 metų gegužės mėnesio jis yra išvykęs iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę ir ten faktiškai gyvena jau beveik 16 metų. O nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2010 m. gegužės, kuomet atsakovas išvyko iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, t. y. esant konfliktiškiems atsakovo santykiams su tėvais, atsakovas faktiškai negyveno adresu (duomenys neskelbtini), o gyveno nuomojamuose būstuose, kuriuos vis keitė. Visų pirma, nėra jokių įrodymų, apie tai, kad AB „Swedbank” apskritai būtų raštu informavusi atsakovą apie reikalavimo perleidimą, o visų antra, kaip matyti civilinėje byloje iš UAB „Gelvora” 2009 m. rugsėjo 1 d. rašto turinio „Dėl reikalavimo perleidimo“, t. y. su šiuo raštu ieškovas nepateikė ir/ar neišsiuntė atsakovui reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento (sutarties) kopijos. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovė tinkamai neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnyje nustatytų imperatyvių reikalavimų dėl tinkamo pranešimo apie reikalavimo perleidimą. Atsakovas prašymą atnaujinti procesą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, kur civilinės bylos medžiaga, o būtent 2015 m. rugpjūčio 4 d. teismo priimtas sprendimas už akių patvirtina, kad teismas atliko visiškai formalų faktinių aplinkybių vertinimą ir kaip nustatyta iš šio teismo sprendimo turinio, jog teismas visiškai nevertino ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. ar atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo sutartį, remiantis CK 6.109 straipsnio pagrindu, ieškovė tinkamai atliko atsakovui pranešimą apie šio sandorio sudarymą.