- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-19
- Bylos Nr.
- Ik-1204-505/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00644-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimanto Giedraičio ir Janinos Vitunskienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. B. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-N-1690-2008 ir užtikrinti gynybą kaltinamajai A. B. (I tomas, b.l. 12-13).
Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjai turi būti skiriamas 100 procentų valstybės finansuojamas advokatas pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 51 straipsnį. Pareiškėja nurodė, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. I-928-288/2012 nutarė užtikrinti gynybą kaltinamajai A. B..
Atsakovas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l.21,22).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje (toliau- Kauno tarnyba) 2012 m. gegužės 17 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje dėl savavaldžiavimo ir melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė 2012 m. balandžio 30 d. metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (toliau- deklaracija). Kauno tarnyba 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-N-1690-2008 nusprendė atsisakyti teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą minėtoje byloje, kadangi pareiškėjos metinės pajamos viršija tiek pirmąjį, tiek antrąjį pajamų lygius. Asmenų turto ir pajamų lygiai antrinei teisinei pagalbai gauti yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarime Nr.707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr.468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo" pakeitimo" (toliau - Nutarimas), pagal kurį antrinei teisinei pagalbai gauti nustatomi tokie asmenų turto ir pajamų lygiai: pirmasis- kai asmens turto vertė neviršija turto vertės normatyvo, nustatyto šeimai (vieniems gyvenantiems asmenims) pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 14 straipsnį, dydžio ir jo metinės pajamos neviršija 8 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų (toliau - MMA), pridedant po 3 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio; antrasis lygis - kai asmens turto vertė neviršija 1,5 turto vertės normatyvo, nustatyto šeimai (vieniems gyvenantiems asmenims ) pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 14 straipsnį, dydžio ir jo metinės pajamos neviršija 12 MMA, pridedant po 4,5 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėja nurodė, jog ji turi vieną išlaikytinį, bei 2011 m. liepos 13 d. metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje (FR 0001 versija 01) už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. deklaravo, kad gavo 20919 Lt. Akivaizdu, jog tai viršija aukščiau nurodytą pirmąjį pajamų lygį - 8800 Lt (11MMA x 800Lt), bei antrąjį pajamų lygį – 13200 Lt (16,5MMA x 800Lt). Vadovaujantis BPK 51 straipsniu, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau- Įstatymas) 21 straipsniu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. IR-179 "Dėl advokato parinkimo teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose rekomendacijų patvirtinimo", kai būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant baudžiamąsias bylas nustato BPK 51 straipsnis ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra privalomas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas praneša Tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas. Kai įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis prašo užtikrinti gynėjo dalyvavimą, tačiau gynėjo dalyvavimas nėra būtinas pagal BPK 51 straipsnį ar privalomas kitais įstatymų numatytais atvejais, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas išaiškina įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą įgyvendinimo tvarką (BPK 50 str. 3 d.). Tokiais atvejais sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartyje b.b. Nr. I-928-288/2012 nebuvo nurodyta būtinojo gynėjo dalyvavimo pagrindų, todėl Tarnybos koordinatorius neturėjo teisinio pagrindo parinkti gynėją A. B. neatsižvelgiant į jos turtą ir pajamas.
Šalies argumentai
Atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (II tomas, b.l. 29)(ABTĮ 75 str. 1 d.), tačiau atsakovo atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (prašymu atsakovas prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (II tomas, b.l. 31 ))(ABTĮ 78 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nustatyta byloje esančiais įrodymais, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 50 straipsnio 3 dalimi nutarė užtikrinti gynybą kaltinamajai A. B., o nutartį pavedė vykdyti Kauno miesto valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose koordinatoriui (I tomas, b.l. 30). Pareiškėja A. B. 2012 m. gegužės 17 d. pateikė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai prašymą, reg. Nr. TP-1-(2.1)-1690, suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje dėl savavaldžiavimo ir melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė 2012 m. balandžio 30 d. metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (toliau- deklaracija), kuria deklaravo turimą turtą ir gautas pajamas už vienerių metų (12 mėnesių) ataskaitinį laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d., Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartį bei Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šilainių seniūnijos 2012 m. balandžio 27 d. pažymą Nr. (2012-47749-PD)-1594 „Apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą“ (I tomas, b.l. 23-31). Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-N-1690-2008 atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau- Įstatymas) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 13 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsnio 2, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr.707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr.468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo" pakeitimo" (toliau - Nutarimas) 1 punkto 1.1 papunkčiu (I tomas, b.l. 32).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-12-N-1690-2008 pagrįstumo ir teisėtumo.
BPK 50 straipsnio, numatančio gynėjo kvietimą ir paskyrimą, 3 dalyje nustatyta, jog jei įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis prašo užtikrinti gynėjo dalyvavimą ir gynėjo dalyvavimas nėra būtinas pagal šio Kodekso 51 straipsnį ar privalomas kitais įstatymų numatytais atvejais, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas išaiškina įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą įgyvendinimo tvarką.
BPK 51 straipsnio, numatančio būtinąjį gynėjo dalyvavimą, 1 dalyje išvardinti atvejai, kai gynėjo dalyvavais būtinas (nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis; nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas; nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas; kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją; nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos; BPK XXXII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant; tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas; kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį; nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka). BPK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog BPK 51 straipsnyje nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, teismas privalo pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, ir paskirti šios institucijos parinktą gynėją.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2009 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-179 patvirtino Advokato parinkimo teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose rekomendacijas (toliau- Rekomendacijos), kurios nustato rekomenduojamą advokatą, teikiančio antrinę teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, parinkimo tvarką, kai būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant baudžiamąsias bylas nustato BPK 51 straipsnis ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra privalomas ir gynėjo nėra pasirinkęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys (Rekomendacijų 1 p.). Rekomendacijų 5 punkte nustatyta, kad baigus ikiteisminį tyrimą, kuriame buvo paskirtas gynėjas, ir baudžiamąją bylą perdavus pirmosios instancijos teismui, teismas, nustatęs tolesnį gynėjo dalyvavimo būtinumą, žodžiu arba raštu (įskaitant ir elektroniniu būdu) kreipiasi į tą Tarnybos nurodytą koordinatorių, kurio veiklos teritorijoje yra ikiteisminį tyrimą pabaigusi institucija. Teismas, kreipdamasis į koordinatorių dėl gynėjo parinkimo, pateikia tokią informaciją: ikiteisminio tyrimo numerį; pirmosios instancijos teismo baudžiamajai bylai suteiktą numerį; asmens (-ų), kuriam (-iems) reikalingas gynėjas, vardą (-us) ir pavardę (-es); antrinės teisinės pagalbos teikimo pagrindą (BPK straipsnis (dalis ir punktas) ar kito įstatymo norma, nustatanti, kad gynėjo dalyvavimas yra privalomas); nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal BK, kitų kaltinamųjų ir bylos tomų skaičių; planuojamo pirmo posėdžio datą ir laiką; baudžiamąją bylą nagrinėjantį teismą ir teisėją; ankstesnėje baudžiamojo proceso stadijoje įtariamąjį gynusį gynėją; į koordinatorių besikreipiančio asmens kontaktinį telefono numerį.
Šiuo nagrinėjamu atveju, Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 19 d. nutartį priėmė vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 50 straipsnio 3 dalimi, t. y. nutartyje nenurodė būtinojo gynėjo dalyvavimo pagrindų, numatytų BPK 51 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bei tai patvirtinančių aplinkybių, todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (Kauno tarnyba) tokiu atveju sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmė tik Įstatymo nustatyta tvarka. Teismo nutarties rezoliucinėje dalyje (teismo nutarime) nurodymas, jog nutarties vykdymas pavedamas Kauno miesto valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose koordinatoriui, neįgalino atsakovo vykdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-179 patvirtintų Advokato parinkimo teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose rekomendacijų, ir jose numatytų procedūrų.
Teisinius santykius dėl garantuojamos teisinės pagalbos teikimo fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriuo vadovavosi atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Įstatymo 14 straipsnio 4 dalis numato, kad Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidų: 1) 100 procentų, jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis; 2) 50 procentų, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis.
Asmenų turto ir pajamų lygiai antrinei teisinei pagalbai gauti yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarime Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimas), pagal kurį antrinei teisinei pagalbai gauti nustatomi tokie asmenų turto ir pajamų lygiai: pirmasis lygis – kai asmens turto vertė neviršija turto vertės normatyvo, nustatyto šeimai (vieniems gyvenantiems asmenims) pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 14 straipsnį, dydžio ir jo metinės pajamos neviršija 8 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų (toliau– MMA), pridedant po 3 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio; antrasis lygis – kai asmens turto vertė neviršija 1,5 turto vertės normatyvo, nustatyto šeimai (vieniems gyvenantiems asmenims) pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 14 straipsnį, dydžio ir jo metinės pajamos neviršija 12 MMA, pridedant po 4,5 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio. Taigi pagal aukščiau aptartąjį teisinį reguliavimą, pagal pirmąjį asmens turto ir pajamų lygį, metinių pajamų normatyvas - 6400 litų (8 MMA), o pagal antrąjį asmens turto ir pajamų lygį, metinių pajamų normatyvas - 9600 litų (12 MMA).
Įstatymo 13 straipsnio, kuris reglamentuoja asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus, 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinė pagalbą įrodo gyventojo turto deklaracija su vietos mokesčio administratoriaus žyma, jog deklaracija pateikta. Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais privalo turimą turtą (įskaitant gautas pajamas) deklaruoti prieš kreipdamiesi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad deklaruojama mėnesio, einančio prieš mėnesį, kuriuo pateikiamas prašymas gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, paskutinę dieną turimą turtą ir gautas pajamas už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių) iki prašymo gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pateikimo dienos. Ši deklaracija turi būti pateikta kartu su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą (Įstatymo 18 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja metinėje gyventojo turto deklaracijoje (FR 0001 versija 01), kuri, kaip matyti iš mokesčių administratoriaus žymos, buvo pateikta 2012 m. balandžio 30 d. už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. deklaravo, kad gavo 20 919 Lt (dvidešimt tūkstančių devynis šimtus devyniolika litų) pajamų (1 tomas, b.l. 28-29), taigi akivaizdu, jog tai viršija aukščiau nurodytus tiek pirmąjį pajamų lygį – 6400 Lt (8x800 Lt), tiek antrąjį pajamų lygį - 9600 litų (12x800 Lt).
Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, jog Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-12-N-1690-2008, kuriuo pareiškėjai atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, yra teisėtas ir pagrįstas, atsakovas ginčijamu sprendimu pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, ir nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimo užtikrinti gynybą kaltinamajai A. B. baudžiamojoje byloje, taigi pareiškėjos A. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.