Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-10-11 · Civilinė byla Nr. 2A-314

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-10-11
Bylos Nr.
2A-314
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Vincas Verseckas, Audronė Jarackaitė (pran.)
Ieškovas
T. J.
Atsakovas
G. G.
Kategorijos
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 36.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-314/2005Procesinio sprendimo kategorija 63.1; 36.14; 42.10; 35.3.6 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. spalio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Audronės Jarackaitės (pranešėja),

kolegijos teisėjų: Donato Šerno ir Vinco Versecko,sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant ieškovei T. J. ,ieškovės atstovui adv. Zigmantui Benečiui,atsakovui G. G. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 18 d. sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. 2-516-41/2005 pagal ieškovės T. J. ieškinį atsakovui G. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas pagal kreditorės T. J. prašymą 2004 m spalio 20 d. išdavė teismo įsakymą dėl 38 000 Lt skolos, 190 000 Lt palūkanų, 633 Lt delspinigių bei 5 proc. metinių palūkanų iki teismo įsakymo visiško įvykdymo priteisimo iš skolininko G. G. (b.l.8).

Skolininkas G. G. 2004-11-15 pateikė teismui prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuos teismas priėmė, ir nusiuntė kreditorei pranešimą dėl ieškinio pateikimo (b.l.13).

Šalies argumentai

Ieškovė T. J. ieškiniu bei jo patikslinimu (b.l.15, 58-60) prašė teismo priteisti iš atsakovo G. G. 38 000 Lt skolos, 190 000 Lt palūkanų, 633 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog keturis kartus paskolino atsakovui pinigų, kurių šis neketina grąžinti. Paskolos sutarčių sudarymą patvirtina šalių surašyti paskolos rašteliai: 1996-04-18 (1 500 JAV dolerių), 1994-04-20 (2 000 JAV dolerių), 1996-11-07 (3 000 JAV dolerių), 1997-05-30 (3 000 JAV dolerių) (b.l.4-7). Kadangi atsakovas dalį paskolos grąžino, todėl ieškovė tai užskaitė kaip tinkamą sutartinių įsipareigojimų įvykdymą pagal 1996-04-18 sutartį, kuria buvo paskolinta 6 000 Lt. Be to, ieškovė pateikė palūkanų pagal paskolos sutartis skaičiavimą (b.l.59-60) ir patikslino, jog prašo iš atsakovo priteisti 32 300 Lt skolos, 158 535 Lt palūkanų, 4 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gegužės 18 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovės ieškinį, priteisė iš atsakovo ieškovei 32 100 Lt skolos, 15 000 Lt delspinigių, bei 4 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir valstybei 1 443,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, o likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal AB „Lietuvos taupomasis bankas“, AB banko „Hansabankas“ išduotus grynųjų pinigų įnešimo kvitus, mokėjimo pavedimus ir atsakovo sąskaitos išrašus, atsakovas nuo 2000-03-22 iki 2002-02-15 ieškovei grąžino 5 900 Lt paskolos, ir ieškovė pripažįsta, jog ši skolos suma grąžinta, kaip tinkamas 1996-04-18 paskolos sutarties įvykdymas. Nurodė, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, kuria grindžia savo atsikirtimus, jog likusią paskolos dalį (32 100 Lt) jis grąžino tiesiogiai ieškovei, kadangi ieškovė tai neigė, o liudytojų T. B. ir A. G. parodymai nėra tinkami įrodymai, nes abu liudytojai buvo suinteresuoti paskolos paėmimu ir panaudojimu bendram su atsakovu verslui ar G. šeimos poreikiams. Teismo nuomone, atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir nesiėmė priemonių pinigų perdavimo/priėmimo faktams tinkamai patvirtinti, nereikalaudamas iš ieškovės rašytinių patvirtinimų, be to, paskolos rašteliai nėra nuginčyti, o jų buvimas pas paskolos davėją leidžia preziumuoti, jog skola nėra grąžinta (CPK 178 str.). Todėl teismas, remdamasis CK 6.38 str. 1 d., 6.256 str. 1 d., 6.63 str.1 d. 1 p., 2 p., 6.873 str., 6.213 str. 1 d., priteisė 32 100 Lt negrąžintos paskolos. Be to, teismas nurodė, kad šalys nustatė palūkanas, kurios gali būti dvejopos paskirties: atlyginimas, mokamas už naudojimąsi svetimais pinigais, ir kompensacija kreditoriui už praradimus, kai laiku nevykdoma prievolė (minimalių nuostolių garantija). Šalys paskolos sutartimis buvo susitarusios dėl 4 ir 5 proc. metinių palūkanų už naudojimąsi pinigais (pagal ieškovės skaičiavimą - 158 535 Lt). Teismas, atsižvelgdamas į 6.228 straipsnio nuostatas, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, į tai, kad paskolos buvo nekomercinio pobūdžio, šalys - fiziniai asmenys, lupikavimas yra draudžiamas, o prašomos priteisti palūkanos santykyje su priteisiama skola yra žymiai didesnės, konstatavo, kad ieškovės prašomos grąžinti palūkanos (delspinigiai) yra akivaizdžiai per didelės, neatitinka protingumo principo, todėl palūkanos (netesybos) mažintinos iki 15 000 Lt (CPK 6.73 str. 2 d., 6.228 str., 6.258 str. 3 d., 1.2). Teismas aiškino, jog beveik pusės priteistos skolos sumos palūkanų dydis geriausiai atitinka sutarčių laikymosi principus bei teismų praktiką, be to, teismas nurodė, jog pagrįstas ir tenkintinas ieškovės prašymas priteisti 4 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo teismo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 18 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo jai priteista 15 000 Lt palūkanų, padidinant priteisiamas palūkanas iki 158 290 Lt. Ieškovė nurodo, kad teismas nagrinėjo jos ieškininį reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, o ne delspinigių, todėl revoliucinėje dalyje žodis „delspinigių“ pakeistinas į „palūkanų“. Teigia, kad paskolinti pinigai yra nuvertėję dėl infliacijos, sumažėjusi jų perkamoji galia, o palūkanos iš dalies atlygintų ieškovės patirtus nuostolius, nes šiuo metu už paskolintus ir teismo priteistus pinigus buto nenupirksi, o 1997 m. už paskolintus pinigus ieškovė būtų įsigijusi nekilnojamojo turto, investavusi juos. Dėl skolos negrąžinimo ieškovė šiuo metu yra socialiai remtina, jai padaryti ne tik piniginiai nuostoliai, bet pablogėjo ir sveikata. Ieškovė nurodo, kad atsakovas savo noru ėmė pinigus verslui vystyti, jais ilgą laiką naudojosi, o žinodamas skolos ir palūkanų dydį, augimą, galėjo bent dalį skolos grąžinti, tačiau to nepadarė. Todėl apygardos teismas, sumažindamas palūkanas, turėjo vadovautis teisingumo ir sąžiningumo principais. Be to, ieškovė nurodo, kad paskolos sutarčių sudarymo metu komerciniai bankai mokėjo 5 proc. vidutines metines palūkanas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, jog nesutinka su ieškovės apeliaciniu skundu, nes jis pagrįstas emocijomis, o skundžiamas teismo sprendimas neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo kriterijams, remiasi protingumo principais bei prievolės šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo būtinybe.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, prisilaikydamas CPK taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tačiau padarė iš dalies nepagrįstas išvadas dėl priteistinų palūkanų sąvokos ir dydžio bei netinkamai pritaikė materialinės teisės normas,.

Pagal bylos duomenis, šalys sudarė šias paskolos sutartis, kurias patvirtino paskolos rašteliai: 1996-04-18 (1 500 JAV dolerių), 1994-04-20 (2 000 JAV dolerių), 1996-11-07 (3 000 JAV dolerių), 1997-05-30 (3 000 JAV dolerių) (b.l.4-7).

1964 m. CK 292 straipsnis numatė sutarties šalių susitarimu nustatyto dydžio procentus (palūkanas) už suteiktą paskolą. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 straipsnio 3 dalį, sutartinių prievolių vykdymą po 2001 m. liepos 1 d. reglamentuoja 2000 m. Civilinis kodeksas, kurio 6.872 straipsnio pirma dalis pakartoja 1964 m. CK 292 straipsnio nuostatą. Apygardos teismas, netinkamai išaiškino palūkanų ir delspinigių sąvokas, jų ekonominę ir teisinę reikšmes, laikydamas palūkanas netesybomis-delspinigiais, nors ieškovė ieškiniu prašė priteisti pagal paskolos sutartis priskaičiuotas sutartines palūkanas, kaip mokestį už naudojimąsi jos pinigais, ir neprašė taikyti įstatymuose numatytos sutartinės atsakomybės netesybų (delspinigių) forma, dėl kurios šalys nebuvo susitarusios. Todėl teismas netinkamai pritaikė CK 6.73 straipsnį, reglamentuojantį netesybas, o netaikė CK 6.872 straipsnio, reglamentuojančio susitarimus dėl palūkanų pagal paskolos sutartis. CK 6.4 straipsnis nustato, kad kreditorius ir skolininkas sutartiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo, vykdymo, tiek jos pabaigos metu. Skolininkui pažeidus sutartinius įsipareigojimus, taikoma sutartinė atsakomybė. Delspinigiai yra viena iš netesybų formų (CK 6.258 str. 1 d.), o šiuo atveju palūkanos ekonomine ir teisine prasme yra mokestis, atlyginimas kreditoriui už paskolintų pinigų naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.Sachalinskaja ?. V.Bugar, Nr. 3K-3-225/1999, 2000 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos taupomasis bankas” ?. E.Lubienė ir kt., Nr. 3K-3-1334/2000, 2001 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Akcinis kredito bankas ,,Nida” ?. S.Lideikytė, Nr. 3K-3-908/2001).

CK 6.37 straipsnis nustato, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai, be to, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaišinęs, kad tais atvejais, kai šalys susitarė dėl palūkanų, teismas turi patikrinti, ar toks jų susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. balandžio 11 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-258/2005). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, spręsdamas, ar šalių paskolos sutartyse sutartos palūkanos atitinka išvardytus principus, atsižvelgė į prievolės pobūdį, jos dydį, santykį su palūkanų dydžiu, padarytą sutarties pažeidimą, jo padarinius, skolininko ir kreditoriaus elgesį, galimybę kreditoriui lupikauti, t. y. gauti neprotingai dideles palūkanas, ir turėjo pagrindo sumažinti pagal sutartį nustatytas šalių palūkanas, tačiau priteisdamas delspinigius, netinkamai pritaikė įstatymą (CK 1.5 str., CK 6.872 str.).

Teismo teisė sumažinti pernelyg dideles palūkanas, kurios pažeidžia sąžiningumo principą, grindžiama Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga vykdyti teisingumą (CPK 11 str. 7 d., CK 1.5 str.). Tačiau apygardos teismas, nustatydamas palūkanų dydį, sutapatinęs palūkanas su netesybomis, neatsižvelgė į tai, kad šalys, sudarydamos paskolos sutartis, buvo lygiavertėje padėtyje, kad nenustatyta, jog ieškovė vertėsi kreditavo veikla ar įgijo pranašumą prieš atsakovą. Be to, byloje yra duomenų, kad atsakovas, paskolos pinigus naudojo savo verslui vystyti, gauti ekonominei naudai. Todėl apygardos teismas turėjo atsižvelgti ne tik į CK 1.5, 6.872 straipsnių nuostatas, tačiau turėjo įvertinti ir sutarčių sąlygas dėl palūkanų dydžio bei spręsti, ar jos iš esmės nepažeidė šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis), į tai, kad skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius visada patiria nuostolių, negaudamas pajamų. Ieškovė pagrįstai nurodė, jog šiuo metu 1994-1997 metais paskolintų pinigų perkamoji galia sumažėjo.

Todėl turint omeny aukščiau nurodytus argumentus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sąžininga, teisinga ir protinga priteistinų palūkanų pagal ginčo sutartis dydį nustatyti 40 000 Lt, panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 15 000 Lt delspinigių. Kita reikalavimų dalis dėl palūkanų priteisimo atmestina, nes neprotingai didelės palūkanos praranda savo funkciją, jos tampa ne mokėjimo, kompensacine, o skolininko nubaudimo priemone. Dėl to teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 302 str., 93 str. 4 d., 96 str.1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 18 d. sprendimą. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 15 000 (penkiolika tūkstančių) Lt delspinigių. Priteisti iš atsakovo G. G. 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių) Lt palūkanų ieškovei T. J. , 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo G. G. valstybei 756 (septynis šimtus penkiasdešimt šešis) Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkėAudronė Jarackaitė TeisėjaiDonatas Šernas Vincas Verseckas