- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-10
- Bylos Nr.
- ATP-1078-785/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00562-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimo R. A. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A., gim. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2015-04-27 20 val. 05 min. Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini) kame vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimu R. A. už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, skyrė administracinę nuobaudą – 723,50 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde R. A. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas rėmėsi vienintelio liudytojo – policijos pareigūno D. J. parodymais, kurie kelia abejonių. Liudytojas parodė, kad įvykį gerai atsimena. Atstumas nuo policijos automobilio iki automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 10-15 m., buvo geras matomumas. Tačiau 2015-04-27 apie 20 val. buvo prietema, oras buvo apsiniaukęs, o atstumas nuo policijos automobilio iki įsukimo į kiemą yra virš 150 m. Be to, automobilio galiniai stiklai buvo tamsinti, todėl liudytojas negali tvirtinti, kad būtent pareiškėjas vairavo automobilį. D. J. parodymai kelia daug abejonių ir jais negalima vadovautis. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nebuvo apklausti kartu važiavę asmenys, nors jie aiškino, kad automobilį vairavo ne pareiškėjas, o G. K.. Nebuvo tikrinamas ir jų girtumas, todėl pareigūnas negalėjo teigti, kad visi asmenys buvo neblaivūs. Pareiškėjui taip pat kyla abejonių dėl policijos automobilyje buvusios nufilmuotos vaizdo medžiagos. R. A. žinoma, kad iš vaizdo įrašo nieko nematyti. Tai jam sakė pareigūnai, kurių buvo prašoma parodyti vaizdo įrašą. Apie tai kalbėjo ir pareigūnai įvykio vietoje.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismo posėdyje apklausti G. K., S. V. ir N. A., kurių parodymai nuoseklūs ir tarpusavyje sutampa, tačiau teismas šiuos liudytojų parodymus vertino netinkamai. Šie liudytojai parodė, kad automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo G. K.. Šią aplinkybę patvirtino ir pats G. K..
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Česlovas Mulma prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjas siekia suklaidinti teismą ir išvengti administracinės atsakomybės. Nelogiška, kad R. A. ir jo draugai žinodami, jog G. K. neturi teisės vairuoti transporto priemones, nuvažiavę prie ežero vartoti alkoholinių gėrimų, iš anksto sutarė, kad automobilį vairuos asmuo, neturintis teisės vairuoti.
R. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimas panaikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.
ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pažymėtina, kad ATPK 248 str. numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tame tarpe ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek asmenims, įgaliotiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tiek administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams. ATPK 256 str. 3 d. numatyta, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), šiuo atveju teismas. Taigi, remiantis minėta nuostata, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-05-28 nutarimas). Bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik pažeidimo tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, tačiau prireikus turi būti aktyvus ir rinkti bei tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes (ATPK 256 str. 3 d., 257 str., 284 str.).
Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Tačiau analizuojamoje administracinio teisės pažeidimo byloje duomenų apie teismo aktyvumą siekiant pašalinti prieštaravimus, nėra. Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skundžiamame nutarime Alytaus rajono apylinkės teismas R. A. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, remdamasis liudytoju apklausto vyriausiojo patrulio D. J. parodymais, kuris parodė, kad gerai matė iš automobilio išlipantį vairuotoją, kurį be jo matė ekipaže buvę kiti asmenys, t.y. vyriausiasis patrulis S. B. ir dvi studentės. Tačiau teismas neįvertino koks buvo atstumas tarp policijos patrulių automobilio ir „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio bei nesiaiškino ar policijos pareigūnas D. J. galėjo matyti asmenį, kuris vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nors šias aplinkybes itin akcentavo administracinėn atsakomybėn traukiamas R. A.. Be to, pirmos instancijos teismas posėdžio metu neapklausė liudytoju nei vyriausiojo patrulio S. B., nei kartu buvusių studenčių. Pažymima, kad teismas 2015 m. birželio 2 d. teismo posėdžio metu buvo nusprendęs liudytoju apklausti policijos pareigūną S. B., tačiau šiam dėl ligos neatvykus į teismo posėdžius, teismas jo neapklausė ir tik išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės nuomonės, visiškai nemotyvavo, kodėl bylą galima išnagrinėti neapklausus šio liudyto. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nebuvo prašoma pateikti vaizdo įrašą iš policijos pareigūnų automobilio, kuris galėtų patvirtinti arba paneigti vyriausiojo patrulio D. J. parodymus. Teismas apsiribojo vien tik teismo posėdžio metu apklausto vyriausiojo patrulio D. J. paaiškinimais, kad šis nežino ar yra likęs vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio registratoriaus, nes po dviejų dienų nauji įrašai rašosi ant senų viršaus.
Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog R. A. teigia, kad jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Jo versiją patvirtina teismo posėdžio metu apklausti liudytojai G. K., S. V., N. A.. Minėti liudytojai parodė, kad automobilį vairavo ne R. A., o G. K.. Taigi esant prieštaravimams tarp vyriausiojo patrulio D. J. ir automobilyje „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusių asmenų parodymų, pirmos instancijos teismas privalėjo juos pašalinti ir pagrįstai motyvuoti dėl ko vieni duomenys pripažįstami įrodymais, o kiti atmetami ir, kodėl gali būti laikomi pakankamais R. A. kaltei pagrįsti.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nesurinko būtinų neabejotinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Apylinkės teismas pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis). Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta.
Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą paprastai dalyvauja administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas, bylos nagrinėjimą atidėjus, ar byloje padarius pertrauką, institucija, surašiusi protokolą, informuotina apie teismo posėdžio laiką ir vietą.
Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai yra nevertinami, kad tai nedarytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmos instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.