Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. U. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. nutarimo D. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – ir Institucija) 2009 m. gruodžio 10 d. nepatenkino D. U. prašymo grąžinti jam vairuotojo pažymėjimą, kol Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus priimtas sprendimas dėl asmens apeliacinio skundo. D. U. skundu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydamas priimti sprendimą, įpareigojantį Instituciją grąžinti jam vairuotojo pažymėjimą. Nurodė, kad laikinas leidimas negalioja jokioje kitoje valstybėje, todėl tai apriboja jo teisę laisvai judėti, laisvai pasirinkti darbą bei verslą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

II.

Vairuotojo pažymėjimo paėmimas, išduodant laikiną leidimą vairuoti transporto priemonę, – viena iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių, numatytų ATPK 269 straipsnio nuostatose. ATPK 269 straipsnio 4 dalis inter alia nustato, kad padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę – iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę ir apie tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole. Taigi, conditio sine qua non (privaloma sąlyga) vairuotojo pažymėjimui paimti yra ta, kad vairuotojas padarė pažeidimą, už kurį jam gali būti skiriama administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. Įvertinus vairuotojo pažymėjimo paėmimo taikymo sąlygas, aiškinant jas sistemiškai su ATPK 264 straipsnyje įtvirtintais administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių tikslais, darytina išvada, kad tokia priemone iš esmės siekiama, jog būsimas teismo sprendimas būtų realiai įgyvendintas, t. y. norima užtikrinti už galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą skirtinos administracinės nuobaudos (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) įvykdymą (pvz. administracinė byla Nr. N575-7933/2010).

D. U. nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo paėmimas riboja jo judėjimo laisvę, teisę laisvai pasirinkti darbą, kurios įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, taip iš esmės keldamas ATPK 269 straipsnio 4 dalies atitikties minėtam teisės aktui klausimą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad teisė į judėjimo laisvę ir teisė į darbą tiek nacionalinės, tiek Europos Sąjungos teisės požiūriu nėra absoliučios vertybės ir gali būti ribojamos, esant tam tikroms sąlygoms. Administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos užtikrinimo priemonėmis, taip pat ir ta, kuri numatyta ATPK 269 straipsnio 4 dalyje, siekiama užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose (ATPK 264 str.). Taigi minėtose teisės normose įtvirtintas reguliavimas pagal siekiamą tikslą negali būti laikomas savaime ydingu (pvz. administracinė byla Nr. N575-7933/2010).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ATPK 264 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymas neišvengiamai susijęs su atitinkamų teisių apribojimais, kurie per se nėra neteisėti ir yra pateisinami siekiamų tikslų atžvilgiu. Nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad vairuotojo pažymėjimo paėmimas, išduodant laikiną leidimą vairuoti transporto priemones, yra akivaizdžiai netikslingai pritaikyta administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė, neproporcinga siekiamam tikslui ir nepagrįstai ribojanti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad vairuotojo pažymėjimo paėmimas, kaip administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos užtikrinimo priemonė, taikyta teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant ATPK 264 ir 269 straipsnio 4 dalies nuostatų (pvz. administracinė byla Nr. N575-7933/2010).

Pažymėtina, kad D. U. apeliacinis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 19 d. nutarimo panaikinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartimi buvo atmestas, pirmosios instancijos teismo nutarimas įsiteisėjo, byla baigta, todėl grąžinti D. U. vairuotojo pažymėjimą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

D. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.