Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui, kaltinamajam V. K., nukentėjusiajai L. K., vertėjai R. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, teistas 2020 m. gegužės 14 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent: 2021 m. rugpjūčio 20 d. apie 17.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės kambaryje, konflikto metu dešine koja spyrė vieną smūgį blaiviai buvusiai žmonai L. K., padarydamas jai krūtininio XII stuburo slankstelio lūžį.

V. K. savo kaltę pripažino ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nežino kaip čia įvyko. Buvo išgėręs. Datos neatsimena, atsimena tik, kad kartu vaikščiojo, kad parėjo į butą (duomenys neskelbtini), kuris dabar priklauso jai. Santykiai tada buvo geri, buvo išsiskyrę, bet gyveno kartu kaip sugyventiniai. Tą dieną buvo neblaivus, buvo išgėręs apie pusę litro. Dėl ko kilo konfliktas, neatsimena. Mano, kad tokioje būklėje negalėjo įspirti nukentėjusiajai į nugarą, nes tiek nepakelia kojos, bet sutinka, kad dėl jo veiksmų galėjo atsirasti sužalojimas. Po įvykio dar gyveno tris mėnesius, susitaikė, viskas buvo gerai, ji jam jokių pretenzijų neturėjo. Ji sakė, kad jei vėl gyvens kartu, tai ji jam atleidžia, bet, kad nebeišėjo kartu gyventi. Po įvykio nukentėjusioji kurį laiką gydėsi, nešiojo kažkokį apsauginį diržą. Dabar dėl tokio savo elgesio gailisi. Sutinka su kaltinimu ir civiliniais ieškiniais, išskyrus reikalavimą dėl 5000 Eur neturtinės žalos. 5000 Eur yra per didelė suma. Už patirtus nepatogumus sutiktų sumokėti kokį 1000 Eur.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 218, 273 straipsniai).

Kaltinamojo V. K. kaltė padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

2021 m. rugpjūčio 21 d. informacinio pranešimo ROIK 0121000546785 duomenimis, kuriame užfiksuota, jog iš Mažeikių ligoninės gautas slaugytojos pranešimas apie tai, kad dėl stuburo slankstelio lūžio 11.20 val. kreipėsi blaivi (0,00 promilių) L. K., gyv. (duomenys neskelbtini), kurią 2021 m. rugpjūčio 20 d. namuose sumušė vyras (b. l. 9-11);

2021 m. rugpjūčio 21 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenimis, kuriame užfiksuota, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d., apie 17.00 val., bute, virtuvės kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), V. K. dešine koja spyrė vieną smūgį į nugaros sritį sugyventinei blaiviai L. K., taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Pareiškėja L. K. parodė, kad kartu su V. K. santuokoje nugyveno 20 metų, oficialiai yra išsiskyrę jau 10 metų, tačiau bendrą ūkį vedė iki šiol. Dažnai pykosi, konfliktai prasidėdavo, nes jis nuolatos vartojo alkoholinius gėrimus bei ją įžeidinėdavo. Taip nutiko ir prieš 3 mėnesius, dėl ko savo sugyventinio buvo paprašiusi, kad jis pas ją negrįžtų. Tačiau jis vis pas ją į namus ateidavo, jie bendraudavo, leisdavo laiką kartu, kai jis būdavo blaivus. Tačiau vakar, t. y. 2021 m. rugpjūčio 20 d., apie 17.00 val., išgirdo, kaip kažkas užėjo pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Atėjusi į koridorių pastebėjo savo sugyventinį, jis buvo akivaizdžiai neblaivus (apie jo neblaivumą sprendė iš jo nerišlios kalbos, nuo jo sklindančio stipraus alkoholio kvapo bei svirduliavimo). Kai jis būna neblaivus, į savo namus jo neįsileidžia, priima jį tik tada, kai jis būna blaivus. Jis užėjęs pas ją į namus, ėmė jos prašyti, kad jį priimtų pasilikti pas ją namuose, tačiau ji kategoriškai jo nepriėmė, nes jis buvo stipriai neblaivus. Reikalavo jo išeiti, tačiau jis iš jos namų vis nepasišalino, klausinėdamas kodėl negali pasilikti pas ją. Stovėjo ir kalbėjosi virtuvės kambaryje, bandė konflikto išvengti, prašė, kad jis dabar pasišalintų iš jos namų ir galės ateiti pas ją į namus tik tada, kai bus blaivus. Prašė jo tapti draugais, nes jis nesikeičia, jo elgesys netenkina. Kai pasakė šiuos žodžius buvo nusisukusi, po jos išsakytų žodžių V. K. susinervino ir pajuto, kaip jis iš dešinės kojos spyrė vieną smūgį jai į nugaros sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po smūgio V. K. iš karto pasišalino iš jos namų. Pagalbos tarnybų išsikviesti vakar negalėjo, nes buvo išsikrovęs mobilusis telefonas. Vakar skausmą 10 balų sistemoje būtų įvertinusi 10 balų, taip pat skausmą įvertintų ir šiandien, skausmą jaučia iki šiol (b. l. 12-20);

2021 m. rugpjūčio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele duomenimis, kuriuose užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 31-39);

2021 m. rugpjūčio 21 d. asmens apžiūros protokolo su fotolentele duomenimis, kuriame užfiksuota, jog buvo apžiūrėta nukentėjusioji L. K., ant jos kūno matomų sužalojimų nepastebėta (b. l. 40-41);

2021 m. rugpjūčio 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog L. K. nustatytas krūtininio XII stuburo slankstelio kompresinis lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas kūno sužalojimas padarytas 1 trauminio poveikio metu, galimai nurodytu laiku ir nurodytomis įvykio aplinkybėmis (b. l. 54-56);

2021 m. lapkričio 10 d. akistatos tarp nukentėjusiosios L. K. ir įtariamojo V. K. protokolo duomenimis, kuriame užfiksuota, kad L. K. parodė, jog 2021 m. rugpjūčio 20 d. susitiko su vyru iš ryto, jis buvo iš vakaro išgėręs, todėl jis ėjo jai iš paskos, kur ji ėjo mieste, ten ir jis kartu su ja ėjo. Parėjo namo vakare, apie 17 val., kartu parėjo ir buvęs vyras, jį pamaitino. Su juo bendravo, jis prašėsi, kad jį priimtų atgal gyventi pas save. Namuose buvęs vyras išgėrė gal 60 g degtinės. Tada, kai ji atsisakė jį priimti pas save, buvęs vyras išėjo. Ji savo namų durų neuždarė, neužsirakino, todėl neilgai trukus maždaug po 20-30 min. sugrįžo V. ir jai stovint virtuvėje - valgomajame (bendra patalpa sujungta su koridoriumi) prie stalo, jis užėjo net nenusiavęs, tada jis iš nugaros jai spyrė į nugaros juosmens sritį vieną kartą. Jai aptemo tada akyse ir ji susmuko, susileido ant grindų. Kai spyrė, jis buvo suėmęs kairę ranką, ją suspaudė ir spyrė su koja į nugarą. Vėliau buvo ant rankos mėlynė. Tada jis trenkė durimis ir išėjo. V. K. parodė, kad neatsimena, kad būtų taip daręs. Jis tik prisimena, kad tą dieną buvo pas buvusią žmoną ir su ja kartu vaikščiojo jai iš paskos ir paskui buvo pas ją į namus atėjęs. Jam atrodo, kad nekonfliktavo. Buvo gėręs alkoholio iš vakaro ir dar tą pačią dieną buvo vartojęs iš ryto alaus 1 litrą, o pas Liudmilą išgėrė dar 60 g degtinės. Jo veiksmus įtakojo alkoholis, kurį buvo išgėręs, gal ko ir neprisimena. Gal ir galėjo būdamas neblaivus susinervinti ir nepamena kokiu būdu galėjo sukelti fizinį skausmą savo buvusiai žmonai. Gailisi dėl savo veiksmų, kad galėjo sukelti fizinį skausmą. Bandė atsiprašyti savo buvusios žmonos kelis kartus. Ir dabar jos atsiprašo, bet ji neatleidžia. Kaltu prisipažįsta, nors neprisimena visko iki smulkmenų. Nemano, kad žmona apie jį meluotų, ja tiki. Galėjo būdamas neblaivus sukelti fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdyti savo buvusios žmonos sveikatą (b. l. 138-139).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Byloje ištirtų ir aukščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad V. K., spirdamas savo buvusiai sutuoktinei L. K. padarė jai krūtininio XII stuburo slankstelio kompresinį lūžį, kas sukėlė nesunkų L. K. sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o taip pat veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Skiriant bausmę V. K. atsižvelgtina į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę (teistas (b. l. 87-92), administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 98-104), dirbantis, psichikos sveikatos centre nesilankė ir nesigydė (b. l. 111).

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams.

Kaltinamajam pripažinus kaltę ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ssmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. K. yra dirbantis, savo elgesį vertina kritiškai, sutiko atlyginti turtinę ir dalį neturtinės žalos, padarytos nukentėjusiajai L. K. ir Šiaulių teritorinei ligonių kasai, yra atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę, egzistuoja pagrindas manyti, kad bausmės tikslai šiuo atveju dar gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, V. K. turi būti suteikta galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir savo elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo jam parodyto pasitikėjimo. Be to, neizoliavus V. K. nuo visuomenės jis turės didesnes galimybes atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 7, 10 punktais V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams ir skirtina intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.

V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji L. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 250 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, jog dėl patirto sužalojimo iki šiol jaučia fizinį skausmą ir nepatogumus, turi nešioti specialų korsetą, vartoja įvairius medikamentus. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad reikalavimą dėl 250 Eur turtinės žalos priteisimo palaiko, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo sutiktų sumažinti iki kaltinamojo nurodytos 1000 Eur sumos. Paaiškino, kad po įvykio tris mėnesius gulėjo lovoje, jautė nepatogumą, viena pati negalėjo apsitarnauti, buvo sunku.

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai L. K. dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Iš byloje esančio gydytojo įrašo matyti, kad nukentėjusiajai dėl nustatyto sužalojimo buvo rekomenduotas tausojantis režimas, imobilizacija ortopediniu įtvaru 2 mėnesius, vengti sėdėti 2 mėnesius, analgetikai (b. l. 47). Nors kartu su civiliniu ieškiniu nukentėjusioji nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos patirtas išlaidas už gydytojų konsultacijas ir vaistus, teismui nekyla abejonė, jog dėl patirto sužalojimo nukentėjusioji turėjo konsultuotis pas gydytojus bei vartoti vaistus, įsigyti ir nešioti ortopedinį įtvarą, o nurodyta 250 Eur išlaidų suma atitinka protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo tenkintinas visiškai. Taip pat teismo vertinimu, kilusi situacija ir patirti sužalojimai neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, išgyvenimus, neigiamas emocijas, nepatogumus ir sunkumus buityje. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes, kaltinamojo amžių ir jo gaunamas pajamas, tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu sutiko atlyginti nukentėjusiajai 1000 Eur neturtinės žalos, o nukentėjusioji nurodė, jog tokia suma galėtų būti teisinga, ir sprendžia, jog L. K. civiliniame ieškinyje nurodyta 5000 Eur neturtinės žalos suma yra aiškiai per didelė, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl mažintina ir nukentėjusiosios naudai priteistina 1000 Eur neturtinės žalos.

Byloje taip pat yra pareikštas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 106,08 Eur žalos už nukentėjusiosios L. K. gydymą, atlyginimo ( b. l. 60-64).

Teismui nustačius, kad kaltinamojo V. K. kaltais veiksmais nukentėjusioji L. K. buvo sužalota ir dėl jos gydymo valstybės įgaliota institucija patyrė nurodytas išlaidas, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais, kaltinamajam pripažįstant pareikštą ieškinį, Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai priteisiant 106,08 Eur žalos atlyginimo (BPK 115 straipsnis, CK 6.263 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. K. laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 7, 10 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

– neišeiti iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

– dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

– nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios L. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš kaltinamojo V. K. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) turtinės ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. K. Šiaulių teritorinei ligonių kasai 106,08 Eur (vieną šimtą šešis eurus 08 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.