- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-04-08
- Bylos Nr.
- 1A-152-557-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- V. R.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Lino Pauliukėno ir Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. penkerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-29 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2009-07-21, į bausmės laiką įskaityta pagal ankstesnį nuosprendį atlikta bausmė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos 21 d. apie 14 val. Klaipėdoje, Debreceno g., tiksli vieta nenustatyta, iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip l,465 g narkotinės medžiagos heroino, kurią su savimi neteisėtai parsigabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur dalį šios narkotinės medžiagos tolesniam platinimui supakavo į ne mažiau kaip 2 folijos lankstinukus, kuriuos su savimi išsinešė iš minėto buto ir atgabeno iki prekybos centro ,,Vyturys“, esančio Klaipėdoje, Laukininkų g. 19. Tą pačią dieną apie 19.03 val. vieną folijos lankstinuką, kuriame buvo 0,025 g narkotinės medžiagos heroino, už 30 litų pardavė A. P. , o kitą lankstinuką, kuriame buvo 0,026 g narkotinės medžiagos heroino, neteisėtai atgabeno iki autobusų sustojimo, esančio (duomenys neskelbtini), kur apie 19.30 val., pamatęs policijos pareigūnus, lankstinuką numetė ant grindinio, kurį įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, o likusią dalį (1,414 g) narkotinės medžiagos heroino toliau laikė minėtame bute (duomenys neskelbtini), kol tą pačią dieną apie 23.15 val. kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. R. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, jog į teismo posėdį neatvykus visiems liudytojams, jis atsisakė duoti parodymus. Teismui nusprendus nagrinėti bylą, byla buvo išnagrinėta jam nedavus parodymų, tuo pažeidžiant jo teises. Tuo pačiu liko neįvertinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kadangi ikiteisminio tyrimo metu jis buvo pripažinęs savo kaltę.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Nuteistojo V. R. apeliacinio skundo argumentai dėl BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos aplinkybės nepripažinimo jo atsakomybę lengvinančia nepagrįsti. BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, o kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, V. R. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino įvykdęs nusikaltimą, tačiau teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus ir atsakinėti į klausimus, taip pat atsakyti į klausimą, ar pripažįsta savo kaltę. Tolesnėje teisiamojo posėdžio eigoje V. R. atsakė į kai kuriuos jam užduotus klausimus, (b. l. 12, 14, 28, 29, 30; t. III), pats uždavinėjo klausimus kitiems teisiamojo posėdžio dalyviams ir teikė prašymus (b. l. 11, 12, 15; t. III), o įrodymų tyrimo teisme pabaigoje pareiškė, jog savo kaltę pripažįsta. Akivaizdu, jog nuteistasis savo kaip kaltinamojo teisėmis, numatytomis BPK 22 str. 3 d., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme naudojosi visa apimtimi (tiek, kiek jis pats pageidavo šiomis teisėmis naudotis) ir niekieno netrukdomas. Todėl apelianto argumentai dėl jo procesinių teisių suvaržymo yra nepagrįsti. Iš kitos pusės, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino kaltinamojo atsisakymą duoti parodymus teisme ir atsakyti į klausimą, ar prisipžįsta kaltu, taip pat aplinkybę, jog pripažįstąs savo kaltę jis pareiškė tik baigiant įrodymų tyrimą teisme, ir pagrįstai pripažino, jog tokia kaltinamojo pozicija negali būti vertinama kaip nuoširdus gailėjimasis nusikaltus ar ženklus, reikšmingas padėjimas išaiškinti nusikaltimą.
Kolegija negali sutikti su apelianto argumentais, kad jo kaltės pripažinimas ikiteisminio tyrimo metu, kurį jis galiausiai patvirtino ir teisme, liko teismo neįvertintas skiriant bausmę, nors kaltės pripažinimui ir nebuvo suteikta atsakomybę lengvinančios aplinkybės reikšmė. V. R. Klaipėdos rajono teismo 1979 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pripažintas itin pavojingu recidyvistu (b. l. 93-96, t. II). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatas asmenys, pagal senąjį BK pripažinti itin pavojingais recidyvistais, po naujojo BK įsigaliojimo laikomi pavojingais recidyvistais ir šio statuso netenka pagal naujojo BK 27 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. asmens pripažinimas pavojingu recidyvistu netenka galios, kai asmens teistumas išnyksta arba yra panaikinamas. Taigi nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, V. R. padarė, turėdamas BK 27 str. 2 d. numatytą pavojingo recidyvisto statusą. BK 56 str. 2 d. nustato, jog pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Tuo tarpu teismas V. R. už naują nusikaltimą paskyrė 5 metų laisvės atėmimo bausmę, lygią BK 260 str. 1 d. sankcijos vidurkiui. Kaip galima spręsti iš nuosprendžio motyvų, būtent V. R. kaltės pripažinimas ir nulėmė švelnesnės, negu kad turėtų būti skiriama pavojingam recidyvistui, bausmės paskyrimą V. R. (jokių kitų duodančių pagrindą švelninti bausmę aplinkybių nenustatė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismas). Todėl švelninti pagal BK 260 str. 1 d. V. R. paskirtą bausmę apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Vienok kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas V. R. pagal BK 260 str. 1 d. paskirtą bausmę su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskyrė nuteistajam per griežtą galutinę subendrintą bausmę. Apylinkės teismas, prie ankstesnės bausmės pridėdamas pusę (2 metus 6 mėnesius) naujos bausmės, savo sprendimo dėl pridedamos bausmės dydžio visiškai nemotyvavo. Tuo tarpu yra reikšminga, jog nusikaltimai, už kuriuos V. R. nuteistas skundžiamu ir ankstesniu nuosprendžiais, savo esme yra tapatūs, padaryti per nedidelį laiko tarpą, nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nei vienu atveju nenustatyta. Kaip matyti iš 2009 m. spalio 29 d. nuosprendžio, V. R. prisipažino ir gailėjosi padaręs jame aptartas nusikalstamas veikas, padėjo jas išaiškinti, savo kaltę jis pripažino ir šioje byloje. Priimant dėmesin šias aplinkybes, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmių griežtumą bei atsižvelgiant į senyvą nuteistojo amžių, kolegija laiko teisingu prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti mažesnę naujos bausmės dalį ir paskirti nuteistajam švelnesnę galutinę subendrintą bausmę, kuri būtų pakankama BK 41 str. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 331 str.,
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pakeisti: nuteistajam V. R. BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. nustatyta tvarka paskirtą galutinę subendrintą bausmę sušvelninti iki devynerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.