Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų G. R. ir K. R. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-05-24 nuosprendžio, kuriuo

G. R. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl 2004-07-25, 2005 m. kovo mėn. pradžios, 2005-08-27, 2006-05-19, 2006-08-09 fizinio skausmo sukėlimo žmogui, nenustačius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. – nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių;

baudžiamasis procesas, kuriame G. R. kaltinta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl 2005-03-04 fizinio skausmo sukėlimo K. R., nutrauktas nustačius Lietuvos Respublikos BK 28 str. 1, 2 d. numatytą baudžiamąją atsakomybę – būtinąją gintį;

baudžiamasis procesas, kuriame K. R. kaltintas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl 2004-10-03 ir 2005-03-04 fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo G. R., nutrauktas nustačius Lietuvos Respublikos BK 28 str. 1, 2 d. numatytą baudžiamąją atsakomybę – būtinąją gintį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. buvo kaltinamas tuo, kad mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, t. y. 2004-10-03, apie 23 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, pavartojo fizinį smurtą prieš G. R., t. y. spyrė koja tris kartus į kairiojo juosmens šoną, po ko ji ant sėdmenų nuriedėjo nuo laiptų iš antrojo aukšto į pirmą, dėl ko nukentėjusiajai G. R. buvo sukeltas fizinis skausmas.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir tuo nežymiai jį sužalojo, t. y. 2005-03-03, apie 24 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, pavartojo fizinį smurtą prieš G. R., t. y. sudavė 10 smūgių į kojas, šlaunis ir sėdmenis, vieną kartą į veidą, laikydamas jos rankas per dilbį ir suduodamas jos pačiomis rankomis 10 kartų į veidą bei laikė ją gulinčią ant nugaros, atsirėmus galva į sieną, ko pasekmėje padarė odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, smakro dešinėje, poodines kraujosruvas kairiojo dilbio apatinio trečdalio išoriniame paviršiuje, dešiniojo dilbio apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje, dešiniojo peties užpakaliniame paviršiuje, tris kairės šlaunies vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimus kairės pėdos padikaulių distalinių galų projekcijoje, dėl ko nežymiai buvo sutrikdyta G. R. sveikata.

G. R. buvo kaltinama tuo, kad mušdama sukėlė žmogui fizinį skausmą, t. y. 2004-07-25, namuose, (duomenys neskelbtini), šeimyninio konflikto metu kelis kartus kumščiais trenkė į veidą K. R., toliau tęsdama savo nusikalstamus veiksmus metaliniu strypu sudavė kelis kartus per nugarą, rankas ir kojas, dėl ko K. R. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų nusikaltimą, t. y. 2005-03-04 surašė Klaipėdos rajono PK pareiškimą apie tai, kad ji tą pačią naktį, apie 00.00 val., (duomenys neskelbtini), pavartojant fizinį smurtą ir grasinimus buvo išžaginta K. R., ko pasekmėje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2005-04-29 buvo nutrauktas esant nepadarytai veikai, turinčiai nusikaltimo požymių. Be to, ji 2006-08-16 skunde teismui taip pat teigė, kad buvo išžaginta. Tokiu būdu G. R. apšmeižė K. R. melagingai ir nepagrįstai kaltinant jį sunkaus nusikaltimo padarymu.

Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad mušdama sukėlė žmogui fizinį skausmą, t. y. 2005-03-04, nakties metu, namuose, (duomenys neskelbtini), šeiminio konflikto metu pradėjo trankyti K. R., sudavė daugelį smūgių į įvairias kūno vietas, galvos sritį, veidą, spardėsi kojomis, iš viso sudavė ne mažiau 20 smūgių, dėl ko K. R. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad mušdama sukėlė žmogui fizinį skausmą, t. y. 2005 m. kovo mėnesio pradžioje, namuose, (duomenys neskelbtini), šeimyninio konflikto metu kelis kartus kumščiais trenkė į galvos sritį K. R., dėl ko jam sukėlė fizinį skausmą.

Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad mušdama sukėlė žmogui fizinį skausmą, t. y. 2005-08-27, namuose, (duomenys neskelbtini), šeimyninio konflikto metu kelis kartus metaliniu strypu trenkė į nugarą K. R., dėl ko jam sukėlė fizinį skausmą.

Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad mušdama sukėlė žmogui fizinį skausmą, t. y. 2006-05-19, bare „Troba“, Klaipėdos mieste, konflikto metu kietu daiktu vieną kartą trenkė į galvą K. R., dėl ko jam sukėlė fizinį skausmą.

Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad mušdama sukėlė žmogui fizinį skausmą, t. y. 2006-08-09, namuose, (duomenys neskelbtini), šeimyninio konflikto metu rankomis sudavė į veidą K. R., vėliau, kieme buvusiu pagaliu ne mažiau tris kartus sudavė į įvairias kūno vietas, dėl ko jam sukėlė fizinį skausmą.

Nukentėjusioji G. R. apeliaciniu skundu prašo priimti apkaltinamąjį nuosprendį K. R. ir nuteisti jį už veikas, numatytas BK 140 str. 1 d. Nurodo, kad teismas nepagrįstai akcentavo tik vieną ir pagrindinę šeiminių konfliktų priežastį – santuokoje įgyto turto dalybas, kuri nėra nagrinėjimo dalykas šioje baudžiamojoje byloje. Mano, kad teismas, atsižvelgęs į šią aplinkybę, padarė nepagrįstą išvadą, kad privatus kaltinimas dėl K. R. neteisėtų veiksmų sąlygoja pastarojo reakciją – būtinąją gintį, kuri pasireiškia nesusivaldymu ir jos žalojimu, o būtinosios ginties sąvoką prilygino nuosavybės teisės gynybai. Teigia, kad K. R. veiksmai, kuriais jis siekia išspręsti šeiminius konfliktus, kvalifikuotini kaip tyčiniai nusikaltimai. Tvirtina, kad teismas iš esmės netyrė K. R. nusikalstamų veikų priežasčių, o tiesiog vadovavosi K. R. ir jo liudytojų tendencingais paaiškinimais, dėl kokių priežasčių su juo elgiamasi netinkamai, kodėl jis nuolat yra skriaudžiamas. Mano, kad moters gynyba nuo smurtaujančio vyro yra pateisinama bendro elgesio normomis, todėl ir negali būti vertinama kaip nusikaltimas.

Nukentėjusysis K. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendį ir priimti naują: jį išteisinti, nes nepadarė nusikalstamų veikų, o G. R. pripažinti kalta ir nuteisti pagal BK 140 str. 1 d., 154 str. 2 d. Nurodo, kad jis G. R. nėra sukėlęs fizinio skausmo ar nežymaus sveikatos sutrikimo, todėl jo veiksmai negali būti traktuojami kaip būtinoji gintis. Mano, kad rašydama pareiškimus policijai ir taip bandydama inicijuoti jam baudžiamąsias bylas, reikšdama ieškinį dėl vaiko išlaikymo, G. R. siekia, kad jų turtas santuokos nutraukimo byloje būtų padalintas kiek galima palankiau jai. Nurodo, kad 2005-03-04 G. R. nesužalojo, nesukėlė jai fizinio skausmo, tik kai ji sudavė jam daug smūgių, grasino užmušti, „pasodinti“, rankomis užsidengęs veidą prašė atsitokėti, mėgino sulaikyti už rankų. Teigia, kad eksperto išvadoje nustatyti sužalojimai atsirado ne dėl jo veiksmų. Mano, kad ji galėjo susižaloti besidaužydama, bėgdama į lauką arba naktį, kai jos nebuvo namie. Nurodo, kad G. R. nepateikė nei vieno įrodymo dėl 2004-10-03 padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Apeliantas prašo pripažinti G. R. kalta pagal BK 154 str. 2 d., nes ji teismui pateiktame pareiškime nepagrįstai kaltina jį sunkiu nusikaltimu – išžaginimu, nors ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas jos pačios prašymu. Nurodo, kad tai, jog G. R. jį sumušė 2004-07-25, patvirtina Ž. M., V. ir R. K. parodymai. Tvirtina, kad 2006 m. kovo pradžioje ir 2005-08-27 G. R. bendravo su jam nepažįstamais vyrais jo namuose, o jam paklausus, kodėl taip elgiasi, pirmu atveju trenkė į veidą, o vėliau lauke išdaužė automobilio stiklą, antru - su židinio žarstekliu trenkė į nugarą. Šiuos veiksmus iš dalie pripažįsta pati G. R., tai patvirtina policijos duomenys, liudytojo R. K. parodymai. Teigia, jog tai, kad 2006-05-19 kavinėje „Troba“ G. R. jį įžeidinėjo, mėtė įrankius, trenkė per galvą, įrodyta daliniu G. R. prisipažinimu, liudininko G. B. parodymais, be to, iš dalies šias aplinkybes patvirtino net ir G. R. pakviesti liudyti asmenys, su kuriais ji tą vakarą linksminosi. Nurodo, kad tai, jog 2006-08-09 G. R., matant jo broliui, trenkė metaliniu strypu, patvirtina V. R. parodymai.

Atkreipia dėmesį, kad liudytojos S. D. parodymai patvirtina jo teiginius apie G. R. charakterį, būdą, apie gyvenimo aplinkybes. Mano, kad jos gyvenimo būdas nesuderinamas su sąžiningos sutuoktinės būdu.

Nukentėjusioji G. R. ir jos gynėjas V. Žylė prašė tenkinti jos apeliacinį skundą ir atmesti K. R. apeliacinį skundą, nukentėjusysis K. R. ir jo gynėjas G. Daugėla prašė tenkinti jo apeliacinį skundą ir atmesti G. R. apeliacinį skundą.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo K. R. 2004-07-25, 2005 m. kovo mėn. pradžioje, 2005-08-27, 2006-05-19, 2006-08-09

G. R. pagrįstai išteisinta dėl fizinio skausmo sukėlimo K. R. 2004-07-25, 2005 m. kovo mėn. pradžioje, 2005-08-27, 2006-05-19, 2006-08-09.

Teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nurodė išsamiai motyvavo, kodėl priėmė išteisinamąjį nuosprendį dėl minėtų veikų. Kolegija visiškai sutinka su padaryta išvada, kad nukentėjusysis nepateikė pakankamai įrodymų, kad G. R. būtų galima pripažinti kalta dėl fizinio skausmo sukėlimo K. R. išvardintais atvejais. Nukentėjusiojo ir liudytojų, kurie yra nukentėjusiajam daugiau ar mažiau artimi asmenys – giminaičiai, draugai, parodymų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys.

Dėl šmeižimo

G. R. taip pat pagrįstai išteisinta dėl šmeižimo.

Šmeižimas pagal objektyviosios pusės požymius yra paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo atveju skleidžiama informacija turi būti neatitinkanti tikrovės, prasimanyta, melaginga. Nusikaltimas yra tyčinis, jį darantis asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikos gali atsirasti BK specialiojoje dalyje numatyti padariniai ir jų nori (BK 15 str. 2 d.). Šmeižimą kvalifikuojantys požymiai – jeigu šmeižiama, neva padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje (BK 154 str. 2 d.).

G. R. buvo kaltinama, jog skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie K. R., neva jis padarė sunkų nusikaltimą - išžaginimą, pateikdama pareiškimą policijai bei paduodama privataus kaltinimo skundą teismui. Ikiteisminis tyrimas K. R. dėl G. R. išžaginimo nutrauktas, jis nėra pripažintas kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl ši informacija iš tiesų neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais nustatytuose G. R. veiksmuose, 2005-03-04 pareiškime ir 2006-08-16 privataus kaltinimo skunde nurodant tikrovės neatitinkančią informaciją apie K. R. ir juos pateikiant tretiesiems asmenims – policijai ir teismui, yra nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 1 d., objektyviosios pusės požymių. Tačiau vien inkriminuoto nusikaltimo objektyviosios pusės požymių nustatymas dar neduoda pagrindo kvalifikuoti G. R. veiką kaip šmeižimą. Šiuo atveju lemiamą reikšmę G. R. veikos kvalifikacijai turi jos veikos subjektyviosios pusės požymių, t. y. tyčios nustatymas. Kiekvienas pilietis turi teisę kreiptis į teismą bei kitas teisėsaugos institucijas dėl jo pažeistos teisės gynimo. Pareiškimu policijai G. R. siekė ne apšmeižti K. R., o ginti savo teisę į seksualinio apsisprendimo laisvę. Privataus kaltinimo skunde ji išdėstė aplinkybes, kuriomis buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata, pažymėdama, kad ikiteisminis tyrimas dėl šio nusikaltimo yra nutrauktas.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai įvertino paminėtas aplinkybes ir padarė atitinkančią faktines bylos aplinkybes išvadą, kad bylos duomenimis nėra nustatytas G. R. nusikalstamas siekis bei tyčinė kaltė paskleisti apie K. R. tikrovės neatitinkančią, galinčią jį paniekinti, pažeminti ar pakirsti pasitikėjimą juo informaciją. Todėl teismas pagrįstai pripažino, kad G. R. veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties.

Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo G. R. ir fizinio skausmo sukėlimo K. R. 2005-03-03 - 04

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė baudžiamąjį procesą K. R. ir G. R. pagal BK 140 str. 1 d. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo nustatęs baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – būtinąją gintį.

Būtinosios ginties būklė gali atsirasti tik nuo pavojingo kėsinimosi. Abu sutuoktiniai teigia, kad tarp jų įvyko konfliktas, tačiau kiekvienas iš jų neigia vartojęs fizinį smurtą. Iš specialisto išvadų Nr. G 470/05(03) ir G 475/05(03) matyti, kad 2005-03-04 buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas tiek G. R., tiek K. R. Iš to darytina logiška išvada, kad konflikto dalyviai vartojo smurtą ne gindamiesi nuo pavojingo kėsinimosi, o kilus abipusiam konfliktui ir muštynėms. Be to, tai patvirtina K. R. parodymai, duoti 2005-03-05 ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo apklausos metu, jis teigė, kad „mes susimušėme“. Šioje byloje jis duoda kitokius parodymus, t. y. kad smurtą vartojo tik G. R., o jis tik gynėsi. Esant tokioms aplinkybėms kolegija netiki tokias K. R. parodymais ir laiko juos gynybine pozicija. Kitas ikiteisminis tyrimas dėl 2005-03-03 – 04 įvykių buvo pradėtas pagal K. R. pareiškimą dėl to, kad G. R. išdaužė jo automobilio langą. Šio ikiteisminio tyrimo metu G. R. pateikė paaiškinimą ir prisipažino, kad ji tai padarė, nes buvo supykusi ir nesusivaldė. Tai rodo jos agresyvumą, nusiteikimą vyro atžvilgiu, o ne baimę ir gynybą. Todėl G. R. teiginiai, kad ji kaip moteris tik gynėsi nuo smurtaujančio vyro, buvo itin išsigandusi, laikytini nepagrįstais. Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslams. Dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų ir muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla. Abu sutuoktiniai patvirtino, kad konfliktai vyksta nuolat, tvirtina, kad smurtas vartojamas dažnai. Toks gyvenimo būdas nulemia tai, jog nėra netikėtumo faktoriaus. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jie provokuoja vienas kitą, tokiu būdu sprendžia turtinius klausimus. Sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, būtina išsiaiškinti visas veikos padarymo aplinkybes, todėl teismas pagrįstai atsižvelgė į kaltinamųjų elgesio motyvus, t. y. pagrindinę šeiminių konfliktų priežastį – santuokoje įgyto turto dalybas. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad G. R. ir K. R. gynėsi vienas nuo kito ir padarė sužalojimus kitam asmeniui esant būtinosios ginties sąlygoms.

Nesant objektyvių duomenų, kad K. R. nusikalto būdamas neblaivus, ši aplinkybė negali būti pripažinta.

Esant šioms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad naktį iš 2005-03-03 į 2005-03-04, apie 24 val., namuose, (duomenys neskelbtini), šeiminio konflikto metu K. R. pavartojo fizinį smurtą prieš G. R., t. y. sudavė 10 smūgių į kojas, šlaunis ir sėdmenis, vieną kartą į veidą, laikydamas jos rankas per dilbį ir suduodamas jos pačiomis rankomis 10 kartų į veidą bei laikė ją gulinčią ant nugaros, atsirėmus galva į sieną, ko pasekmėje padarė odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, smakro dešinėje, poodines kraujosruvas kairiojo dilbio apatinio trečdalio išoriniame paviršiuje, dešiniojo dilbio apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje, dešiniojo peties užpakaliniame paviršiuje, tris kairės šlaunies vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimus kairės pėdos padikaulių distalinių galų projekcijoje, dėl ko nežymiai buvo sutrikdyta G. R. sveikata, G. R. pradėjo trankyti K. R., sudavė daugelį smūgių į įvairias kūno vietas, galvos sritį, veidą, spardėsi kojomis, iš viso sudavė ne mažiau 20 smūgių, dėl ko K. R. sukėlė fizinį skausmą.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo G. R. 2004-10-03

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė baudžiamąjį procesą K. R. pagal BK 140 str. 1 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo G. R. 2004-10-03 nustatęs baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – būtinąją gintį.

G. R. teigia, kad 2004-10-03 K. R., grįžęs girtas namo, ją sumušė spirdamas į juosmenį, ji nuriedėjo ant sėdmenų nuo laiptų. Iš specialisto išvados Nr. G 2217/04(03) matyti, kad 2004-10-08 jai nustatytos poodinės kraujosruvos kairės pusė kryžmens, nugaros, kairės pusės srityse, patirtos dėl dviejų traumuojančių smūgių kietais bukais paviršiais, juos turinčiais daiktais, ir ovalo formos kraujosruvos kairiame žaste, padarytos tikėtinai spaudžiant žastą ovalo formos ribotą paviršių turinčiais kietais daiktais (pvz., rankos pirštais). Nors specialistas nurodė, jog sužalojimai yra 4-6 dienų senumo, tačiau medicininė apžiūra atlikta praėjus 5 dienoms po įvykio, todėl kyla pagrįstų abejonių, kad nukentėjusiosios sveikata galėjo būti sutrikdyta ir kitu laiku bei kitoje vietoje. Taip pat kyla abejonių, kad dėl nurodytų veiksmų, kuriuos pasak G. R. atliko K. R., galėjo atsirasti tokio pobūdžio sužalojimai. Kiti įrodymai nepatvirtina, kad K. R. vartojo smurtą prieš G. R. 2004-10-03. Tai, kad jis buvo girtas, išdaužė terasos durų lango stiklą, kaip nustatyta iš medžiagos, pagal kurią 2004-10-05 atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, neduoda pagrindo teigti, jog jis sumušė sutuoktinę. Kilus abejonių ir neturint galimybių jų pašalinti, laikantis nekaltumo prezumpcijos, konstatuotina, kad neįrodyta, jog K. R. sukėlė fizinį skausmą G. R.

Dėl išvardintų priežasčių negali būti laikoma, jog K. R. padarė nusikalstamą veiką esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai.

Esant šioms aplinkybėms K. R. išteisintinas pagal BK 140 str. 1 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo G. R. 2004-10-03, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią veiką.

Dėl bausmių skyrimo

Teismas, skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgia į kaltininkų asmenybes, jų padarytų veikų pobūdį bei pavojingumą, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

G. R. ir K. R. dirba, išlaiko mažamečius vaikus, anksčiau neteisti, padarė nesunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltininkų atsakomybę švelninančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys.

Kaip asmenims, pirmą kartą teisiamiems už nesunkų tyčinį nusikaltimą, skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi, BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatyta bausmė – laisvės apribojimas (BK 55 str.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes G. R. ir K. R. skirtinos bausmės, artimos laisvės apribojimo bausmės minimumui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 5 d., 329 str. 3 p. kolegija

Rezoliucinė dalis

n u s prendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-05-24 nuosprendžio dalį, kuria baudžiamasis procesas G. R. ir K. R. nutrauktas nustačius Lietuvos Respublikos BK 28 str. 1, 2 d. numatytą baudžiamąją atsakomybę – būtinąją gintį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

G. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo K. R. 2005-03-04 ir paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 5 val.

K. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo G. R. 2005-03-04 ir paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 5 val.

K. R. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo G. R. 2004-10-03, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią veiką.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.