- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-04-01
- Bylos Nr.
- 1-955-1123/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- K. A.
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:
1) 2015 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – 14 MGL dydžio bauda;
2) 2016 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;
3) 2017 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme. 2017 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės subendrintos, ir paskirta gautinė 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
4) 2018 m. spalio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, skirta 2017 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuri 2017 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. A. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, pažadėjęs, kad padės nukentėjusiajai A. S. parduoti automobilį, 2021 m. liepos 10 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), pagal susitarimą paėmė iš nukentėjusiosios automobilį „VW Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2021 m. liepos 29 d., apie 16.00 val., užpildžius transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pardavė E. R. už 2700 eurų, ir, paaiškinęs A. S., kad pirkėjas sumokės 2700 eurų tik tuomet, kai ji internetiniame puslapyje www.regitra.lt automobilį išregistruos, po ko, A. S. 2021 m. liepos 29 d., apie 17.45 val., automobilį išregistravus, jis, gavęs už automobilį pinigus, 2700 eurų, pažadėjo juos atvežti A. S. 2021 m. liepos 29 d., tačiau šių pinigų nei tą dieną, nei vėliau neatvežė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo A. S. priklausančius 2700 eurus, tuo A. S. padarydamas 2700 turtinę žalą. Šiais savo veiksmais K. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis K. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, kai A. sūnus A., kuris žinojo, kad jis (K. A.) užsiiminėja automobilių perpardavimu, jam paskambino ir paprašė padėti parduoti mamos automobilį. Paskui A. davė savo mamos A. numerį. Jis (K. A.) galvojo, kad padės parduoti ir užsidirbs sau kažkokį procentą, kelis šimtus eurų. Jie susitiko, jis apžiūrėjo automobilį, pasakė, kad reikia dar truputį patvarkyti, paėmė raktus, dokumentus, sutvarkęs įdėjo į internetą ir pardavė. Automobilio pardavimo nuorodas nusiuntė ir A., ir jos sūnui. Dėl automobilio kainos susiskambino su A., jai viskas tiko. Automobilį pardavė už 2700 Eur, reikėjo tik nuimti nuo įskaitos. Jis turėjo pinigus nuvežti A., tačiau to nepadarė, nes pinigus pralošė. Jis yra priklausomas nuo lošimų, tuo metu buvo, kad vėl pradėjo žaisti. Nuo to momento, kai jam sumokėjo pinigus, kilo mintis pažaisti, jis norėjo padvigubinti sumą. Tuo metu išsijungė mąstymas, jis nebemąstė ir pradėjo meluoti. A. žadėjo rytoj, poryt atsiskaityti, tačiau pradingdavo, neatsiliepdavo į skambučius, to pasėkoje dabar turi teismo posėdį. Jis yra priklausomas nuo lošimų ir narkotikų. Jis supranta ir pripažįsta, ką padarė ir vertina, kad tai yra nusikalstami veiksmai, jis nenorėjo to padaryti, tačiau tai yra liga. Jis sutinka atlyginti žalą, tačiau kol jis yra reabilitacijoje, tol to padaryti negali. Žalą atlygins baigęs reabilitaciją, kažkoks bus terminas, per kurį atlygins. Jis labai gailisi, kad taip padarė, savo veiksmus vertina kritiškai, A. pažįsta seniai, ji yra jo artimo pažįstamo mama, jis nori tą gyvenimo etapą pamiršti. Išrašas iš psichiatrinės ligoninės yra dėl to, nes jis norėjo prieš save ranką pakelti. Jam pačiam nelabai gaudavosi nelošti, tapo bejėgiškas, visi nuo jo kentėjo, ir suprato, kad reikės kažką daryti, todėl atvyko į reabilitaciją. Reabilitacijos centre buvo nuo 2021 m. gruodžio 29 d. Šiuo metu yra išėjęs iš reabilitacijos centro dėl motinos sveikatos, tačiau kad neatitoltų nuo gydymo, jis toliau tarnauja bažnyčioje sekmadieniais, važinėja į maldas. Jam reabilitacijos centras padėjo tiek dvasiškai, tiek fiziškai, jis nevartoja jau tris mėnesius, jokio potraukio nėra, gali drąsiai darytis testus, yra švarus. Išėjęs iš reabilitacijos centro gavo darbą statybose, yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, tačiau, jei atitiks sąlygas, jį priims į darbą. Dabar jis negali sudaryti sutarties, nes neturi asmens dokumento. Jis yra pasiryžęs gydytis, sutinka gydytis, jei būtų teismo sprendimas. Dėl lošimų jis yra padavęs prašymus, kad neįleistų į lošimų namus. Jei jam ateitų blogos mintys, jis galės susisiekti su reabilitacijos tarnautojais, kol kas tokios mintys dar nebuvo atėjusios. Jis turi labai daug skolų, jo atžvilgiu yra vykdomas ne vienas išieškojimai, paskutiniu nuosprendžiu priteista 33 000 Eur suma yra visiškai neatlyginta. Kiek jo kortelėje buvo pinigų, juos nuskaičiavo antstoliai.
Kadangi kaltinamasis D. S. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis K. A. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis užsiima automobilių pirkimų-pardavimu. Nukentėjusiąją A. S. jis pažįsta, ji yra jo pažįstamo A. S. motina. Tikslios datos pasakyti negali, jam per „Messenger“ programą paskambino A. S., ir paprašė, kad jis padėtų jo motinai parduoti automobilį, kadangi jis pats gyvena ne Lietuvoje. Jis sutiko padėti. Paprašė A. motinos kontaktų, šis jam parašė mamos telefono numerį. Tada jis susiskambino su A. S., ir jie susitarė, kad jis apsiims jos automobilio „VW Golf Plus“, valst. Nr, neprisimena, pardavimu. Jis kažkurią dieną, tikslios datos pasakyti negali, atvažiavo pats prie A. S. darbo, adreso dabar neprisimena, kur A. S. jam perdavė savo automobilį, raktus, automobilio dokumentus. Jis iš pradžių minėtą automobilį kiek sutvarkė, tai yra atliko cheminį salono valymą ir kitas smulkmenas sutvarkė. Kiek jam kainavo sutvarkyti, jau dabar neprisimena. Su A. S. buvo sutarę, kad kai parduos automobilį, tai kažkiek ji jam iš tos sumos sumokės pinigų, tai yra už tai, kiek jis išleido tvarkydamas jos automobilį. Viską sutvarkęs, jis įdėjo į www.autoplius.lt skelbimą, kad parduodamas automobilis „VW Golf plus“, už 2700 eurų. Labai greitai atsirado pirkėjas, kuris, apžiūrėjęs automobilį, nusprendė automobilį pirkti už 2700 eurų. Tada, užpildė pirkimo-pardavimo sutartį, minėtas vyras užpildė iš savo pusės grafas, o kadangi A. S. dirba labai intensyviai, jis su pirkimo-pardavimo sutartimi nuvažiavo pas ją į darbovietę, kur ji užpildė grafas pirkimo-pardavimo sutartyje iš savo pusės. Tada jis vėl nuvažiavo pas tą vyriškį, šis internetiniame puslapyje „Regitra“ įregistravo automobilio pirkimo faktą. Tuomet pasakė A. S., kad ji turi irgi internetiniame puslapyje „Regitra“ išregistruoti automobilį, tada tik pirkėjas paduos pinigus. A. S., kiek atsimena, tą pačią dieną, tą ir padarė (ar pati, ar su savo buhalterės pagalba). Kai viskas buvo sutvarkyta per „Regitra“, pirkėjas jam padavė 2700 eurų. Minėtus pinigus jis turėjo nuvežti tą pačią dieną A. S., tačiau nenuvežė. Nenuvežė pinigų, kadangi tą dieną, jam atsirado reikalų. Vėliau, vėl nenuvežė, nes minėtų pinigų jis jau neturėjo, kadangi juos pralošė kazino. Vėliau vis tempė laiką su pinigais, vis A. S. sakė, kad vėliau atveš, tačiau iki šiol taip ir neatvežė jai pinigų. Jis turėjo priklausomybę kazino, tačiau dabar jau nebeturi. Jis A. S. pinigus gražins, jis nesislepia, jis su ja pats kalbėjo, skambino jai (paskutinį kartą kabėjo 2021 m. lapkričio 6 d.), jis nori gražinti jai pinigus ir išspręsti šią situaciją taikiai. Jis labai gailisi, kad taip įvyko, kad taip pasielgė. Jis A. S. atlygins žalą. Jis buvo 3-4 dienas ligoninėje, (duomenys neskelbtini). Ten gulėjo dėl to, kad turėjo suicidinių minčių. Iš ligoninės buvo paleistas 2021 m. gruodžio 29 d. ir tą pačią dieną atvyko į reabilitacijos centrą (duomenys neskelbtini). Minėtame centre jis gydosi, reabilituojasi nuo priklausomybės lošimui lošimo namuose ir nuo priklausomybės narkotikams. Šiai dienai, jis piniginių lėšų neturi visai, todėl žalos šiai dienai atlyginti nukentėjusiajai negalės. Turi daug skolų fiziniams asmenims, taip pat turi daug antstolių išieškojimų. Jam kažkiek pinigų siunčia jo brolis, tačiau labai minimaliai – iki 50 eurų, tik asmeniniams reikmenims, būnant reabilitacijos centre. Būdamas reabilitacijos centre, jis dirba darbus, tai yra padeda reabilitacijos centro vadovams, atlikti kažkokius darbus, tačiau už tai jam nemoka. Kol randasi reabilitacijos centre, jis nevartoja jokių narkotinių medžiagų, jam net neleidžia rūkyti paprastų cigarečių. Bandys, būdamas reabilitacijos centre, atsistatyti, reabilituotis, grįžti į normalų gyvenimą, dirbti, užsidirbti ir atlyginti visas žalas ir skolas (1 t., b. l. 107-110, 123-125).
Nukentėjusioji A. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad K. A. yra jos sūnaus A. S. senas draugas. Jai priklauso automobilis „VW Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį pirko prieš maždaug 5 metus. Apie 2021 m. liepos 10 d., ji nutarė automobilį parduoti, bet kadangi apie automobilių pardavimus mažai ką žino, sūnus A. S. rekomendavo savo draugą K. A., kuris sutiko jos automobilį parduoti. Už automobilio pardavimą K. A. turėjo gauti atlygį. 2021 m. liepos 16 d., apie 13.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), jos sūnaus A. S. draugui K. A. pagal susitarimą perdavė jai priklausantį automobilį „VW Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad įdės automobilio skelbimą į internetą ir automobilį parduos. 2021 m. liepos 27 d., K. A. nurodė, kad surado pirkėją, todėl reikia supildyti pirkimo-pardavimo sutartį. Tą pačią dieną, apie 16.00 val., K. A. atvažiavo pas ją, adresu (duomenys neskelbtini), kur supildė pirkimo-pardavimo sutartį. K. A. nurodė, kad reikia per „Regitra“ puslapį išregistruoti aukščiau minėtą automobilį ir tada pirkėjas su juo atsiskaitys. Apie 17.45 val., ji automobilį išregistravo ir K. A. nurodė, kad 2021 m. liepos 29 d., atveš pinigus, tačiau jokių pinigų tą dieną ji negavo. K. A. nei 2021 m. liepos 29 d., nei 30 d. dieną ragelio nekėlė. 2021 m. rugpjūčio 3 d. ji kreipėsi į policijos įstaigą, kur jai nurodė išimti pažymą dėl automobilio pardavimo. Tą pačią dieną, policijos pareigūnas susisiekė su automobilio pirkėju E. R., kuris nurodė, kad jis atidavė visą pinigų sumą K. A., su juo pilnai atsiskaitė ir automobilis „VW Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra pas jį. Taip pat E. R. nurodė naują K. A. telefono numerį, kuriuo pareigūnas paskambinęs susitarė su K. A., kad šis pinigus grąžins iki 2021 m. rugpjūčio 11 d.. Iki šios dienos K. A. su ją susisiekęs nebuvo, pinigų jai negrąžino, todėl mano, kad K. A. pasisavino jam patikėtą jai priklausantį turtą. Prašo padėti jai susigrąžinti pinigus 2700 eurų sumą (1 t., b. l. 32-35).
Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji A. S. parodė, kad asmuo vardu K. A. iki šios dienos (2021 m. gruodžio 1 d.) jai už jos parduotą automobilį pinigų negrąžino. Po tos dienos, kai K. A. pardavė jos automobilį „VW Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jai neatvežė pinigų, ji su juo bendravo tik per programėlę „Viber“ dar apie 10 kartų, jis jai skambindavo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). K. A. jai vis žadėdavo, kad atveš pinigus, kad ji kartu su juo gali ateiti pas tyrėją ir prie tyrėjos išspręsti susiklosčiusią situaciją. Ji su K. A. sutiko, ji net sutiko, kad jis jai pinigus gražintų dalimis, tačiau net ir dalimis K. A. jai nesugebėjo gražinti pinigų. Paskutinį kartą su K. A. bendravo 2021 m. lapkričio 6 d., jis jai sakė, kad gražins pinigus, kad ji kartu su juo ateis į policiją ir išspręs tą klausimą. Tačiau vėliau su K. A. ji susisiekti negalėjo nei per programą „Viber“, nei paprastais skambučiais, kadangi jo telefono numeriai buvo išjungti. Ji suprato, kad K. A. jai negražins pinigų, jų greičiausiai neturi, kadangi, kiek žino, jis turi problemų su policija, taip pat su pinigais. Kadangi K. A. nenori gražiai ir taikiai viską išspręsti, reikš jo atžvilgiu civilinį ieškinį ir nori, kad jis atsakytų už savo tokius veiksmus. Ji reikš civilinį ieškinį 2700 eurų sumai (1 t., b. l. 58-60).
Liudytojas E. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis retkarčiais prekiauja automobiliais. 2021 m. liepos 27 d., apie 17.00 val. jam paskambino jo pažįstamas K. A. ir pasiūlė nupirkti automobilį „Volkswagen Golf +“ už 2700 eurų. Jam minėtas pasiūlymas tiko, todėl susitarė su juo susitikti. Susitikę apžiūrėjo automobilį, jam automobilis tiko. Pastebėjo, kad automobilio dokumentai yra surašyti A. S. vardu, todėl nenorėjo duoti K. A. pinigų, todėl šiam pasakė, kad tegul atvažiuoja su A. S. arba tegul A. S. supildo pirkimo-pardavimo sutartį. K. A. sutiko ir nuvažiavo, grįžo po kelių valandų su supildyta pirkimo-pardavimo sutartimi. Tada per elektroninę bankininkystę išsiuntė užklausą dėl automobilio pirkimo A. S. ir ji elektroninės bankininkystės būdu patvirtino, kad parduoda jam automobilį. Tada jis padavė K. A. 2700 eurų ir šis jam atidavė automobilį. Su K. A. po to laiko buvo sutikęs keletą kartų, tačiau apie minėtą įvykį su juo nekalbėjo. Jam nekilo jokių įtarimų, kad K. A. neteisėtu būdu parduoda minėtą automobilį, kadangi A. S. pati supildė pirkimo-pardavimo sutartį bei pati elektroninės bankininkystės būdu patvirtino jo pirkimo užklausą. 2021 m. rugpjūčio viduryje, pardavė minėtą automobilį, kam pardavė, neatsimena. Vėliau pateiks minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutartį (1 t., b. l. 64-67).
VĮ „Regitra“ pažymoje užfiksuota, kad automobilį „VW Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. S. 2021 m. liepos 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė E. R. (1 t., b. l. 70).
Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijoje nurodyta, kad 2021 m. liepos 27 d. A. S. E. R. pardavė automobilį „VW Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės kaina 2700 Eur (1 t., b. l. 68).
VĮ „Regitra“ pranešime dėl deklaracijos priėmimo ir patvirtinimo nurodyta, kad E. R. pateikė transporto priemonės „VW Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo deklaraciją, kuri yra patvirtinta (1 t., b. l. 69).
Nukentėjusioji A. S. ikiteisminio tyrimo metu el. paštu pateikė savo ir sūnaus A. S. susirašinėjimo su K. A. telefonu SMS žinutėmis kopijas (1 t., b. l. 41-51, 56-57).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako, be kita ko, ir tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę. Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį ji turi būti nustatoma visais atvejais, nes tai yra būtinas šios nusikalstamos veikos požymis. Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2013, 2K-54/2013).
Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas konstatuoja, kad kaltinamojo K. A. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis K. A. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad, jis, susitarė su nukentėjusiąja A. S., kad padės jai parduoti jos automobilį „VW Golf Plus“, šį automobilį iš jos paėmė ir, įdėjęs skelbimą į internetą, pardavė už 2700 Eur su A. S. pritarimu. Šiuos už automobilio pardavimą gautus pinigus jis turėjo perduoti A. S., tačiau to nepadarė, pinigus pralošė. Tokiu būdu kaltinamasis apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiosios A. S. 2700 Eur vertės turtą. Šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo apgaulė pasireiškė piktnaudžiaujant pasitikėjimu, kurį jis įgijo bendraudamas su nukentėjusiąja per jos sūnų, kaip patikimas asmuo užsiimanti automobilių prekyba bei tarpininkavimu. Teismų praktikoje nurodyta, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės būdas sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nustatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais. Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-47-895/2016, 2K-214-895/2018). Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, nurodytas faktines aplinkybes bei jo kaltę pagrindžia ir kiti įrodymai, t. y. nukentėjusiosios A. S. bei liudytojo E. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, VĮ „Regitra“pažymoje, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje ir VĮ „Regitra“ pranešime užfiksuoti duomenys bei kita rašytinė bylos medžiaga.
Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes, kaltinamasis K. A. apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajai A. S. priklausančius 2700 eurus. Kadangi apgaule įgyto turto vertė viršija 5 MGL dydį, K. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Dėl kaltinamajam skirtinų bausmių
Skirdamas bausmę kaltinamajam K. A., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, padaryta iš savanaudiškų paskatų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – teistas 4 kartus, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą bei už kitus nusikaltimus nuosavybei (1 t., b. l. 153-161), daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkų sukčiavimą, paskirtos baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 134-152), nusikalstama veika padarytos žalos nėra atlyginęs, paties teigimu, turintis priklausomybę nuo azartinių lošimų ir narkotikų, gydytas (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. gruodžio 26 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d. (1 t., b. l. 117), anot kaltinamojo, dėl turėtų suicidinių minčių, nuo 2021 m. gruodžio 29 d. gydėsi reabilitacijos centre nuo priklausomybių (duomenys neskelbtini) (tą patvirtina ir byloje esantys duomenys (1 t., b. l. 118)), tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu iš reabilitacijos centro išėjo ir įsidarbino (nors teismo gauti SODROS duomenys to nepatvirtina).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis yra ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei ir baustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio nusižengimus, vertina, kad toks K. A. elgesys akivaizdžiai rodo, kad jo padarytas nusikaltimas – sukčiavimas, yra ne atsitiktinė klaida, o sistemingas ir sąmoningas jo elgesys, ir kad kaltinamasis akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas, yra linkęs pragyvenimui pelnytis nusikalstamais būdais. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti paskyrus tik griežčiausią BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis pripažino savo kaltę, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Visgi, siekdamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę, teismas įvertina tai, kad kaltinamasis K. A. šiuo metu deda tam tikras pastangas keisti gyvenimo būdą, ėmėsi veiksmų dėl turimų priklausomybių gydymo, išreiškė norą toliau gydytis ir atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra tikslinga suteikti kaltinamajam galimybę įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, K. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, paskiriant įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, būtent laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidedamas, yra tinkamiausia bausmė K. A., ji užtikrintų BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtį paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų K. A., tačiau neizoliuotų asmens nuo visuomenės ir neatimtų galimybės dirbti bei atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam K. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina pradėjus vykdyti šį nuosprendį.
Dėl civilinio ieškinio
Vadovaujantis BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. S. pareiškė 2700 Eur dydžio civilinį ieškinį (1 t., b. l. 61).
Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Teismo vertinimu, nukentėjusiosios A. S. civilinis ieškinys šioje byloje yra pagrįstas. Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis K. A. iš nukentėjusiosios A. S. apgaulės būdu įgijo 2700 eurus, tokiu būdu akivaizdu, kad jai buvo padaryta 2700 eurų dydžio turtinė žala. Ši žala padaryta kaltinamojo nusikalstama veika, ji pagrįsta nukentėjusiosios paaiškinimais, taip pat byloje esančiais duomenimis, iš kurių matyti, kad A. S. priklausantį automobilį K. A. pardavė būtent už 2700 eurų, todėl būtent tokio dydžio sumą jis apgaule įgijo iš A. S.. Atsižvelgiant į išdėstytą, A. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant jai iš kaltinamojo K. A. 2700 eurus turtinės žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. A. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, K. A. paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant K. A.:
1) tęsti priklausomybės nuo narkotinių medžiagų ir azartinių lošimų gydymą;
2) per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
3) per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti 2700 eurų dydžio žalą nukentėjusiajai A. S..
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam K. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti šį nuosprendį.
Nukentėjusiosios A. S. civilinį ieškinį tenkinti pilna apimtimi ir nukentėjusiajai A. S. iš kaltinamojo K. A. priteisti 2700 Eur (du tūkstančius septynis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.
Išaiškinti K. A., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.