- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-11
- Bylos Nr.
- M1-1787-963/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09751-2025-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Kaltinamasis
- V. D.
- Nukentėjusysis
- I. N.
- Advokatai
- Natalija Fočenkova
- Kategorijos
- 1.1.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.10.11pavadinimo nepavyko patikrinti
uždarame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravusiai, išskyrusiai, įgijusiai aukštąjį išsilavinimą, nedirbančiai, neteistai, kaltinamai padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. D. nežymiai sužalojo savo šeimos narį:
V. D., 2025 m. kovo 19 d., apie 10.35 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia grindims šluoti šepečiu du kartus sudavė motinai I. N. į galvos sritį, du kartus ranka sudavė I. N. į krūtinę, ranka spaudė (smaugė) jos kaklą, taip sukeldama nukentėjusiajai I. N. fizinį skausmą bei padarydama poodines kraujosruvas krūtinėje, kas nukentėjusiajai I. N. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Nukentėjusioji I. N. teisiamojo posėdžio metu sutiko duoti parodymus prieš savo artimąjį giminaitį – dukrą V. D., ir parodė, kad įvykio gerai neatsimena, prisimena, jog susibarė su V., po ko V. ją puolė, šepečiu sudavė per galvą, po to rankomis sudavė į krutinę. Dėl tokių V. veiksmų labai išsigando, dėl ko išbėgo į lauką.
Liudytojas S. N. teisiamojo posėdžio metu sutiko duoti parodymus prieš savo artimąjį giminaitį – seserį V. D., ir parodė, kad paties įvykio nematė, tačiau jam paskambino kaimynai, pasakė kas nutiko, dėl ko jis iškvietė policijos pareigūnus. Kai atvyko pas mamą, pareigūnai jau buvo vietoje, mama išsigandusi buvo pas kaimynus; sužalojimų ar kraujo ant mamos nematė. Mama jam papasakojo, kad V. prasidėjo nervinis priepuolis, po ko ji atėjusi į mamos kambarį čiupo ją už kaklo, pradėjo tampyti, paskui šepečiu sudavė per galvą. Pavykus nustumti V., mama nubėgo pas kaimynus. Po šio įvykio V. toliau gyvena su mama, per tą laikotarpį 5-6 kartus buvo kviesta policija, nes ji vėl grasino, triukšmavo, tačiau fiziškai mamos neskriaudė. Policijos pareigūnai ją išveža į nakvynės namus, tačiau ji po 2-3 dienų praleistų nakvynės namuose vėl grįžta gyventi pas mamą. Iki kol V. prasideda priepuoliai, ji būna rami, kasdien skaito maldaknygę, būna namuose, alkoholio nevartoja. Mano, jog V. pati ambulatoriškai gydytis negalėtų, nes ji savo ligos nepripažįsta, nesigydo, jos niekas negalėtų sukontroliuoti. Anksčiau V. buvo ištekėjusi, tačiau išsiskyrė, turi du vaikus, su kuriais jokio ryšio nepalaiko.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, pagarsinti liudytojo A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas A. M. parodė, kad su žmona M. M. gyvena (duomenys neskelbtini), antrame namo aukšte. Pirmame aukšte gyvena I. N. su dukra V. Su I. N. palaiko draugiškus, gerus santykius, o V. su kaimynais nebendrauja, ji bijo žmonių, iš namų neišeina, o išėjusi ir pamačiusi žmones, iškart bėga namo. 2025 m. kovo 19 d. su žmona buvo namuose, apie 6 val. ryto išgirdo iš kaimynės I. buto sklindantį triukšmą – girdėjo smarkų durų trankymą. I. anksčiau buvo minėjusi, kad duris tranko V. Po kokių 15 min. išgirdo, kad I. bute vyksta konfliktas. Iš žodžių nuotrupų suprato, kad V. reikalauja iš I. kažkokių pinigų, vadino motiną pedofile, (necenzūrinis žodis), kaltino, kad motina ją pardavė. Girdėjo ir I. balsą, tačiau ką ji sakė nėjo suprasti. Po kiek laiko, būdamas namuose, išgirdo durų skambutį. Skambino I., ji prašė, kad ją įsileistų pas save į butą. Akivaizdžiai matėsi, kad I. yra labai susijaudinusi, išsigandusi. I. vilkėjo sportines kelnes, megztinį, avėjo šlepetes, buvo be palto. I. pasakė „pabėgau“ ir pradėjo pasakoti kas nutiko namuose; sakė, kad V. ją mušė su grindims šluoti skirtu šepečiu, ją smaugė. I. paprašė paskambinti jos sūnui S. Po kiek laiko atvažiavo S., policija, greitoji med. pagalba. Kai bendravo su I., ant jos akivaizdžių išorinių sužalojimų nematė. Konfliktai I. bute vyksta dažnai. Ne kartą yra girdėjęs kaip V. reikalauja iš mamos pinigų, vadina ją įvairiais negražiais žodžiais. V. elgesys yra neprogresuojamas, agresyvus, ji labai keistas žmogus. Kadangi V. bijo žmonių, ji atsidaro kambario langą ir šaukia „visi yra išsigimėliai, (necenzūrinis žodis), (necenzūrinis žodis) laižytojai“ (1 t., b. l. 55-58).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, pagarsinti V. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pareiškus jai įtarimą. V. D.parodė, kad psichinėmis ligomis nesirgo ir neserga, įtarimo esmę supranta, kalta neprisipažįsta. Su mama I. N. gyvena kartu kelis metus, mamai priklausančiame name. 2025 m. kovo 19 d. su mama buvo namuose, apie 10 val. ji su mama buvo savo kambariuose atskirai, ji pati skaitė knygą. Po to mama apsirengė paltą, pasakė, kad eina pasivaikščioti ir išėjo iš namų. Jai toliau būnant kambaryje, atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jai pasakė, kad ji sumušė savo mamą. Mamos ji nemušė, jos nesmaugė, jeigu buvo kitaip, tegul tai įrodo pati mama. Dėl ko mama nurodo, kad ji ją mušė su grindims šluoti šepečiu, smaugė, nežino. Prisimena, kad tą dieną su mama ginčijosi, tačiau nežino kodėl (1 t., b. l. 79-82).
Iš 2025 m. kovo 19 d. Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai ant smurtą patyrusio asmens – I. N. kūno akivaizdžių sužalojo nenustatė, tačiau įvertindami jos būsena, nurodė, kad ji yra šoko būsenos, labai susijaudinusi ir išsigandusi. Įvykio vietoje gauti paaiškinimai: I. N. paaiškino, kad 2025 m. kovo 19 d., apie 10.35 val., namuose, virtuvės – miegamojo kambaryje kilo žodinis konfliktas su dukra V. D., kuri dėl neaiškių aplinkybių su šepečiu trenkė (kartų pasakyti negalėjo) jai į galvos sritį, su ranka paėmė už kaklo, pradėjo spausti bei ją pastūmė, taip sukeldama fizinį skausmą. T. N. teigė, kad po įvykusio įvykio ji išėjo iš namu ir nuėjo pas antrame aukšte gyvenančią kaimynę M. M.. M. M. paaiškino, kad 2025 m. kovo 19 d., apie 06.00 val., būnant namuose kartu su savo vyru A. M., išgirdo, kaip namo pirmame aukšte prasidėjo bildesys, šūkavimai. Po kurio laiko nurimus, vėl pasikartojo šūkavimai ir apie 10.35 val. atėjo kaimynė I. N., kuri nurodė, kad prieš ją smurtavo jos dukra V. D., trenkė jai su šluota bei stipriai smaugė, stumdė. Pasak M. M., tai sužinojusi, ji paskambino I. N. sūnui S. N., kuris iškvietė policijos pareigūnus bei greitąją medicinos pagalbą. A. M. paaiškino, kad būdamas namuose su žmona M. M., 2025 m. kovo 19 d., apie 06.00 val., išgirdo šūkavimus bei bildesį namo pirmame aukšte. Apie 10.35 val. vėl išgirdo šūkavimus, o po kurio laiko atėjo kaimynė I. N., kuri papasakojo, kad kaip prieš smurtavo jos dukra, trenkė su šluota bei su ranka, smaugė, stūmė. S. N. paaiškino, kad jam paskambino M. M., kuri paaiškino, kad jo mama I. N., teigė, jog V. D. ją muša. Sužinojęs šią informaciją iškvietė policijos pareigūnus bei medikus, pats įvykio nematė. V. D. paaiškino, kad ji prieš savo mamą I. N. nesmurtavo, jos nesmaugė, su šluota netrenkė, nestumdė, Tik vyko konfliktas (b. l. 10-13).
Iš 2025 m. kovo 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus visą įvykio vietą, sudužusių ar sulaužytų daiktų neužfiksuota, daiktai ar rūbai neišmėtyti. Rastas raudonos spalvos šepetys, ant kurio koto ir pačio šepečio užklijuoti lipdukai su užrašu „Vileda“ (b. l. 18-27).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK:0125000151636) išrašo nustatyta, kad 2025 m. kovo 19 d., 11.04 val., pranešėjas S. N. pranešė, jog pranešėjo sesuo namuose puola mušti mamą, konfliktuoja, GMP nereikia, pranešėjas vyksta į įvykio vietą (1 t., b. l. 16-17).
Iš 2025 m. kovo 19 d. alkoholio kiekio patikros žurnalo nustatyta, kad alkotesteriu V. D. nustatytas 0,00 promilių blaivumas (1 t., b. l. 14-15)
Iš 2025 m. kovo 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto išvados Nr. G 248/2025 (03) nustatyta, jog I. N. konstatuota padarytos poodinės kraujosruvos krūtinėje ne mažiau dviejų trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasėkoje kietų bukų turinčių ribotą paviršių daiktais. Sužalojimai padaryti galimai užduotyje nurodytu nustatytu laiku, tai yra 3-5 paros iki objektyvios apžiūros. Sužalojimai bendrinio pobūdžio, neatspindintys žalojusio įrankio ar daikto formos, kitų individualių savybių. Šie sužalojimai negalėjo susidaryti griuvimo ar atsitrenkimo į plokštumą metu. Nustatyti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 46).?
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad V. D. nežymiai sužalojo savo šeimos narį, t. y.: V. D. 2025 m. kovo 19 d., apie 10.35 val., namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia grindims šluoti šepečiu du kartus sudavė motinai I. N. į galvos sritį, du kartus ranka sudavė I. N. į krūtinę, ranka spaudė (smaugė) jos kaklą, taip sukeldama nukentėjusiajai I. N. fizinį skausmą bei padarydama poodines kraujosruvas krūtinėje, kas nukentėjusiajai I. N. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. V. D. kaltę patvirtina nukentėjusiosios I. N. ir liudytojo S. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu (1 t., b. l. 30-37, 49-52), liudytojo A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 55-58), tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 10-13), specialisto išvada (1 t., b. l. 46) ir kita byloje išnagrinėtų įrodymų visuma. V. D. veiksmai, kai ji grindims šluoti šepečiu du kartus sudavė motinai į galvos sritį, du kartus ranka sudavė motinai į krūtinę, ranka spaudė (smaugė) jos kaklą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalį.
2025 m. birželio 2 - liepos 2 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-122/2025 konstatuota, kad nusikalstamos veikos metu V. D. nustatoma – kiti nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai, tiriamos nusikalstamos veikos metu ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu V. D. nustatoma – kiti nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai, dėl psichikos būsenos šiuo metu ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. V. D. dėl psichikos sveikatos būsenos nerekomenduojama dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdžio metu, nerekomenduojama būti apklausiamai. V. D. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (1 t., b. l. 147-152).
Teisiamojo posėdžio metu ekspertė Rūta Švėgždaitė parodė, kad tvirtina savo ekspertizės išvadą, nurodė, kad V. D. jai inkriminuojamos veikos metu ir ekspertizės metu pasireiškė kliedesinis sutrikimas, ji labai įtari, gynybiška, bandė nuslėpti savo psichopatologiją, neigia, kad serga, atsisako pagalbos, nesigydo ir vengia tai daryti. Jos nuomone, V. D. nusikalstamos veikos metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, V. D. tikslinga paskirti priverčiamąsias medicinos priemonės – stacionarinį stebėjimą. Kyla abejonių ar paskyrus ambulatorinį stebėjimą ji laikytųsi gydymo. Dėl kliedesių, kad ją nuodija, V. D. nevalgo, yra labai sulieknėjusi. Po grįžimo į Lietuvą 2020 m. yra sutrikusi jos adaptacija, ji nesugeba dirbti, apsigyveno pas motiną, gyvena virtuvėje, bijo žmonių, iš namų niekur neina. 2023 m. V. D. buvo paguldyta į ligoninę stebėjimui, buvo nustatytas kliedesinis sutrikimas, agresyvus elgesys, ji buvo užsikišusi ausis vata, jog negirdėtų balsų ir pan., tačiau visais atvejai vengė lankytis pas psichiatrą, savo noru prieš rekomendacijas išsirašė iš ligoninės. Kadangi tuo metu nebuvo nustatytas pavojus nei sau, nei aplinkai, jos per prievartą niekas negalėjo laikyti ir gydyti.
V. D. padarė vieną baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Įvertinus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadas ir teismo psichiatrės ekspertės paaiškinimus, konstatuojama, kad V. D., darydama nusikalstamą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti pavojingo nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Taigi nusikalstamą veiką ji padarė būdama nepakaltinamas (BK 17 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamųjų medicinos priemonių pagrindinis tikslas yra apsaugoti visuomenę nuo nepakaltinamų ar ribotai pakaltinamų asmenų pavojingų veikų, gydyti linkusius daryti pavojingas veikas psichikos ligonius ir saugoti juos nuo galimybės padaryti pavojingą veiką. Teismas, įvertina V. D. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, teismo psichiatrijos ekspertės paaiškinimus ir rekomendacijas, į tai, kaltinamoji nepripažįsta, kad serga, nesigydo, dėl ko nėra galimybės užtikrinti ambulatorinio gydymo, ji negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį, su kuriuo kartu gyvena, todėl yra pavojinga savo artimiesiems giminaičiams, į tai, jog ji jau kartą buvo gydyta psichiatrinio profilio stacionare, jai nustatyta diagnozė – kliedesinis sutrikimas (F22.0). Teismo ekspertė Rūta Švėgždaitė nurodė, kad V. D. būklė yra bloga, ji kritiškai nevertina savo ligos, jos negydo, ją neigia, ji yra pavojinga tiek sau tiek aplinkai. Esant nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, V. D. skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
V. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina įvykdžius nutartį.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninė laikmena su tarnybinių kūno kamerų vaizdo įrašais, pridėta prie bylos, nutarčiai įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 1 punktu,
nutaria:
pripažinti, kad V. D. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, būdama nepakaltinama.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, V. D. paskirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
V. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įvykdžius nutartį, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais, pridėtą prie bylos, nutarčiai įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nutartį per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali apskųsti asmuo, kurio byla nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ir artimi giminaičiai, gynėjas ir prokuroras Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.