Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2022-04-19 · Civilinė byla Nr. e2YT-1183-377/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-19
Bylos Nr.
e2YT-1183-377/2022
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-00334-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Gudžiūnienė
Pareiškėjas
A. L.
Suinteresuotas asmuo
D. R.
Kategorijos
  • 3.2.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-1183-377/2022Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00334-2022-1Procesinio sprendimo kategorija:3.2.6.5.;3.4.5.2. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 19 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. R, atstovaujamo atstovės advokatės I. K. pareiškimą suinteresuotas asmuo D. R. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovė advokatė pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjo A. L. R mamos B. R. mirties(duomenys neskelbtini) , palikimą priėmė jis, pareiškėjas, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Pareiškime nurodo, kad pareiškėjas gimė J. R. ir B. R. šeimoje. Šeima visada gyveno(duomenys neskelbtini) , gyvenamajame name, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso B. R. (duomenys neskelbtini) Skaudvilės rajono DŽD VK sprendimo Nr. 367 pagrindu. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas ir B. R. sutuoktinis J. R.. Pareiškėjo mama B. R. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, tame tarpe ir namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini) paliko jam, pareiškėjui A. L. R. (duomenys neskelbtini) B. R. mirė. Pareiškėjas, žinodamas, kad mama B. R. jam paliko testamentą, suprato, kad nuo pat mamos mirties jis tapo savo mamos turto savininku. Į notaro biurą dėl paveldėjimo bylos nesikreipė, manė, jog testamentas jau yra jo nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Tačiau visą laiką po mamos mirties jos paliktą testamentu turtą valdė kaip savo. Testamentu paliktame name adresu (duomenys neskelbtini) pareiškėjas negyveno, tačiau jį prižiūrėjo, paremontuodavo, aptvarkydavo žemės sklypą. Dažnai jam padėdavo jo sūnaus šeima. Tai, kad po B. R. niekas nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo patvirtina Tauragės rajono 1-ojo notaro biuro notarės A. Bakšienės 2020-01-27 pažyma. Tai, kad B. R. (duomenys neskelbtini) testamentas nepakeistas ir nepanaikintas patvirtina Tauragės apskrities archyvo 2001-11-05 pažymėjimas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo - pareiškėjo sūnus D. R. atsiliepimu prašo pareiškėjo pareiškimą tenkinti visa apimtimi.

Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 3 d.). Pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo A. L. R tėvai buvo J. R. ir B. R..

Iš VĮ ,,Registrų centras‘‘ Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenant santuokoje pareiškėjo tėvai įgijo nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, adresu(duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso B. R. (duomenys neskelbtini) Skaudvilės rajono DŽD VK sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pagal tuo metu galiojusį Lietuvos TSR Santuokos ir Šeimos kodekso 21 str., turtas įgytas santuokos metu, buvo laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe.

Iš mirties liudijimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas J. R., testamento nepalikęs, o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama B. R.. Pastaroji (duomenys neskelbtini) sudarytu testamentą visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, tame tarpe ir aukščiau paminėtą namų valdą, esančią(duomenys neskelbtini) paliko pareiškėjui A. L. R.

Iš VĮ ,,Registrų centras‘‘ Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjo mama jau po tėvo ir sutuoktinio mirties, (duomenys neskelbtini) registravo namo kadastrinius duomenis, vėliau mokėjo įmokas už 0,1042 ha žemės sklypą, esantį prie namo(duomenys neskelbtini)

Kaip matyti iš Gyventojų registro pažymos ir Tauragės rajono 1-ojo notaro biuro notarės A. Bakšienės 2020 m. sausio 27 d. pažymos, B. R. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta iki pat mirties (duomenys neskelbtini) buvo(duomenys neskelbtini) .

Bylos medžiaga nustatyta, kad iš karto po mamos mirties pareiškėjas rūpinosi visu likusiu nekilnojamuoju turtu, jį valdė ir juo naudojosi kaip savo. Todėl po mamos mirties visas mirusiajai priklausiąs turtas atiteko tik jam, pareiškėjui.

B. R. mirties dieną galiojusį Lietuvos Respublikos CK 587 str. (1964 m. liepos 7 d. redakcija), palikimą buvo galima priimti per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties momento kreipiantis į notarų biurą arba faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią. Tai gali būti padaryta raštu - per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui ir veiksmais - faktiškai pradedant paveldėtą turtą valdyti. Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinosi kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir t.t.) įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.).

Po mamos mirties pareiškėjas, žinodamas, kad mama B. R. testamentu paliko visą savo nekilnojamąjį turtą jam, į notaro biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nesikreipė. Apie tai, kad reikia kreiptis į notaro biurą dėl paveldimo turto pagal testamentą sutvarkymo savo vardu, pareiškėjas sužinojo tik praėjus beveik metams po mamos mirties, tačiau visą laiką po mamos mirties jos paliktą testamentu turtą valdė kaip savo. Nors minėtame name negyveno, tačiau visada juo rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo visus su namo priežiūra susijusius mokesčius, o kai pablogėjo jo sveikata, namu ėmė rūpintis jo sūnus.

Iš Tauragės rajono 1- ojo notaro biuro pažymos nustatyta, kad po B. R. mirties notaro biure paveldėjimo byla nėra užvesta. Tai, kad B. R. (duomenys neskelbtini) testamentas nepakeistas ir nepanaikintas patvirtina ir Tauragės apskrities archyvo 2001 m. lapkričio 5 d. pažymėjimas.

Pareiškėjas negali kitokiu būdu gauti prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančių dokumentų ( CPK 445 str.).

Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas ( CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui išdavimo ( CPK 448 str. 1 d).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L. R asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Gražina Gudžiūnienė