Klaipėdos apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Foder Direkt Sverige AB ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Agro Supply Group“, uždarajai akcinei bendrovei „Tamtamas“ dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškovės Foder Direkt Sverige AB ieškinį tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovę BUAB „Agro Supply Group“ grąžinti ieškovei Foder Direkt Sverige AB 6 050 Eur sumą, o likusios ieškinio dalies netenkino.

4. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutarties dalį, kuria ieškovės Foder Direkt Sverige AB ieškinys atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Agro Suply Group“ dėl nepagrįsto praturtėjimo patenkintas iš dalies ir atsakovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Agro Suply Group“ įpareigota grąžinti ieškovei Foder Direkt Sverige AB 6 050 Eur sumą panaikinti ir šioje dalyje bylą grąžinti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Likusią nutarties dalį Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą.

5. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi ieškovei Foder Direkt Sverige AB nustatytas 14 dienų terminas nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos pateikti teismui poziciją (paaiškinimus) dėl pareikštų reikalavimų šioje byloje atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį ir joje pateiktus išaiškinimus. Per teismo nustatytą terminą ieškovė paaiškinimų teismui nepateikė.

6. 2019 m. lapkričio 29 d. gauti BUAB „Agro Supply Group“ administratorės UAB „Tamtamas“ įgalioto asmens P. P. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad atsakovei BUAB „Agro Supply Group“ buvo iškelta bankroto byla, todėl prašomą priteisti sumą gavus iki tol, kol buvo priimta ir įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme numatytą teisinį reguliavimą ir įtraukti ieškovę Foder Direkt Sverige AB į bankrutuojančios UAB „Agro Supply Group“ kreditorių sąrašą bei patvirtinti 6 050 Eur reikalavimą.

7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė pradinio ieškinio reikalavimus, iš esmės nurodė, kad per klaidą gautus pinigus administratorius turėjo grąžinti, o to neatlikdamas elgiasi nesąžiningai ir daro ieškovei nuostolius. Atsakovės atstovas nesutinka su tokia pozicija, nurodė, kad bankroto administratorius turėjo vadovautis įmonių bankroto teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl ginčo esmės

8. Ieškovė Foder Direkt Sverige AB kreipėsi į teismą prašydama: 1) priteisti ieškovei iš atsakovės BUAB „Agro Supply Group“ 6 050 Eur sumą bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitas bylinėjimosi išlaidas; 2) atsakovei BUAB „Agro Supply Group“ neturint turto ar piniginių lėšų, pakankamo nuostoliams atlyginti, nurodytą sumą bei kitas bylinėjimosi išlaidas priteisti subsidiariai iš atsakovės UAB „Tamtamas“ administravimo paslaugoms skirtų lėšų, kurios numatytos BUAB „Agro Supply Group“ bankroto procese.

9. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškovės Foder Direkt Sverige AB ieškinį tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovę BUAB „Agro Supply Group“ grąžinti ieškovei Foder Direkt Sverige AB 6 050 Eur sumą, o likusios ieškinio dalies netenkino. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutarties dalį, kuria ieškovės Foder Direkt Sverige AB ieškinys atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Agro Suply Group“ dėl nepagrįsto praturtėjimo patenkintas iš dalies ir atsakovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Agro Suply Group“ įpareigota grąžinti ieškovei Foder Direkt Sverige AB 6 050 Eur sumą panaikinti ir šioje dalyje bylą grąžinti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Likusią nutarties dalį Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą.

10. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartyje, be kita ko, nurodė, kad:

– nėra pagrindo nesutikti su apeliantės pozicija tuo aspektu, kad būtina buvo atsižvelgti ir į subjekto, iš kurio reikalaujama be pagrindo gautų lėšų grąžinimo, statusą – ji yra bankrutavusi bendrovė, taigi teisiškai aktualios yra ir atsiskaitymus su kreditoriais reglamentuojančios taisyklės, įtvirtintos Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ). Būtent šiame teisės akte įtvirtintos taisyklės yra specialiosios ir turinčios pirmenybę (ĮBĮ 1 str. 3 d.);

– teisėjų kolegija pripažįsta pagristais apeliantės skundo argumentus, kad nepriklausomai nuo to, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu buvo reikalaujama grąžinti per klaidą pervestas lėšas, teismas pirmiausiai turėjo taikyti ĮBĮ įstatyme įtvirtintą reguliavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje pripažinęs, kad piniginės lėšos nuosavybės teise priklauso ieškovei ir besąlygiškai įpareigojęs apeliantę grąžinti ieškovei visą reikalautą 6 050 Eur sumą, neatsižvelgė į pinigų, kaip civilinės apyvartos objektų, skirtingumą nuo kito rūšiniais požymiais apibrėžto turto (daiktų), todėl šį klausimą išsprendė neteisingai;

– bet kurie kreditoriniai reikalavimai, kurie grindžiami iki bankroto bylos iškėlimo atsiradusių prievolių neįvykdymu, tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka, laikantis visų kreditorių lygybės principo. Ir tik tos prievolės, kurios bankrutuojančiai bendrovei atsiranda jau po bankroto bylos iškėlimo (bankrutavusi bendrovė vykdo sandorius ar sudaro naujus, turi jai priklausančio turto išlaikymo prievolių, naudojasi teisinėmis paslaugomis ir pan.) vykdomos iš administravimui skirtų lėšų. Prievolė grąžinti be pagrindo gautą turtą atsiranda nedelsiant po tokio turto gavimo, vadinasi, nagrinėjamu atveju apeliantės prievolė grąžinti be jokio teisėto pagrindo gautas lėšas taip pat atsirado dar iki bankroto jai iškėlimo. Taigi dėl tokio kreditoriaus reikalavimo patenkinimo turi būti sprendžiama ir pagal ĮBĮ specialiąsias normas;

– teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pareikštas reikalavimas turėtų būti sprendžiamas būtent bankroto byloje kartu su kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimu.

11. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 050 Eur turi būti sprendžiamas vadovaujantis ĮBĮ. Nagrinėjamu atveju bankrutavusios įmonės teisinė prievolė grąžinti be pagrindo gautus pinigus atsirado iki bankroto bylos jai iškėlimo, iki šio momento ieškovė teisiniu požiūriu tapo minėtos įmonės kreditore, todėl po bankroto bylos iškėlimo aptariama prievolė ieškovei nebegalėjo būti vykdoma (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Savo ruožtu ĮBĮ nenustato, kad per klaidą (be pagrindo) iki bankroto bylos iškėlimo gautos pinigų sumos turi būti grąžinamos kita, ne bendra ĮBĮ nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka. Vadinasi, šiuo atveju ieškovės reikalavimo tenkinimas galimas tik patvirtinus jį kaip kreditoriaus reikalavimą atsakovės bankroto byloje ir jį tenkinant ĮBĮ nustatyta tvarka, paisant kreditorių, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, lygiateisiškumo principo.

12. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius, pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą, pateikia jį teismui tvirtinti ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

13. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas iškėlė abejonę, ar ieškovas pageidauja, kad jo reikalavimas būtų patvirtintas bankroto byloje. Teismo manymu, ieškovo veiksmai akivaizdžiai patvirtina, kad jis nuosekliai siekė savo reikalavimo patenkinimo, o byloje kilo ginčas tik dėl to, kokiu būdu jis turi būti tenkinamas. Todėl nesant galimybės patenkinti ieškovės reikalavimą ne ĮBĮ nustatyta bendra kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, egzistuoja pakankamas pagrindas šį reikalavimą patvirtinti kaip ieškovės reikalavimą atsakovės bankroto byloje. Šią valią iš esmės patvirtino ir ieškovės atstovas teismo posėdžio metu. Teismas taip pat pažymi, kad terminas pareikšti prašymą dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo nėra praleistas, nes ieškovė pretenziją dėl per klaidą pervestos sumos bankroto administratorei pateikė dar 2018 m. gegužės 31 d. Be to, bankroto administratorės UAB „Tamtamas“ įgaliotas asmuo P. P. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose sutinka, kad ieškovės Foder Direkt Sverige AB 6 050 Eur reikalavimas būtų tvirtinamas kaip kreditoriaus reikalavimas bankroto byloje ir jo neginčija. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismas nutaria patvirtinti ieškovės Foder Direkt Sverige AB 6 050 Eur reikalavimą, įtraukiant jį į BUAB „Agro Supply Group“ trečios eilės kreditorių sąrašą.

14. Teismo posėdžio metu ieškovas taip pat palaikė ieškinio reikalavimą, atsakovei BUAB „Agro Supply Group“ neturint turto ar piniginių lėšų, pakankamo nuostoliams atlyginti, 6 050 Eur sumą bei kitas bylinėjimosi išlaidas priteisti subsidiariai iš atsakovės UAB „Tamtamas“ administravimo paslaugoms skirtų lėšų, kurios numatytos BUAB „Agro Supply Group“ bankroto procese.

15. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartyje, be kita ko, nurodė, kad ieškovė teismo prašė 6 050 Eur sumą priteisti ne tik iš apeliantės BUAB „Agro Suply Group“ tiesiogiai, tačiau tuo pačiu reiškė reikalavimą ir apeliantės bankroto administratoriui UAB „Tamtamas“, prašydama ginčo sumą ir bylinėjimosi išlaidas priteisti iš administratoriaus subsidiariai, jeigu apeliantė neturėtų pakankamai turto ar lėšų. Apeliacinis teismas šiuo aspektu nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šią reikalavimų dalį, teisingai pažymėjo, kad įstatymai nenumato bankroto administratoriaus subsidiariosios civilinės atsakomybės tuo atveju, jei administratoriaus administruojamos bendrovės turto ir lėšų neužtektų jos kreditorių reikalavimams patenkinti, o ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta tik administratoriaus pareiga atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl jo ir (ar) jo padėjėjo (padėjėjų) pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarties rezoliucinėje dalyje taip pat nenurodyta, kad pirmosios instancijos teismui grąžinamas nagrinėti klausimas dėl bankroto administratorės (subsidiarios) atsakomybės.

16. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pasisakyti dėl ieškovės ieškinio reikalavimo taikyti bankroto administratorei subsidiarią atsakomybę, nes šia apimtimi byla pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nebuvo perduota. Be to, teismo manymu, ieškovė nesuformulavimo ieškinio dėl bankroto administratoriaus tiesioginės atsakomybės pagal ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalį. Vadinasi, nėra pagrindo pasisakyti ir dėl ieškovės argumentų, kad bankroto administratorė elgėsi nesąžiningai ir dėl to padarė ieškovei nuostolių. Juolab kad atsižvelgiant į tai, jog bankroto administratorė neturėjo ir neturi teisės grąžinti ieškovės pervestų pinigų kita, ne ĮBĮ nustatyta bendra kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, nėra pagrindo įžvelgti bankroto administratorės neteisėtus veiksmus, negrąžinant ieškovės reikalautos pinigų sumos. Teismo manymu, taip pat nėra jokio pagrindo iki bankroto bylos iškėlimo atsiradusios kreditorės (ieškovės) prievolinio pobūdžio reikalavimo teisės į bankrutuojančią įmonę priskirti prie iš bankroto administravimo išlaidų dengiamų reikalavimų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Byloje kilo ginčas, kokia tvarka turi būti tenkinamas ieškovės reikalavimas, nes šalys nesutarė, ar pareikštas reikalavimas turi būti tenkinamas bendra ĮBĮ nustatyta kreditorių reikalavimo tenkinimo tvarka. Vadinasi, atsižvelgiant į šios bylos baigtį, ieškovės reikalavimas yra iš esmės atmestas, o atsakovės patenkintas. Dėl šios priežasties, remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad aplinkybė, jog bankroto administratorė pagal ĮBĮ reikalavimus turi turėti teisinių žinių ir išmanyti įmonių bankroto procesą reglamentuojančius teisės aktus, nesudaro pagrindo pripažinti, kad bankroto administratorei nereikėjo kreiptis į advokatą teisinės pagalbos, ar kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos ir neturi būti atlyginamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-338-798/2018, 18 p.).

18. Atsakovės BUAB „Agro Supply Group“ administratorės įgaliotas asmuo prašo priteisti iš ieškovės 947,83 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Byloje pateikti duomenys, kad atsakovė advokatui V. Z. 2018 m. gruodžio 19 d. sumokėjo 484 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, taip pat 2019 m. gegužės 3 d. sumokėjo 463,83 Eur už prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimą, pasiruošimą civilinei bylai ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Teismo vertinimu, išlaidos už atsiliepimą į ieškinį ir prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo yra protingos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių.

19. Atsakovės pateiktoje teisinių paslaugų ataskaitoje nurodyta, kad advokatas atstovavo teismo posėdžiuose 2,5 val., tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio trukmė yra 9 minutės, o 2019 m. gegužės 6 d. teismo posėdžio trukmė 36 minutės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovei gali būti atlygintos išlaidos už 1 valandą atstovavimo teisme (Rekomendacijų 9 p.) ir 1 valandą pasiruošimo civilinei bylai (Rekomendacijų 8.19 p., teisinių paslaugų ataskaita). Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, už 2 valandas teisinių paslaugų atsakovei priteistini 194,06 Eur (970,3 Eur x 0,1 x 2 val.). Vadinasi, už atstovavimą bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovei priteistina 718,39 Eur (484 Eur + 40,33 Eur (t. y. 33,33 Eur su PVM) + 194,06 Eur).

20. Atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovės 514,25 Eur už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad advokatas už šias paslaugas sąskaitą faktūrą išrašė, o atsakovė jas apmokėjo 2020 m. sausio 17 d., t. y. po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.

21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 20 punktas).

22. Minėta, kad advokatas už atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paslaugas sąskaitą faktūrą išrašė, o atsakovė jas apmokėjo 2020 m. sausio 17 d., t. y. jau po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Vadinasi, vadovaujantis anksčiau paminėta kasacinio teismo praktika, šių išlaidų atlyginti nėra pagrindo, nes jas patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

23. Atsakovė prašo priteisti 363 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų bylą antrą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad iš teisinių paslaugų ataskaitos matyti, kad advokatas parengė rašytinius paaiškinimus šioje byloje, papildomos išlaidos už vieną valandą pasirengimo bylai (121 Eur), yra nepriteistinos. Teismo vertinimu, jos yra nepakankamai pagrįstos ir nebuvo būtinos. Vadinasi, iš viso iš ieškovės priteistina 960,39 Eur (718,39 Eur + 242 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

patvirtinti ieškovės Foder Direkt Sverige AB 6050 Eur reikalavimą, įtraukiant jį į BUAB „Agro Supply Group“ trečios eilės kreditorių sąrašą.

Priteisti atsakovei BUAB „Agro Supply Group“ iš ieškovės Foder Direkt Sverige AB 960,39 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutarčiai įsiteisėjus civilinę bylą Nr. e2-566-1092/2020 pridėti prie BUAB „Agro Supply Group“ bankroto bylos Nr. eB2-210-460/2020.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.