Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės ir Petro Jaržemskio,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo suinteresuotiems asmenims BUAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ (skolininkui) ir įkeisto turto savininkams A. T. , I. T. , V. G. .

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Skolininkas BUAB „Vilniaus žemės grupės komercija“, užtikrindamas iki 2009-12-18 gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu įkeitė AB DnB NORD bankui V. G. ir I. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/3 dalį priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 2/3 dalis žemės sklypo, t.y. 4343 kv.m. žemės sklypo dalis, 4343 kv.m. žemės sklypo dalis; 2/3 dalys 304 kv.m. žemės sklypo dalies iš 1,3333 ha bendro ploto, esančias (duomenys neskelbtini).

To paties skolininko įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimui skolininkas BUAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ užtikrindamas iki 2009-12-18 gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu įkeitė AB DnB NORD bankui V. G. ir I. T. bendrosios dalinės nuosavybės teises priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 100/300 dalis 3 ha ploto žemės sklypo, t.y. 10000 kv.m. ploto žemės sklypo dalis, kurios savininkas A. T. ir 100/300 dalis 3,0000 kv.m. ploto žemės sklypo, t.y. 10000 kv.m. ploto žemės sklypo dalis, kurios savininkas V. G. , esantį (duomenys neskelbtini).

Teismas nusprendė priverstinai parduoti iš varžytinių nekilnojamuosius daiktus:

1) V. G. ir I. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/3 dalį priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 2/3 dalis žemės sklypo, t.y. 4343 kv.m. žemės sklypo dalis, 4343 kv.m. žemės sklypo dalis; 2/3 dalys 304 kv.m. žemės sklypo dalies iš 1,3333 ha bendro ploto, esančias (duomenys neskelbtini).

2) V. G. ir I. T. bendrosios dalinės nuosavybės teises priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 100/300 dalis 3 ha ploto žemės sklypo, t.y. 10000 kv.m. ploto žemės sklypo dalis, kurios savininkas A. T. ir 100/300 dalis 3,0000 kv.m. ploto žemės sklypo, t.y. 10000 kv.m. ploto žemės sklypo dalis, kurios savininkas V. G. , esantį (duomenys neskelbtini)., uždraudžiant įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiuo argumentu: ginčijama nutartis priimta neatsižvelgus į dabartinę situaciją nekilnojamojo turto rinkoje. Teigia, jog realizavus turtą iš varžytinių šiuo metu, kaip tai nurodyta teismo nutartyje, gauta parduoto turto suma būtų neproporcingai maža, lyginant su šio turto įsigijimo kaina. Apelianto nuomone, turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, realizavimas būtų netikslingas ne tik šio turto savininko, bet ir kreditoriaus atžvilgiu. Žinant, jog rinkai būdingi svyravimai – pakilimo ir nuosmukio periodai – tikėtina, jog nekilnojamojo turto rinkai atsigavus, parduotino turto kaina padidės, taigi jo pardavimo pajamų pakaktų ne tik visiškam kreditoriaus reikalavimų patenkinimui, bet ir tam tikra jų dalis tektų pačiam turto savininkui. Taigi susidariusią situaciją vertinant ekonomiškumo principo kontekste, kreditoriaus ketinimai nedelsiant realizuoti nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu neužsitikrinant maksimaliai įmanomų gauti pajamų, turint omenyje, kad vėlesnis turto realizavimas tą galėtų garantuoti, yra neracionalūs. Be to, apeliantas pabrėžia, jog jis neketina išvengti prisiimtų įsipareigojimų pagal kredito suteikimo sandorio sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas. Dėl to atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai prielaidų pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro.

Hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacine instancija nagrinėjant atskirąjį skundą dėl hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti (CPK 558 str.), teisėtumo ir pagrįstumo, negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Hipotekos teisėjas tik reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju prašymas yra nagrinėjamas, o jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2009).

CK 4.192 straipsnio 1 dalis suteikia teisę hipotekos kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Tokiu atveju pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio reikalavimo įvykdymas, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Nagrinėjamu atveju UAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ (skolininkui) per nustatytą terminą neįvykdžius hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, kreditorius AB DnB NORD bankas pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise ir CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreipėsi į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. sausio 4 d. priėmė nutartį areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininką bei įkeisto turto savininkus apie būsimą turto pardavimą iš varžytynių. Ši nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Skundžiama 2010 m. kovo 4 d. nutartimi tas pats hipotekos skyrius nutarė išieškoti skolą, priverstinai parduodant turtą iš varžytynių.

Prieš priimdamas atitinkamą nutartį, hipotekos teisėjas išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina prie pareiškimo pridėtus dokumentus, jeigu tokių yra, išsiaiškina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-50/2010).Taigi, hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia tarp hipotekos šalių kilusių ginčų. Jis atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra, o apeliacinės instancijos teismas įvertina, ar nebuvo pažeistos hipotekos teisinės procedūros.

Bylos duomenys tvirtina, kad tarp AB DnB NORD Bankas ir UAB “Vilniaus žemės grupės komercija” 2005 m. gruodžio 19 d. buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr5430-05IL (1 tomas, b.l. 136-141), pagal kurią UAB “Vilniaus žemės grupės komercija” buvo suteiktas 1 697 007,94 EUR kreditas iki 2009-12-18. Prievolių pagal 2005-12-19 Kreditavimo sutartį vykdymui skolininkas hipotekos lakštu įkeitė V. G. ir I. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/3 dalį priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 2/3 dalis žemės sklypo, t.y. 4343 kv.m. žemės sklypo dalis, 4343 kv.m. žemės sklypo dalis; 2/3 dalys 304 kv.m. žemės sklypo dalies iš 1,3333 ha bendro ploto, esančias (duomenys neskelbtini). To paties skolininko įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimui skolininkas hipotekos lakštu įkeitė V. G. ir I. T. bendrosios dalinės nuosavybės teises priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 100/300 dalis 3 ha ploto žemės sklypo, t.y. 10000 kv.m. ploto žemės sklypo dalis, kurios savininkas A. T. ir 100/300 dalis 3,0000 kv.m. ploto žemės sklypo, t.y. 10000 kv.m. ploto žemės sklypo dalis, kurios savininkas V. G. , esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismo 2009-03-12 nutartimi skolininkui UAB „Vilniaus žemės grupės komercija“ buvo iškelta bankroto byla (1 tomas, b.l. 125,126).

Remiantis CK 4.196 str. 1 d. 3 p., kreditoriui atsirado pagrindas patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą, pagal 2005-12-19 Kreditavimo sutartį Nr. 5430-05IL su visais esamais ir būsimais pakeitimais ir papildymais prie jos, prieš terminą, kadangi yra pradėta skolininko bankroto procedūra. Tai reiškia, jog hipotekos teisėjas, vadovaudamasis CPK 558 straipsnio nuostata, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pareikšto pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. CPK 558 straipsnis reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimą ir tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pagal šią teisės normą hipotekos teisėjas, gavęs atitinkamą hipotekos kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Jeigu skola nustatytu terminu negrąžinama, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti.

Apeliantas atskirajame skunde neginčija, jog su kreditoriumi nėra visiškai atsiskaityta, tačiau nurodo, jog turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, realizavimas šiuo metu būtų netikslingas, kadangi tikėtina, jog nekilnojamojo turto rinkai atsigavus, parduotino turto kaina padidės. Taigi apelianto nuomone, turto pardavimo pajamų pakaktų ne tik visiškam kreditoriaus reikalavimų patenkinimui, bet ir tam tikra jų dalis tektų pačiam turto savininkui.

Tačiau tokie argumentai nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas, nes, kaip jau minėta, skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Hipotekos teisėjas, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi ir išsamūs (CK 4.185 str. 5 d.), priimdamas nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta per įstatyme bei teismo nutartyje nurodytą įspėjimo terminą. Hipotekos teisėjas nenagrinėja skolininko/įkeisto daikto savininko ir kreditorių ginčus dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, skolų dydžio, jų grąžinimo atidėjimo, sutarčių nutraukimo pagrįstumo ar išieškojimo atidėjimo klausimų. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės ir, jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-523/2005; 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-201/2007). Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Todėl apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai šioje byloje nėra teisiškai reikšmingi.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.),o įkeisto turto savininko atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 15,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš įkeisto turto savininko A. T. priteistina 15,35 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. T. 15 (penkiolika) litų ir 35 centus pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).