- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-24
- Bylos Nr.
- 2A-13-42/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Burdulis (pirm.), Leonas Jachimavičius, Algirdas Remeika
- Ieškovas
- UAB “Kauno regiono veislininkystė”
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijos
- Advokatai
- Laimutis Jankauskas
- Kategorijos
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Burdulio, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos ir Leono Jachimavičiaus, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant ieškovo UAB “Kauno regiono veislininkystė” atstovams direktorei Onai I. S. ir advokatui Laimučiui Jankauskui, atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Jurgitai Stasienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno regiono veislininkystė" ieškinį atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl nuomos sutarties pripažinimo sudaryta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė pripažinti sudaryta 2003 m. balandžio 18 d. Kauno apskrities viršininko administracijos ir UAB „Kauno regiono veislininkystė" žemės nuomos sutartį, kuria UAB „Kauno regiono veislininkystė" 25 metams išnuomotas 17 ha valstybinės žemės sklypas, esantis Šakių k., Domeikavos sen. Kauno raj. (Kauno apskrities rajono savivaldybės Domeikavos vietovės žemės kadastro 1998m. plane pažymėtas 12-9). Nurodė, kad yra susiklostę faktiniai žemės, esančios Šakių k. Domeikavos sen. Kauno raj. nuomos teisiniai santykiai. Ginčo sklypo nuomos teisiniai santykiai susiklostė tarp valstybės ir tuometinės VĮ „Kauno regiono veislininkystė" nuo šios bendrovės įsteigimo 1995-03-21. 2003-04-24 įmonę reorganizavus į UAB „Kauno regiono veislininkystė" nuomos santykiai tęsėsi. Nuomos mokesčius atsakovai priėmė ir netgi išsireikalavo teismine tvarka, ilgiau nei du metus netrukdė naudotis žemės sklypu. Valstybė siekė palaikyti nuomos santykius su ieškovu ir neginčijo faktiškai egzistuojančių žemės nuomos santykių.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino sudaryta 2003-04-18 Kauno apskrities viršininko administracijos ir UAB „Kauno regiono veislininkystė" žemės nuomos sutartį, kuria UAB „Kauno regiono veislininkystė" 25 metams išnuomotas 17 ha valstybinės žemės sklypas, esantis Šakių k., Domeikavos sen. Kauno raj. (Kauno apskrities rajono savivaldybės Domeikavos vietovės žemės kadastro 1998m. plane pažymėtas 12-9). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, darė išvadą jog faktiniai ginčo žemės nuomos santykiai tarp VĮ "Kauno regiono veislininkystė" ir valstybės egzistuoja nuo VĮ "Kauno regiono veislininkystė" įsteigimo 1995-03-21 ir tęsiasi nuo VĮ "Kauno regiono veislininkystė" reorganizavimo į UAB "Kauno regiono veislininkystė" momento 2003-04-24, bei valstybė savo valiniais veiksmais siekė palaikyti nuomos santykius su ieškovu, konkliudentiniais veiksmais pripažino ir neginčijo faktiškai egzistuojančių žemės nuomos santykių. Sprendime nurodoma, jog 1998-08-13 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1026 ir jo pakeitimas 2005-03-21 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 305 neturi įtakos žemės nuomos santykių tarp UAB "Kauno regiono veislininkystė " ir valstybės reguliavimui, kadangi 2000-07-21 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 867 pagrindu pasikeitus valstybinės įmonės "Kauno regiono veislininkystė" statusui - reorganizavus ją įmonės rūšies pakeitimo būdu į UAB - naudojamas valstybinės žemės sklypas prarado valstybės išperkamos žemės statusą, todėl šio sklypo žemės nuomos santykius reglamentuoja kiti norminiai aktai, o ne 1998-08-13 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1026. Teismas nurodo, jog teisė sudaryti naudojamos žemės nuomos sutartį yra įtvirtinta 2003-02-18 LR Vyriausybės nutarime Nr. 236, o juo patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių 2.4. punkte nustatyta, kad išnuomojami kiti žemės ūkio paskirties sklypai, suformuoti pagal teritorijų planavimo dokumentus ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 17 ha žemės ūkio naudmenų plotas yra suformuotas pagal teritorijų planavimo dokumentus (žemės reformos žemėtvarkos preliminariojo projekto planas). Sklypas nėra įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau tai gali padaryti tik valstybės, kaip žemės sklypo savininkės, atstovas - Kauno apskrities viršininko administracija. Teismo nuomone, tai, kad Kauno apskrities viršininko administracija to nėra padariusi, nepanaikina žemės naudotojo teisės minėtą žemę išsinuomoti po to, kai Kauno apskrities viršininko administracija atliks savo pareigą ginčo sklypą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir tokiu būdu bus patenkintos visos 2003-02-18 LR Vyriausybės nutarime Nr. 236 nustatytos sąlygos nuomos sutarčiai įforminti. Be to, ieškovas įrodė, jog jis yra žemės ūkio produkcijos gamintojas, daugiau kaip 50 procentų visų pajamų gauna iš žemės ūkio produkcijos realizacijos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Dėl procesinių teisės normų pažeidimo. Ginčo žemės sklypas yra Kauno rajone, todėl byla turėjo būti nagrinėjama nekilnojamojo daikto buvimo vietos apylinkės teisme, t.y. Kauno rajono apylinkės teisme. Bylos teismingumas buvo aiškus nuo pat bylos iškėlimo, tačiau pirmosios instancijos teismas Kauno rajono apylinkės teismui bylos neperdavė ir išnagrinėjo ją pažeisdamas išimtinio teismingumo taisykles, numatytas CPK 31 str., o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.Dėl materialinės teisės normų pažeidimo. Teismo išvada, jog ieškovas įrodė, jog jis yra žemės ūkio produkcijos gamintojas, daugiau kaip 50 procentų visų pajamų gauna iš žemės ūkio produkcijos realizacijos, yra nepagrįsta. Ieškovas turi tik leidimą pirkti, saugoti ir platinti veislinių bulių reproduktorių spermą, kas labiau laikytina komercine veikla - pirkimu-pardavimu, o ne žemės ūkio produkcijos gamyba. Ieškovas pats neaugina veislinių bulių reproduktorių ir negamina jų spermos, todėl nėra pagrindo ieškovą pripažinti žemės ūkio produkcijos gamintoju. Apelianto nuomone, ieškovas gali būti laikomas žemės ūkio paslaugų teikėju, tačiau teisę į valstybinės žemės nuomą turi tik žemės ūkio produkcijos gamintojai, kaip numatyta LR Žemės įstatyme bei LR Vyriausybės 2003-02-18 nutarime Nr.236. Be to, ieškovas neatitinka LR Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 str. 26 dalies, apibrėžiančios „žemės ūkio produktų gamybos" sąvoką, reikalavimus, bei šio straipsnio 24 dalies, apibrėžiančios „žemės ūkio produkto" sąvoką, reikalavimų. Ieškovas mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį ne už išnuomotą, o tiesiog už teisės aktų nustatyta tvarka naudojimuisi suteiktą žemės sklypą, kaip numatyta LR žemės reformos įstatymo 22 str. 2 dalyje (aktuali redakcija nuo 2003-04-03) bei LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1387 1 punkte.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti. Nurodo, jog ieškinio reikalavimas pripažinti nuomos sutartį sudaryta, tai yra reikalavimas, kylantis iš prievolinių teisinių santykių, byloje nėra ginčo dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą o taip pat dėl naudojimosi juo. Nepagrįstas skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai ieškovą laikė žemės ūkio produkcijos gamintoju, kadangi 2003-02-18 LR Vyriausybės nutarimu Nr.236 patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių 6.2 punktas nustato, kad pirmumo teise be aukciono išnuomojami žemės sklypai žemės ūkio produkcijos gamintojams, kurių metinės įplaukos iš šios produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų. Be to, apeliantas neteisingai traktuoja žemės ūkio produkcijos gamintojo sąvoką. Ieškovas yra uždaroji akcinė bendrovė, todėl jos veiklos pagrindinis tikslas ir yra pelno iš komercinės veiklos siekimas. Be to, žemės ūkio produkcijos gamintoju laikytinas bet kuris ūkio subjektas, kuris gamina, apdoroja ar perdirba žemės ūkio produktus, ar teikia su žemės ūkiu susijusias paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Civilinių bylų teismingumas yra reglamentuojamas LR CPK IV skyriuje. Pagal CPK 36 straipsnio 2 dalį ginčus dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo rašytinio proceso tvarka išsprendžia specialioji teisėjų kolegija. Specialioji teisėjų kolegija 2006 m. liepos 14 d. nutartyje nurodė, kad ginčas nagrinėjamoje civilinėje byloje yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Remiantis teritorinio teismingumo taisyklėmis, kompetencija paskirstoma tos pačios grandies (pavyzdžiui apylinkės, apygardos) teismams. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį, alternatyvųjį, išimtinį, sutartinį ir kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą. Bendrojo teritorinio teismingumo atveju, jeigu atsakovas yra juridinis asmuo, ieškinys pareiškiamas teismui pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė - pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 str.). CPK 31 straipsnis įtvirtina išimtinio teismingumo taisykles, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu yra teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Nagrinėjamoje byloje yra ginčas dėl žemės nuomos sutarties. Nuomos sutarties samprata apibrėžta CK 6.477 straipsnio 1 dalyje. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Ir nors nuoma turi daiktinėms teisėms būdingų požymių, nes nuomos santykių turinys apima ne tik naudojimąsi daiktu, bet ir daikto valdymą, tačiau nuomos teisiniai santykiai kyla iš prievolės. Byloje nėra ginčo dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ar naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, o ieškiniu buvo prašoma pripažinti sudaryta tarp šalių nuomos sutartį. Teisėjų kolegijos nuomone, remiantis tuo, kas išdėstyta, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad byla turėjo būti nagrinėjama pagal išimtinio teismingumo taisykles nekilnojamojo daikto buvimo vietos apylinkės teisme, t. y. Kauno rajono apylinkės teisme.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad faktiniai žemės, esančios Šakių k., Domeikavos sen., Kauno raj., nuomos santykiai tarp Valstybinės įmonės "Kauno regiono veislininkystė" ir valstybės egzistuoja nuo VĮ “Kauno regiono veislininkystė" įsteigimo 1995-03-21. 2003-04-24 Valstybės įmonę "Kauno regiono veislininkystė" reorganizavus į uždarąją akcinę bendrovę "Kauno regiono veislininkystė", faktiniai žemės nuomos santykiai tęsėsi. Nustatyta, kad 2004-10-07 UAB „Kauno regiono veislininkystė" iš VĮ Valstybės turto fondas nupirko 100 procentų UAB “Kauno regiono veislininkystė” akcijų , t.y. visą privatizavimo objektą (b.l. 15-17, I t.). 2004-10-07 sutarties dėl privatizavimo objekto (UAB "Kauno regiono veislininkystės") pirkimo-pardavimo 7.2. punkte pažymėta, kad bendrovė naudojasi 24,1 ha žemės sklypu (iš jų 19,5 ha žemės ūkio paskirties žeme) ir moka žemės nuomos mokestį. Pagal CK 6.394 straipsnio 1 dalį pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir žemės nuomos teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudotis pagal paskirtį. Įmonei priklausantys nekilnojamo turto objektai yra nurodyti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (b.l. 29-43,11.). Plotas, kuriuo naudojasi ieškovo įmonė, pažymėtas 1998m. plane 12-9 (b.l. 18, It). Naudojimąsi žeme ieškovas patvirtina valstybinės žemės nuomos mokesčio paskaičiavimais ( b.l. 8-14, 11.) ir prijungta civiline byla Nr. L 2-1222-264/05 ).
Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-02-18 nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos" patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių 6.2 punktą numatyta, kad žemės reformos metu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo vietovėje išnuomojami be aukciono juridiniams asmenims, esantiems žemės ūkio produkcijos gamintojais, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.
Teisėjų kolegijos nuomone, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas neatitinka LR Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 str. 26 dalies, apibrėžiančios „žemės ūkio produktų gamybos" sąvoką, reikalavimus, bei šio straipsnio 24 dalies, apibrėžiančios „žemės ūkio produkto" sąvoką, reikalavimų, nes žemės ūkio produkcijos gamintoju laikytinas bet kuris ūkio subjektas, kuris gamina, apdoroja ir perdirba žemės ūkio produktus, ar teikia su žemės ūkiu susijusias paslaugas. Ieškovas teismui pateikė Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduotą leidimą Nr. 000890, kuriame yra nurodyta, kad UAB “Kauno regiono veislininkystė” turi teisę nuo 2008-09-09 laikyti veislinius bulius reproduktorius, gaminti ir platinti jų spermą. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2008-12-23 rašte Nr. C.2-008 nurodyta, kad 2008-09-09 UAB „Kauno regiono veislininkystė" leidimas Nr. 000890 išduotas teisėtai, t.y. remiantis LR žemės ūkio ministro 2000-10-03 įsakymo Nr. 282 „Dėl licencijų gyvulių sėklinimo centrų, kergimo punktų bei embrionų ir kiaušialąsčių persodinimo įmonių veiklai išdavimo tvarkos, reikalavimų gyvulių sėklinimo centrams, kergimo punktams bei embrionų ir kiaušialąsčių persodinimo įmonėms, jų personalui ir įrangai, licencijų gyvulių sėklintojams išdavimo ir sėklintojų bei embrionų persodinimo kursų organizavimo tvarkos" (2003-09-30 įsakymo Nr. 3D-400 redakcija) nustatyta tvarka. Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2008-12-01 įsakymu Nr. 1A-34 „Dėl UAB „Kauno regiono veislininkystė" įmonės veiklos patikrinimo komisijos sudarymo" buvo sudaryta UAB „Kauno regiono veislininkystė" įmonės veiklos patikrinimo komisija, kuri nuvykusi į vietą patikrino kaip minėta įtnonė laikosi jos veiklai, t.y. veislinių bulių reproduktorių laikymui, jų spermos gaminimui ir platinimui, keliamų reikalavimų." Prie atsakymo Nr. 2R-(1.18)-351 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai buvo pateiktas 2008-12-02 sėklinimo (centro) įmonės patikrinimo aktas Nr. 6V-3, kuriuo išvadose buvo nurodyta, kad UAB „Kauno regiono veislininkystė" atitinka išduoto leidimo keliamiems reikalavimams.
Ieškovas yra žemės ūkio produkcijos gamintojas, kadangi jis prekiauja tik savo pagamintu žemės ūkio produktu – bulių sperma. Ieškovo pajamos iš žemės ūkio produkcijos 2007-11-01 sudarė 54 procentus ( b.l. 10-24 , III t), todėl darytina išvada, kad UAB “ Kauno regiono veislininkystė” yra žemės ūkio produkcijos gamintojas ir turi pirmenybę sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį. Aukščiau nurodyti faktai patvirtina žemės nuomos santykių buvimo faktą, todėl vadovaujantis ir LR CK 1.5 str. bei 1.137 str. 2 d. įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsakovas turi pareigą egzistuojančius valstybinės žemės nuomos santykius įforminti sutartimi.
Vadovaudamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nurodytas materialinės teisės normas bei CPK 185 straipsnio nuostatas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas nekeistinas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.