- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-25
- Bylos Nr.
- eI2-11420-484/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01875-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- F. A. Y.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga Futbolo klubas, „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 8.6.2Grąžinimas į užsienio valstybę
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. A. Y. (F. A. Y.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga Futbolo klubas „(duomenys neskelbtini)“) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas F. A. Y. (toliau – ir pareiškėjas, ar užsienietis) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ar Migracijos departamentas) 2025 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 25S79446, kuriuo Migracijos departamentas nusprendė grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini) per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2025 m. balandžio 9 d. (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad į Šengeno erdvę – Latvijos Respubliką atvyko 2025 m. vasario 20 d., turėdamas N. piliečio pasą ir 2025 m. vasario 7 d. išduotą Prancūzijos Respublikos daugkartinę Šengeno vizą, galiojančią nuo 2025 m. vasario 9 d. iki 2025 m. kovo 26 d.
Pareiškėjas paaiškina, kad į Lietuvą atvyko viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Futbolo klubo „(duomenys neskelbtini)“ kvietimu, su kuriuo yra sudaręs sutartį ir jame žaidžia.
Pareiškėjas tvirtina, kad su Lietuva jį sieja ekonominiai ryšiai. Lietuvoje gauna pajamas, kurių pakanka pragyventi. Pareiškėjas nurodo, kad jis atitinka visas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 26 straipsnyje nustatytas sąlygas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad jis kreipėsi į Migracijos departamentą dėl vizos išdavimo darbo pagrindu. Tarpininkavimo raštą išdavė VŠĮ Futbolo klubas „(duomenys neskelbtini)“. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dar neišduotas, tačiau tikisi, kad Migracijos departamentas jo atžvilgiu priims teigiamą sprendimą.
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas į Šengeno erdvę – Latvijos Respubliką 2025 m. vasario 20 d. atvyko teisėtai, turėdamas N. R. piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2022 m. kovo 25 d. iki 2027 m. kovo 24 d., ir 2025 m. vasario 7 d. išduotą Prancūzijos Respublikos daugkartinę Šengeno (C) vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2025 m. vasario 9 d. iki 2025 m. kovo 26 d. (buvimo dienų skaičius 30).
Atsakovas pažymi, kad pareiškėjui viršijus Šengeno (C) vizoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytam 30 dienų buvimo Šengeno erdvėje terminui, pareiškėjas jokių galiojančių dokumentų, suteikiančių jam teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje, nepateikė. Be to, nurodo, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.
Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 25S97076 atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, nes yra priimtas sprendimas grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę.
Atsakovo tvirtinimu, pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, kad pareiškėją su Lietuva sieja ekonominiai ryšiai, niekaip nepaneigia fakto, jog pareiškėjas į Lietuvą atvyko turėdamas Prancūzijos Respublikos išduotą daugkartinę Šengeno (C) vizą Nr. (duomenys neskelbtini) ir viršijo vizoje nurodytą buvimo Šengeno erdvėje 30 dienų terminą.
Atsakovas paaiškina, kad Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata taikoma užsieniečiams, kuriems taikomas bevizis režimas arba užsieniečiams turintiems riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimą. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas turėjo ne leidimą, o Prancūzijos Respublikos išduotą daugkartinę Šengeno (C) vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2025 m. vasario 9 d. iki 2025 m. kovo 26 d. (buvimo dienų skaičius 30). Paaiškina, kad tokio tipo vizose yra nurodomas konkretus buvimo Šengeno erdvėje terminas, šiuo konkrečiu atveju 30 dienų. Tai, kad daugkartinė Šengeno (C) viza Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo iki 2025 m. kovo 26 d., anot atsakovo, nereiškia, kad buvimo Šengeno erdvėje 30 dienų terminas prasitęsia iki vizos galiojimo termino pabaigos ir kad šį terminą užsienietis gali viršyti.
Atsakovas pažymi ir tai, jog Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime įvertino aplinkybę, jog pareiškėjas 2025 m. kovo 18 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą Nr. 2503-NVIZ-0134 išduoti nacionalinę vizą kaip profesionaliam sportininkui tarpininkaujant VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovo teigimu, ši aplinkybė nepatvirtina pareiškėjo ekonominio ryšio su Lietuva, o kitų šeiminių ir socialinių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis pareiškėjas neturi. Atsakovo teigimu, pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ir ekonominiai ryšiai.
Atsakovo tvirtinimu, sprendimas grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę neriboja pareiškėjo teisės pateikti prašymą išduoti vizą ar leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje per išorės paslaugų teikėją ir atvykti į Lietuvos Respubliką teisėtai.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės ginčijamo Sprendimo nepriimti. Pažymi, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Futbolo klubas ,, (duomenys neskelbtini)" atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 25S79446, kuriuo Migracijos departamentas nusprendė grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini) per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2025 m. balandžio 9 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 125 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 127 straipsnio 1, 3¹ ir 6 dalimis, 2025 m. kovo 26 d. priėmė sprendimą Nr. 25S79446 grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savarankiškai išvykti į užsienio valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2025 m. balandžio 9 d. Valstybė, į kurią pareiškėjas įpareigotas išvykti – (duomenys neskelbtini).
Teisinius santykius dėl užsieniečių išvykimo iš Lietuvos Respublikos reglamentuoja Įstatymo IX skyriaus bei Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 (2019 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 1V-589 redakcija) nuostatos.
Įstatymo 124 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio Įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje.
Įstatymo 23 straipsnio 1 punkte numatyta, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo joje laiką.
Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis galiojančią Šengeno vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje Šengeno vizoje nurodytą laiką, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.
Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo laiką.
Pagal Įstatymo 127 straipsnio 1 dalį sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti ir jeigu jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Jeigu yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba įpareigojime išvykti iš Lietuvos Respublikos jam gali būti nustatytas trumpesnis negu 7 dienų terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, arba terminas savanoriškai išvykti nesuteikiamas (Įstatymo 127 straipsnio 3¹ dalis). Sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar jo vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja institucija, nustačiusi užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę pagrindą, – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba (Įstatymo 127 straipsnio 6 dalis).
Aplinkybės, į kurias atsižvelgiama priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę ar išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos arba dėl kurių sprendimo išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, įtvirtintos Įstatymo 128 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.
Pagal Įstatymo 130 straipsnio 1 dalį draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Pagal to paties straipsnio 2 dalį užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas.
Aprašo 23 punkte, be kita ko, nustatyta, jog Migracijos departamentas sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo priima, jeigu atlikdamas kitas savo funkcijas nustato, kad yra įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 straipsnyje nustatytas pagrindas priimti sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo. Aprašo 33 punkte (2022 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 1V-706 redakcija), be kita ko, įtvirtinta, jog nustačius faktinių aplinkybių, pagrindžiančių Įstatymo 125 straipsnyje nurodytus užsieniečio grąžinimo ar įpareigojimo išvykti pagrindus, atsižvelgus į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, jeigu nėra Įstatymo 124 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, ir įvertinus tai, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti įpareigojimo išvykti ar grąžinimo, priimamas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktais pagrįstas sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo priimamas, jeigu nenustatoma Įstatymo 130 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytų aplinkybių.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Šengeno erdvę – Latvijos Respubliką 2025 m. vasario 20 d. atvyko teisėtai, turėdamas N. R. piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2022 m. kovo 25 d. iki 2027 m. kovo 24 d., ir 2025 m. vasario 7 d. išduotą Prancūzijos Respublikos daugkartinę Šengeno (C) vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2025 m. vasario 9 d. iki 2025 m. kovo 26 d. (buvimo dienų skaičius 30). Byloje ši aplinkybė neginčijama.
Remiantis užsieniečio pateiktu paaiškinimu ir apklausa nustatyta, kad į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko 2025 m. vasario 20 d. ir Lietuvos Respublikoje buvo iki 2025 m. kovo 26 d. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje taip pat nėra.
Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas Šengeno erdvėje iš viso buvo 35 dienas, t. y. 5 dienomis viršijo leistiną, Šengeno (C) vizoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą 30 dienų laiką, todėl Migracijos departamentas pagrįstai pareiškėjo buvimą Lietuvos Respublikoje laikė neteisėtu.
Kaip matyti iš Sprendimo, Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, atsižvelgė į: pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika.
Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyvena trumpą laiką, Lietuvos Respublikoje niekur nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio Lietuvos Respublikoje neturi. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas jokių socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika taip pat neturi. Pareiškėjas nėra susietas ir šeiminiais ryšiais su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, daro išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai įvertino Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir, nenustatęs Įstatymo 130 straipsnyje 1, 2 ir 4 dalyse nurodytų aplinkybių, pagrįstai priėmė sprendimą grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę.
Pareiškėjo skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas tiek faktiniais, tiek teisiniais argumentais, yra tinkamai motyvuotas ir atitinka VAĮ 10 straipsnio nuostatas.
Pareiškėjo skundo argumentas, kad jis atitinka Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas sąlygas, yra visiškai nepagrįstas.
Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis nustato, kad užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje turėdamas galiojantį kelionės leidimą, jeigu to reikalaujama pagal Reglamentą (ES) 2018/1240, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.
Pažymėtina, kad pareiškėjui bevizis režimas netaikomas, todėl Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata, kuria yra grindžiamas pareiškėjo skundas, ginčo atveju netaikytina.
Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą, byloje esančius duomenis bei nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog Migracijos departamento 2025 m. kovo 26 d. priimtas sprendimas Nr. 25S79446 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį pareiškėjo nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo F. A. Y. (F. A. Y.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.