- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-14
- Bylos Nr.
- 2A-1093-345/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Virginija Volskienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Ieškovas
- I. A.
- Atsakovas
- G. K.
- Advokatai
- Rokas Kairelis, Laura Juozumaitė
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovui G. K., dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. A. ieškiniu kreipėsi į teismą (b.l. 105-111) prašydama priteisti iš atsakovo 5 140,62 Lt nuostolių , 5 proc. procesines palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu susitarė dėl vidaus apdailos darbų atlikimo, ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute - nutinkuoti ir nudažyti sienas ir lubas, išklijuoti plytelėmis vonios kambarį, pakloti grindų dangą, atlikti kitus papildomus darbus. Atsakovas apdailos medžiagas pirko ieškovės lėšomis, kai kurias medžiagas perkant ieškovė asmeniškai dalyvaudavo ir atsiskaitydavo. Iš viso atsakovui buvo perduota 4 370 Lt suma, iš kurių 3 600 Lt buvo užmokestis už darbą, o 770 Lt – medžiagų įsigijimui. Rašytinė darbų rangos sutartis nebuvo sudaryta, o priėmimo - perdavimo aktą atsakovas atsisakė pasirašyti nurodydamas, kad dirba be verslo liudijimo. Atsakovas nekokybiškai išklojo grindis laminatu, vengė ištaisyti darbo trūkumus, bendrauti su ieškove. Remiantis LR CK 6.334 str. 1 d. 4 p. ieškovė prašė grąžinti jai sumokėtą 3 600 Lt darbų kainą. Nekokybiškai atliktų darbų šalinimo kaštai yra 1 600 Lt. Kadangi buvo netinkamai nudažyta 53,10 kv.m. sienų ir 37,96 kv.m. lubų, ieškovė taip pat prašė grąžinti 1 812,20 Lt už nekokybiškai atliktus dažymo darbus (po 20 Lt už 1 kv.m.); už 33 kv.m. grindų laminato išklojimą buvo sumokėta 264 Lt (33x8Lt/kv). Sunaudota statybinių medžiagų (dažų, glaistų, klijų laminatui) už bendrą 455,42 Lt, grindų laminato įsigijimo kaina yra 1 000 Lt. Bendra nuostolių suma yra 5140,62 Lt.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovo ir ieškovės niekada nesaistė jokie sutartiniai teisiniai santykiai. Apdailos darbų atsakovas ieškovės bute neatliko ir už jų kokybę neatsako. Atsakovas nurodė, kad pokalbis, kurio įrašą pateikė ieškovė, vyko ne su atsakovu, o klausimai yra akivaizdžiai menantys atsakymus. Pateikti rašytinai įrodymai (kvitai) yra netinkamos formos. Ieškovė neįrodė, kad realiai patyrė 1 600 Lt darbų šalinimo išlaidų. Su atsakovu nebuvo susitarta dėl darbų kainos. Statybinių medžiagų įsigijimo išlaidos neįrodytos, nes be statybinių medžiagų iš kvitų matyti, kad ieškovė pirko ir teptukus, laistykles, kempines, kurie negalėjo būti sugadinti. Ieškovė pirko statybinį gruntą išorės darbams, tuo tarpu ieškovė nurodė, kad buvo atlikti vidaus darbai. Silikonas „Kimtec“ taip pat negalėjo būti naudojamas ginčo darbams atlikti. Ieškovė nurodė, kad sienų dažymui ji pirko dažus „Sadolin“, tuo tarpu iš čekių matyti, kad buvo nupirkti dažai „Bindo 7W0“ bei „EKO Sniežka.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2009 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo G. K. ieškovei I. A. 5 140, 62 Lt nuostolių ir 4 209 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat valstybei 67 Lt pašto išlaidų. Konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma - rašytiniai įrodymai (pretenzija atsakovui), garso įrašas, liudytojų parodymai, ieškovės paaiškinimai, ekspertizės išvada, patvirtina, kad atsakovas nekokybiškai atliko ieškovės bute remonto darbus, darbų kokybės trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, todėl ieškovė turi pagrindą reikalauti iš atsakovo nuostolių atlyginimo. Ieškovės prašomi priteisti nuostoliai neviršija darbų ir medžiagų rinkos kainų, todėl prašomi nuostoliai priteistini iš atsakovo. Patenkinus reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, iš atsakovo ieškovės naudai vadovaujantis LR CK 6.37 str.., 6.210 str. priteistinos 5 proc. procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas G. K. prašo Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė darydama garso įrašą formulavo klausimus ir modeliavo pokalbio eigą taip, kad gautų jai reikalingus atsakymus. Pagal teismų praktiką darant garso įrašą negali būti užduodami atsakymą menantys klausimai, ir kuriamos įrašą darančiam asmeniui palankios situacijos. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės užduoti klausimai buvo konkretūs ir neklaidinantys.
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma - rašytiniai įrodymai, garso įrašas, liudytojų parodymai, ieškovės paaiškinimai, neprieštarauja vieni kitiems ir įrodo faktines aplinkybes, jog remontą atsakovės bute atliko būtent atsakovas. Tarp ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir pokalbio įrašo turinio yra akivaizdūs prieštaravimai neatitinka pinigų sumos, atliktų darbų apimtis, medžiagų pavadinimai. Ieškovė teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai nuodyti kokią pinigų sumą yra perdavusi atsakovui. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad liudytojų parodymai nuoseklūs, konkretūs, ir nėra pagrindo jais abejoti. Liudytojas K. J. ir J. S. nepatvirtino, jog matė atsakovą atliekant remonto darbus ir gaunant už atliktą darbą pinigus. Be to, liudytoja J. S. yra ieškovės draugė ir netiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi. O liudytojas K. J. nepaaiškino dėl kokių priežasčių sugebėjo įsidėmėti vieną pirkėją iš visų, pirkusį grindų dangą daugiau nei prieš 1,5 metų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).
Byloje nustatyta, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 140,62 Lt nuostolių, 5 proc. procesinių palūkanų, už atsakovo nekokybiškai atliktus remonto darbus ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Atsakovas su ieškiniu nesutinka nurodydamas, jog ieškovės bute neatliko remonto darbų, ir tarp šalių nebuvo susiklostę sutartiniai santykiai. Ieškovė savo reikalavimus grindžia liudytojų parodymais, pokalbiu su atsakovu įrašu, rašytiniais bei ekspertizės išvadomis.
Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti LR CPK 177 str. 2, 3 d. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų, taip pat reikia įvertinti įrodymų visetą.
Apeliantas nurodo, jog pagal teismų praktiką darant garso įrašą negali būti užduodami atsakymą menantys klausimai, ir kuriamos įrašą darančiam asmeniui palankios situacijos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė darydama garso įrašą formulavo klausimus ir modeliavo pokalbio eigą taip, kad gautų jai reikalingus atsakymus. Kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė siekdama apginti savo teises, 2008-02-15 įrašė savo ir atsakovo pokalbį. Iš pokalbio turinio matyti, jog ieškovė klausia atsakovo kokias ir kiek medžiagų atsakovas pirko, ar užteko medžiagų, norėjo galutinai atsiskaityti su atsakovu už atliktus darbus. Atsakovas pokalbyje nurodė, ką pirko, kiek kainavo, jog dalį grindų dangos reikėjo keisti, nes ji buvo ne tos pačios spalvos, taip pat nurodė, jog nupirktų medžiagų užteko. Taigi, šalių pokalbyje nėra atsakymus menančių klausimų ar pokalbio eigos modeliavimo ieškovei tinkama linkme. Šalių pokalbis yra dalykinis, aiškus, ir iš šio pokalbio turinio galima daryti išvadą, jog atsakovas ieškovei atliko buto remonto darbus ir pirko apdailos medžiagas.
Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų K. J. ir J. S. parodymais, nes J. S. yra ieškovės draugė ir netiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi, o K. J. dirbdamas parduotuvėje negalėjo prisiminti atsakovo po tiek laiko.
Vadovaujantis LR CPK 189 str. 1 d. liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, nesvarbu, koks jo amžius ir giminystės ryšiai su byloje dalyvaujančiais asmenimis, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str.).
Nagrinėjamu atveju liudytojas K. J. pardavė ieškovei su atsakovu grindų dangą, kurią atsakovas vėliau keitė dėl netinkamos jos spalvos. Kadangi liudytojas K. J. dirba nedidelėje parduotuvėje, o šalys įsigijusios grindų dangą dar buvo atvykusios jos keisti ir aiškintis dėl šių aplinkybių, tikėtina, jog tokius klientus parduotuvės darbuotojas įsiminė. Liudytoja J. S. nėra ieškovės artima giminaitė, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ji kaip nors suinteresuota bylos baigtimi. Liudytojai prieš duodami parodymus prisiekė įstatymų nustatyta tvarka, jų parodymai aiškūs, nuoseklūs, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai jais rėmėsi.
Kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, jog ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, sumokėtos pinigų sumos, atliktų darbų apimtis ir kt. prieštarauja vieni kitiems.
Iš bylos medžiagos matyti, jog byloje pateiktas ieškinys, bei vadovaujantis ekspertizės aktu, buvo pateiktas patikslintas ieškinys ir atitinkamai patikslinta reikalavimo suma atsižvelgiant ne tik į sumokėtas sumas, sugadintas medžiagas, tačiau ir būtinas išlaidas grindų dangai išardyti, pašalinti sienų ir lubų dažus. Taigi, prašomų priteisti sumų tikslinimas nagrinėjamu atveju yra pagrįstas atsižvelgiant į ekspertizės išvadas. Nedidelių sumų neatitikimas, tikslinimas, ar apdailos medžiagų pavadinimų tikslinimas savaime nepaneigia visų bylos faktinių aplinkybių ar, kad atsakovas neatliko ieškovės bute apdailos darbų, ar kad atlikti darbai buvo kokybiškai. Kadangi, atsakovas nepateikia alternatyvaus paskaičiavimo ieškovės pateiktam atliktų darbų bei medžiagų kainų paskaičiavimui, pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ekspertizės išvadoje nurodytais ir ieškovės pateiktais paskaičiavimais priteisiant ieškovei nuostolius.
Pagal LR CPK 176 str. 1 d., faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
Nagrinėjamu atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai, įrašyto pokalbio turinys, liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, jog ieškovės buto apdailos darbus atliko atsakovas. Ekspertizės išvados patvirtina, kad apdailos darbai atlikti nekokybiškai, išvadoje pateikta nekokybiškai atliktų darbų šalinimo kaina. Atsakovas nepaneigė prašomų priteisti sumų, nepateikė alternatyvių paskaičiavimų, todėl teismas pagrįstai rėmėsi ieškovės pateiktais paskaičiavimais bei ekspertizės išvada, ir ieškinį tenkino. Patenkinus ieškinį, pagrįstai priteistos procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos.
Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.