Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-495-1049/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-02-10
Bylos Nr.
1-495-1049/2022
Teisminio proceso Nr.
11-01-1-48971-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
E. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-495-1049/2022Teisminio proceso Nr. 1 1-01-1-48971-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.4.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.1.10.; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 10 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui,kaltinamajam E. D., jo gynėjui advokatui J. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, be pastovios gyvenamosios vietos, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas: 1. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – 3 MGL (375,00 litų) dydžio bauda; 2. Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 7 MGL (895,00 litų) dydžio bauda; 3. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams bei 7 MGL (895,00 litų) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 3 metams; 4. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 5. Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) – galutine subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 3 metams; 6. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme; 7. Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį –galutine subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme; 8. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – galutine 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 9. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3 000,00 eurų) dydžio bauda; 10. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – galutine subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 18 d. nutartimi pakeista 90 parų arešto bausme; 11. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal 140 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 60 MGL (3 000,00 eurų) dydžio bauda ir 90 parų arešto bausme; 12. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 60 MGL (3 000,00 eurų) dydžio bauda, nuosprendis neįsiteisėjęs (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 27 d. nutartimi E. D. leista pagal šį nuosprendį atlikti laisvės atėmimo bausmę), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

E. D. 2020 m. gruodžio 12 d. laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 20.35 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto kambaryje bei koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus buitiniam konfliktui, tyčia sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius rankomis ir kojomis K. M. į galvą ir padarė jam muštines žaizdas kairės ausies vijoklio ir kramslio, viršugalvio srityse, odos nubrozdinimus veide, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ir smegenų suspaudimą, dėl ko K. M. LSMU ligoninės Kauno Klinikose buvo taikytas chirurginis gydymas – intrakranijinės kraujosruvos drenavimas, šiais veiksmais sunkiai sutrikdė K. M. sveikatą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis E. D. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad įvykio dieną, būnant (duomenys neskelbtini), K. M. jam kažką pasakojo, kaltinamasis prieštaravo, tada K. jį nežinia dėl ko stumtelėjo, kaltinamasis neišlaikė pusiausvyros, atsisėdo ant taurės ir stiklu persipjovė sėdmenis, dėl to viskas ir prasidėjo, jis sumušė K. M., kurį pažįsta daug laiko, jie yra draugai. Kaltinamasis buvo išgėręs, jautė alkoholio poveikį. Jis trenkė K. į veidą, jie abu griuvo link spintelės, jis rankomis mušė nukentėjusįjį, kuris stovėjo, kiek smūgių sudavė, nepamena. K. K. iš ausies ėmė bėgti kraujas, kaltinamasis jam atnešė rankšluostį apsivalyti, po to vėl K. šoko ant jo. Nepamena, ar juos bandė kas nors išskirti. Po muštynių jie vėl toliau gėrė, paskui išsiskirstė, K. su drauge išėjo namo. Skausmais K. nesiskundė, kaltinamasis jam rankšluosčiu buvo sustabdęs kraujavimą. Žino, kad nukentėjusiajam buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl jo veiksmų, prieš tai K. nebuvo sumuštas. Kaltinamasis tiesiog nepagalvojo, kad jo smūgiai tokie stiprūs. Pilnai pripažįsta kaltę. Žino, kad po to K. buvo gydomas, kai jis grįžo iš ligoninės, jie buvo susitikę, abu susitaikė, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi. Jie ir ankščiau pasimušdavo. Dėl ligonių kasos civilinio ieškinio visiškai sutinka. Dėl to, kas įvyko, blogai jaučiasi. Reikėjo atsitraukti ir nueiti miegoti, o ne toliau išgėrinėti. Prašo skirti švelnesnę bausmę.

Išvada dėl E. D. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Nukentėjusysis K. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 gruodžio 12 d., vakare, buvo kartu su savo sugyventine E. T.. Prie parduotuvės, sutiko savo pažįstamą E. D. ir jo draugę ar žmoną D. Kas vyko toliau, papasakoti negali, nes dėl patirtos galvos traumos nieko neprisimena. Negali pasakyti, ar su minėtais asmenimis kur nors ėjo, ar konfliktavo dėl kokių nors priežasčių, taip pat nežino, kokiu būdu galėjo patirti galvos traumą. Minėtos dienos vakarą pabudo ligoninėje ir jautė stiprų skausmą galvos srityje. Jam buvo suteikta skubi pagalba, susiūta kairė ausis, taip pat atlikta operacija dėl kraujo išsiliejimo į smegenis. Ligoninėje praleido apie mėnesį, išleistas iš gydymo įstaigos buvo apie 2021 m. sausio 4 d. Papildomai apklaustas nukentėjusysis K. M. paaiškino, kad jį žmonės vadina „(duomenys neskelbtini)“. Su E. T. gyvena apie 2 metus. E. D., kurio pravardė yra „(duomenys neskelbtini)“, jis pažįsta apie 10 metų. Apie porą metų pažįsta ir „(duomenys neskelbtini)“ draugę D. Prieš maždaug metus laiko, sužinojęs, kad „(duomenys neskelbtini)“ ir D. vietos, kur gyventi, išgirdęs, kad netoli (duomenys neskelbtini) mokyklos senis, kurį visi vadina „(duomenys neskelbtini)“, nuomoja namo dalį, jis nuvažiavo pas jį ir pakalbėjo, ar šis nesutiktų išnuomoti to namo dalį „S.“ ir D. su vaikais. „B.“ sutiko ir „S.“ su D. pradėjo ten gyventi. Draugavo, bendravo visi keturi, tai yra jis, jo sugyventinė E., „(duomenys neskelbtini)“ ir D., lankydavosi vieni pas kitus. Pas „(duomenys neskelbtini)“ ir D. kartais užsukdavo jų draugė J. ir jos draugas Ž. G.. 2020 m. žiemą, prieš Naujus metus, tai buvo gruodžio mėnesį, jis dienos metu su E. gėrė namie, niekas pas juos į namus nebuvo užėjęs, jokių muštynių dienos metu nebuvo, su niekuo nesukonfliktavo. Apie 15.00–16.00 val. jis su E. ėjo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią parduotuvę. Dviese su E. išėjo iš parduotuvės ir daugiau nieko neprisimena. Iki ateinant į parduotuvę buvo sveikas, nesužalotas, su niekuo nesusimušė. Parduotuvėje irgi niekas jo nesumušė, išėjo iš parduotuvės sveikas. Sekantis dalykas, kurį prisimena, kad rūkė prie Kauno klinikų priimamajame, kažkur lauke, o tada mato, kad atvažiavusi stovi E. su V., kuris vairuoja „(duomenys neskelbtini)“. V. su automobiliu juos parvežė namo. Jam dar nespėjus išlipti iš V. automobilio, prisistatė policijos pareigūnai, kurie jį nuvežė į ligoninę. Kai atmintis grįžo prie Kauno klinikų, jis matė, kad jam kraujuoja kairė ausis, bet jis neklausinėjo nei E., nei V., kas jam atsitiko ir kas jį sužalojo. Kur po to, kai iš parduotuvės išėjo su E., jis buvo, kur ėjo, kas jam atsitiko, jis nieko neprisimena. Neprisimena, kad būtų tą vakarą pas „B.“ namuose, kad būtų gėrę su D., „S.“, J., Ž. ir E. Neprisimena, kad būtų lindęs prie D. bučiuotis, kad tada būtų kilęs konfliktas ir „S.“ jį būtų sumušęs. E. jam pasakojo, kad gal ir ją kažkas pastūmė, tačiau daugiau nieko nežino. E. lyg ir pasakojo, kad jie buvo tą vakarą nuėję pas D.ir „S.“ į namus, kur gėrė, tačiau kas ten tiksliai įvyko, ji jam nepasakojo, o jis neprisimena. Po jo grįžimo iš klinikų, kuriose gulėjo apie 3 savaites, buvo susitikęs su „S.“ ir D., jie jo atsiprašė, tačiau už ką atsiprašė, jis nežino, nesuprato, bet jiems atleido (1 t., b. l. 93–96, 99–101).

Liudytoja E. T. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 12 d. vakare, tikslaus laiko neatsimena, ji ir jos draugas K. M. buvo pas savo pažįstamą E. D. namuose, galimai (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena pas vyrą, vadinamą „V.“, kadangi teturi vieną ranką. Vienarankis vyras gyvena antrajame to namo aukšte, o E. D. – pirmajame aukšte. Pas E. D. namuose iš viso buvo keturiese: ji, K. M., E. D. ir jo sugyventinė ar žmona D. K. M. ir E. D. gėrė alkoholinius gėrimus. Jiems vartojant alkoholį, tarp K. M. ir E. D. kilo žodinis konfliktas. Dėl ko jie susibarė, ji nežino. E. D. elgėsi agresyviai, keikė ją ir K. M. necenzūriniais žodžiais, E. D. palaikė ir D. Konflikto metu E. D. ir D. be jokios priežasties tyčia pradėjo mušti tiek ją, tiek K. M.. Šie tai darė bendrai, abu kartu, neabejotinai tyčia, suprasdami, kad kelia jiems skausmą ir dėl to kils sužalojimai. E. D. ir D. ją mušė smogdami jai rankų kumščiais bendrai ne mažiau kaip penkis kartus į galvą, ties smilkiniu, o K. M. šie abu mušė ne tik rankų kumščiais, bet ir spardė kojomis. Detalizuoti, kiek smūgių jai sudavė E. D., kiek D., negali, tačiau šie mušė ją kartu, bendrai. Kiek smūgių sudavė K. M. kiekvienas jų, kiek spyrių įspyrė kiekvienas, detalizuoti negali, tačiau kiekvienas smogė K. M. ne mažiau kaip po vieną smūgį kiekviena ranka ir spyrė ne mažiau kaip po vieną spyrį kiekviena koja, t. y. E. D. K. M. smogė ne mažiau kaip du kartus ir spyrė ne mažiau kaip du kartus, D. – taip pat. Dėl kiekvieno smūgio ji jautė fizinį skausmą, jai svaigo galva. Aiškiai matė, kad skauda ir K. M., šiam iš ausies pradėjo bėgti kraujas. Dėl E. D. ir D. veiksmų ji patyrė fizinės žalos. Iš karto po įvykio bendravo su policijos pareigūnais, tačiau bijojo E. D. ir jo galimo keršto, todėl nesiskundė, fizinio skausmo neakcentavo. Tuo metu nenurodė, tačiau apsisprendė ir inicijuoja ikiteisminį tyrimą dėl įvykio. Vizualiai matomų smurto žymių ant jos kūno nėra, todėl, nors jai ir paaiškintas būtinumas kreiptis teismo medicininiam tyrimui, tai daryti ji atsisako. Iš karto po įvykio ji medikų apžiūrėta nebuvo, į gydytojus nesikreipė ir vėliau. K. M. dėl E. D. ir D. veiksmų nukentėjo labiau nei ji ir dėl minėto įvykio metu patirtų sužalojimų jis gydomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų stacionare, buvo operuotas. K. M. apie įvykį parodymų neduos, tą jai sakė pats. Papildomai apklausta E. T. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad pradėjusi bendrauti su K. M., susipažino ir su jo pažįstamu ar draugu E. D. ir šio drauge D. E., kurio pravardė yra „S.‘, su D. draugauja ir gyvena kartu (duomenys neskelbtini), gali būti (duomenys neskelbtini). Šis namas priklauso vyriškiui, kurį vadina „V.“, kadangi šis neturi vienos rankos. „V.“ gyvena pirmame namo aukšte, o D. su E. – antrame aukšte. 2020 m. gruodžio viduryje, galimai 2020 m. gruodžio 12 d., ji su K. M. dviese nusprendė nueiti iki (duomenys neskelbtini). Prieš ateinant pas juos, K. M. nebuvo sumuštas, nebuvo sudaužyta galva, nebuvo nuplėšta jo ausis, su sveikata viskas jam buvo gerai. K., prieš ateinant pas E. ir D., nebuvo su nieko susimušęs nei tą pačią įvykio dieną, nei prieš tai. Atėję prie „V.“ namo, užėjo į vidų, ten durys nerakinamos. Pas „V.“ jie visi ir gėrė – ant greta miegamojo lovos esančio fotelio ar taburetės sėdėjo „V.“, kažkur kambaryje sėdėjo E. su D., ji atsisėdo arba ant miegamojo lovos, arba ant kėdės, prie lango, kur K. atsisėdo, ji neprisimena. Jai su K. atėjus, E., D. ir „V.“ jau „baliavojo“ ir gėrė alų. Jai ir K. atėjus, visi kvietė prisijungti ir niekas neprieštaravo, kad ji su K. atėjo. Ji su K. gėrė jau ten buvusį alų, išgėrė tikrai nemažai, nes apsvaigo ir ji, ir visi kiti. Praėjus nemažiau kaip valandai, į kambarį užėjo Ž. G. ir jo draugė J. Jie visi gėrė ir nuo ko viskas prasidėjo, ji neprisimena. Galimai kažkoks apsižodžiavimas kambaryje prasidėjo, bet tikrai ji ir K. nepradėjo konfliktuoti. Ji su D., kuri yra draugė su J., nesutaria, viena kitos nemėgsta. Gal pačioje pradžioje prasidėjo iš D. ir Jū. pusės kažkoks užgauliojimas jos atžvilgiu, o kaip viskas išsivystė paskui, tiksliai pasakyti negali. E. D. K. mušė ne tame pačiame kambaryje, kur visi sėdėjo ir gėrė, o koridoriuje, kur yra laiptai į antrą aukštą. „V.“ buvo neutralus, tiesiog sėdėjo ant taburetės ir nesikišo ir tikrai nei jai, nei K., nei J., nei Ž., nei E., nei D. nei vieno smūgio nesudavė. Prisimena, jog viskas vyko koridoriuje, ant grindų gulėjo K., šalia jo stovėjo E., kuris spardė koja ar kojomis K. į galvą. Kiek tų spyrių iš E. K. buvo, tiksliai neprisimena, bet nemažiau kaip keturi. Ką tiksliai veikė D., ji nematė, bet spėja, kad ši irgi turėjo spirti ar suduoti smūgius K. Jeigu pirminės apklausos metu nurodė, kad E. ir D. K. spyrė kojomis ir sudavė rankomis ne mažiau kaip keturis smūgius – du kojomis ir du rankų kumščiais, tai mano, kad taip ir buvo. Buvo apklausta kelios dienos praėjus po įvykio ir tikrai žymiai geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Ji puolė ginti K. nuo E. Jai beginant gulintį ant žemės K., gavo rankų kumščiais į galvą, į smilkinį, šiuos smūgius bendrai sudavė E. su D., o kiek smūgių kiekvienas iš jų atskirai sudavė, neskaičiavo ir to nežino. Kažkas rėkė pilna gerkle kažką, bet ką tiksliai, neprisimena. J., Ž. ir „V.“ nieko nedarė, K. negynė ir nieko nesakė. Po to, kai K. sumušė, ji jį išsivedė. K. buvo visas kruvinas, ji ir D. pakėlusios K. jį kambaryje pasodino ant kėdės, D. buvo tikrai išsigandusi, kadangi iš K. galvos, iš ausies tiesiog tryško čiurkšle kraujas. Kai pasodino K. ant kėdės, D. nubėgusi atnešė rankšluostį, kurį glaudė K. prie kraujuojančios galvos, šis jai sudavė vieną kartą kažkurios rankos kumščiu į veidą. K. liepė neskambinti greitajai, nors ji norėjo tai daryti. Jai rūpėjo tik greičiau išeiti iš tos vietos. Išėjus iš E. ir D. namų, ji ir K., ėjo dviese, kirto kampą pro (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos stadioną. Išėjo dviese, niekas jos ir K. nelydėjo. Einant link namų gatve su niekuo muštynių nebuvo, K. nekritinėjo ir galvos nesusižalojo. Ji K. vedė viena, einant gatve susitiko moterį su vyru ir kitą vyriškį, kuris vedžiojo šunį. Šie pasiūlė pagalbą. Ji neprisimena, kaip ten viskas toliau vyko, bet atvažiavo greitoji pagalba, kurią lyg ji ir kvietė. Su sutiktais žmonėmis gatvėje jokių muštynių neįvyko ir jokio konflikto nebuvo. Atvykus greitajai pagalbai, K. buvo išvežtas į klinikas, su juo kartu vyko ir ji. Įvykio metu nebuvo pavogtas nei jos, nei K. telefonas, ji pranešdama susimaišė ir neteisybę galėjo nurodyti, gal jai taip pasirodė, kad trūksta telefono, nors to nebuvo. Papildomai apklausta liudytoja E. T. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji pretenzijų dėl jai sukelto fizinio skausmo nei E. D., nei D. B. neturi. Pirminėse apklausose buvo nurodžiusi, kad pretenzijų jiems abiem turi, tačiau pagalvojusi nusprendė, kad nepageidauja, jog tyrimas dėl jai sukelto fizinio skausmo būtų tęsiamas, todėl protokolo–pareiškimo dėl to tikrai nepateiks ir nerašys. Papildomai apklausta liudytoja E. T. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad įvykis buvo 2020 metų gruodžio pradžioje, tiksliau nepamena datos. (duomenys neskelbtini) buvo įvykis, tai D. B. gyvenamoji vieta. Ji matė, kaip E. mušė jos draugą K. M., ji gynė šį nuo E. D.. K. labai bėgo kraujas, kažkuri ausis jam plyšo, kraujo buvo labai daug, ji jį pasodino, visi ten buvo neblaivūs, po to ji vedė K. gatvele, gal iš jos telefono buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, ji vyko kartu su K., nuvežė juos į Kauno klinikas. Ji iš ten vyko taksi namo, bet atvyko policijos pareigūnai, paaiškino, kad K. pasišalino savavališkai iš klinikų. Tą dieną ji su K. užėjo pas juos į svečius, jie ten gyveno pas A. Lauke buvo jau tamsu, ji buvo išgėrusi vyno, o ar K. buvo neblaivus, nepasakys. Svečiuose visi vartojo alkoholį, jiems atėjus, E. jau buvo gerokai padauginęs alkoholio, D. elgėsi adekvačiai. K. tik daug juokėsi tada. Svečiuose visi gėrė alų. Visko gerai nepamena, tarp vyrų kilo žodinis konfliktas, gal dėl D. K. ir E. konfliktavo žodžiu, po to jau kilo tas konfliktas, K. buvo gana girtas, negalėjo apsiginti, kai pirmas jį puolė E. Pirmame aukšte su jais buvo dar A., irgi vartojo alkoholį kartu. Konfliktas kilo koridoriuje, ant laiptukų, iš kambario viskas matėsi, ji matė, kad E. labai spardė K., E. yra gana didelis, jis iš karto K. parvertė ant žemės, K. susirietė, tada E. sudavė jam kojomis smūgius, tų smūgių buvo nemažai, spardė į visas kūno vietas K. M., ji bėgo ginti K., ji viską matė, bet E. ją nustūmė, jai jokių sumušimų šis nepadarė. K. gulėjo net apdujęs nuo tų visų smūgių, E. jam dar sudavė ne vieną smūgį. Vėliau pakėlė K., pasodino, ji su D. rankšluosčiais dengė kraują, kuris visur net purškė. Kiek ji matė, K. mušė E. vienas. Jai jokių sužalojimų nepadarė E. D. jį irgi stabdė, ji stabdė, bet jų niekas neklausė. Ji 2020 m. gruodžio 15 d. buvo apklausta tyrimo metu, ten įvykio dieną paminėjo, bet nežino ar tiksliai pasakė, nes irgi buvo neblaivi. Tas A. yra „V.“. Jis dar prieš konfliktą tą dieną išgėrinėjo su D. ir E., po to jie atėjo, dar atėjo tokia J. ir Ž.. Nepasakys, kada tiksliai atėjo J. ir Ž., ar prieš įvykį, ar atėjo jau po įvykio. A. sėdėjo fotelyje, nugara į duris, nežino, ar jis ką nors matė. K. M. niekas kitas nesužalojo, tik E. D.. Prieš ją niekas nesmurtavo, nei D., nei E., kuris tik ranka ją atstūmė, kad nesikištų. Žodinis konfliktas buvo po to tarp jos ir D., kad gynė K. M., bet ji neturi jokių pretenzijų D. ir Ei., niekas jos nemušė, tik pastūmė, bet jokio fizinio skausmo jai niekas nesukėlė. K. negalėjo atsistoti, ji E. norėjo patraukti nuo K., D. buvo kartu, po to E. nustojo smurtauti. E. mušė K. rankomis ir kojomis, o jai niekas jokių smūgių nesudavė, į smilkinius nemušė, dabar duoda tikslius parodymus. Konfliktas vyko tik tarp abiejų vyrų, nematė, kad K. M. būtų mušusi D. B.. Ji kartu su K. vyko į klinikas, medikai ir jos klausė, ar jai viskas gerai, sakė, kad gerai, ją vizualiai apžiūrėjo, niekas jai nesiūlė vykti pas teismo medicinos ekspertus. Pas ją nebuvo jokių sužalojimų. K. buvo išvežtas iš jos namų policijos pareigūnų, po to jis ilgiau kaip mėnesį buvo gydomas Kauno klinikose. Vėliau ji kalbėjo su K., bet jis nieko nesako, gal nepamena kas buvo, jis gana uždaras žmogus. Ji buvo apklausta pas tyrėją, pasakė, kad neturi jokių priekaištų nei E. D., nei D. B., o jei būtų buvę pas ją sužalojimų, tikrai nebūtų tylėjusi. E. sudavė gana daug smūgių K., tikrai pamena smūgius kojomis, jų buvo tikrai nemažai, daugiau kaip 5 smūgiai, gal iki 10 smūgių. Smūgių rankomis nepamena. Matė smūgius kojomis, E. tada avėjo kedus. Rankose jis nieko neturėjo, smūgiavo kojomis, kedų priekiu. E. pravardė yra „S.“. Tą vakarą K. buvo padauginęs alkoholio ir negalėjo apsiginti nuo E. To įvykio metu D. K. nemušė, ji stovėjo jai po dešine puse, jos abi bandė ginti K. Jos ir D. santykiai visada buvo ir yra geri, o padauginus alkoholio visi kažkaip netinkamai elgiasi, bet ji niekada nematė smurtaujančios D. Prieš ją tada nesmurtavo nei D., nei E., tada ten visiems buvo stresas. Ji jiems jokių pretenzijų neturi, jokio civilinio ieškinio nereikš, jai nebuvo padaryta žala (1 t., b. l. 106–107, 121-124, 126, 131–134).

Liudytoja D. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad E. D. yra jos buvęs sugyventinis. 2020 m. gruodžio 12 d. apie 19.30 val. iki 20.00 val., kol dar buvo pardavinėjamas alkoholis, ji ir jos sugyventinis E. D. nuėjo iki parduotuvės nusipirkti išgerti. Kadangi jos gimtadienis gruodžio 9 dieną, tai tiek tą pačią įvykio dieną – 2020 m. gruodžio 12 d., tiek ir iki tol, nuo 2020 m. gruodžio 9 d. ji kartu su E. kiekvieną dieną gėrė. 2020 m. gruodžio 12 d. nusipirko alaus pakuotę ir vieną arba du butelius degtinės. Išėję iš parduotuvės susitiko K. ir E., kurie prašėsi į jų namus išgerti nusipirkto alaus ir degtinės. E. ir K. tada, kai juos susitiko, buvo sveiki, nesakė, kad būtų kažkieno prieš ateinant sumušti ar užpulti, nematė, kad kažkuris iš jų kraujuotų ar turėtų kažkokių žaizdų. Nei vienas iš jų sveikata nesiskundė ir neprašė iškviesti medikus. Akivaizdžiai matėsi, kad abudu išgėrę, bet nei vienas nesakė nei ką gėrė iki to, nei kiek, nei kur, niekas to ir neklausinėjo. Ji su E. nenorėjo, kad šie eitų pas juos, bet jau tokie yra, eina ir viskas. E. su K. atėjo iki jų namų, kur paklausė „V.“, tai yra namo savininko A. K., ar jis leidžia šiems užeiti. „V.“ pasilikti šiems leido ir tada visi užėjo į pirmame namo aukšte esantį kambarį, kuris yra pirmas nuo įėjimo, praėjus virtuvę. Kambaryje ji sėdėjo ant miegamojo lovos, E. atsisėdo ant kėdės, prie didelio kvadratinio medinio stalo, šalia ant kėdės sėdėjo ir E. K. sėdėjo ant tos pačios miegamojo lovos, kaip ir ji. „V.“ tik užeidavo į kambarį išgerti ir galima sakyti visą laiką prabuvo savo kambaryje, kuris yra kairėje koridoriaus pusėje. Visi gėrė apie valandą laiko, per tą laiką nesipyko, jokių konfliktų tarp jų nebuvo, taip pat nesimušė, nebuvo dėl ko muštis. Tada E. išėjo į antrą namo aukštą, kur ji ir E. su vaikais gyveno. Po keleto minučių, kai E. nusileido laiptais ir grįžo į kambarį, kur visi sėdėjo, jai tuo metu K., kuris sėdėjo greta jos ant tos pačios lovos, uždėjo savo ranką ant abiejų pečių. Kurią ranką jis uždėjo neprisimena, bet jis apsikabino draugiškai, be kažkokių blogų minčių, bent jau jai taip atrodė tuo metu. K. ją apsikabinus, ji nei K., nei E., nei kažkieno kito neprašė, kad K. patrauktų ranką, ar kad jis pasitrauktų. Nešaukė pagalbos ir nekvietė E., nei E., nei kažkam kitam nesakė, kad K. nori ją išprievartauti. K. išgėręs nėra agresyvus, o E. kaip tik – jam mažai užtenka, užkabini ir jis puola muštis. Tada E. paklausė, ką K. daro su ja, į ką K. atsakė, kad jis nieko nedaro. Tada K. pastūmė E. Ar tai buvo po vieną kartą pastūmimas vienas kito ar jie po keletą kartų pasistumdė, ji neprisimena, bet esmė, kad kai K. pastūmė E., šis prarado koordinaciją ir atsisėdo ant už jo nugaros stovėjusios spintelės ir taip savo užpakaliu sudaužė butelį, atsisėdo ant šukių. O tada prasidėjo muštynės. Kuris pirmasis, t. y. K. ar E. pradėjo muštynes, ji neprisimena, bet jie mušėsi abudu. Tiek E. K. sudavė, tiek ir tas pats K. sudavė smūgius E. Kiek smūgių vienas kitam sudavė, į kurias kūno vietas, tikrai nepasakys, nes neskaičiavo ir neįsidėmėjo. Tuo metu matė, kad muštynės vyko taip, kad K. su E. vienas kitą mušė rankų kumščiais. Tiek, kiek matė muštynes, tai K. su E. kambaryje nebuvo nukritę ant žemės. Tada ji ir E. su buteliu išėjo iš kambario pas „V.“ ir kas dėjosi kambaryje joms išėjus, ji nematė, girdėjo tik muštynių garsus. Kadangi nebuvo tame kambaryje, todėl pasakyti, kuris kiek tų smūgių sudavė ir negali – nematė. Kiek laiko muštynės truko, nepamena, bet ne ilgiau kaip 5 minutes. Po kurio laiko muštynės persikėlė į koridorių. Kiek ten viskas truko, nepamena, bet pamena, kad kažkuriuo momentu pamatė stipriai kraujuojančią K. ausį. Tada puolė su rankšluosčiu stabdyti kraujavimą, tada vėliau ir pats E. jau rankšluosčiu bandė irgi sustabdyti kraują, pats E. jai sakė, kad K. plyšo ausis. V. E. sėdėjo kartu su „V.“ ir nieko nedarė. Pasibaigus muštynėms ir apstabdžius kraujavimą, E. su K. susėdo ir dar pagėrė – susitaikė, išreiškė pagarbą vienas kitam. Tokie jie yra – susipyksta, pasimuša, o tada susitaikę jau vienas kitą gerbia. Dar ir dabar K. E .gaila, kad šis sėdi kalėjime. Dar kažkas iš jų siūlė K. iškviesti greitąją, bet K. atsisakė, medikų. Po K. ir E. muštynių ji paskambino J. B. ir paprašė, kad ši ateitų, buvo išsigandusi ir nežinojo, ką daryti. J. kartu su savo sugyventiniu Ž. atėjo pakankamai greitai, kadangi gyveno netoliese, (duomenys neskelbtini). Šie abudu matė sužalotą K. Tada, po kokių 10 minučių išvijo E. ir K. lauk. Matė, kaip šie išėjo iš jų kiemo ir nuėjo iki mokyklos teritorijoje esančio akmens, kur gėrė alų. Kiek matė nueinančius nuo jų namų E. su K., šie ėjo savo kojomis, negriuvinėjo, galimai buvo įsikabinę į parankes. Išėjus K. ir E., ji dar išgėrė alaus ir nuėjo miegoti. Po kurio laiko išgirdo, kad K. buvo paguldytas į ligoninę. Patikino, kad E., kai dar „Vienarankis“ buvo gyvas, vežė šį į apklausą pas tyrėją ir jam sakė, kad šis tyrėjai sakytų, kad K. bandė ją išprievartauti, dėl to jis sumušė K. ją gindamas. „V.“ sakė E., kad žino, ką papasakoti tyrėjai. Po įvykio, t. y. po muštynių, ji matė E. sėdmenis, kur buvo kelios nedidelės žaizdelės, kurios atsirado, kai K. pastūmė E. ir šis savo sėdmenimis atsirėmęs į spintelę sau už nugaros sudaužė butelį. Tiek šios apklausos metu, tiek ir prieš tai duodama parodymus, kai buvo įtariamąja, sakė teisybę ir nieko nemelavo. Jokių smūgių nesudavė nei K., nei E., o kiek jų sudavė E., neskaičiavo, dalies tų smūgių net ir nematė, todėl net apytiksliai jų skaičiaus nurodyti negali (1 t., b. l. 152–154).

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis neturi kairės rankos, gyvena dviejų aukštų name, jis gyvena pirmame namo aukšte, o antrame aukšte nuo 2020 m. vasario 21 d. pradėjo gyventi nuomininkai „.“ ir D. su dviem vaikais – berniuku ir mergaite. Kas jį su „.“ ir D. suvedė, neprisimena. Su „S.“ ir D. prie progos susitikę pasėdėdavo, pagerdavo. D. geria nedaug, o „S.“ tai geria, tai visai negeria. Išgėręs „S.“ darosi agresyvus, nors pats neprovokuoja muštynių. Pas jį namuose pradėjus gyventi „S.“, pas šį vis ateidavo vyriškis, pravarde „K.“, kurio vardas K., šis vis ateidavo su viena ir ta pačia mergina. Praeitais metais, gruodį, apie 20.00 val. į namo lauko duris kažkas paskambino. Priėjęs prie durų pamatė „K.“ su savo tamsiaplauke drauge, jie buvo neblaivūs. „K.“ nebuvo kruvinas, nematė ant šio veido ar galvos sužalojimų. K. ir šio draugei paprašius juos įleisti pas „S.“, jis neprieštaravo, įleido, K. su savo drauge užlipo laiptais į antrą aukštą, kur gyveno „S.“ ir D., ten pabuvo apie pusvalandį, o tada nusileido laiptais į pirmą aukštą. Nusileidus visiems iš antro aukšto, visi keturi bendravo normaliai, jokio konflikto viršuje iki jiems visiems nusileidžiant, jis negirdėjo. Visi keturi buvo sveiki, nesužaloti. Tada visi susėdo jo kambaryje, kur yra televizorius. Kambaryje „K.“ atsisėdo ant lovos, prie D., pats liudytojas sėdėjo ant fotelio, „K.“ draugė sėdėjo ant kėdės. „S.“ buvo kambaryje, bet buvo keletą kartų užlipęs i antrą aukštą ir vėl grįždavo. Tada visi penkiese gėrė. Jis gėrė savo alų, o jie gėrė degtinę. Po kokios valandos, per kurią jokių muštynių ar konfliktų nebuvo, į duris vėl kažkas paskambino. Atidaręs pamatė J. ir jos sugyventinį Ž., šie pasakė, kad atėjo pas „S.“ ir D., jis neprieštaravo. Tada visi sėdėjo ir gėrė apie valandą, viskas buvo gerai, draugiškai, tačiau vienu momentu K. pradėjo lįsti prie D., vis siūlė jai pasibučiuoti. K. įkyriai lindo prie D., buvo ją apsikabinęs per pečius, bandė ją glausti prie savęs, o D. to nenorėjo, stūmė rankomis. K. prašė bučiuotis, naudojo jėgą ir stipriai traukė D. link savęs. Tada jis suriko garsiai „baikit, baikit“, atrodo, kad ir J. tą patį sakė. Ž. abejingai žiūrėjo ir nieko nedarė. „K.“ draugė išvis nereagavo. Kai K. pradėjo lįsti prie D., „S.“ tuo metu kambaryje nebuvo, šis buvo išėjęs į antrą aukštą. Vienu momentu D. riktelėjo „S.“, kad šis ateitų. Atėjusiam „S.“ D. pasakė, kad K. prie jos lenda bučiuotis, kad ji to nenori. Tada „S.“ sugriebė K. už rūbų už krūtinės srities abiem rankomis ir vos nenusinešė i koridorių, kur visas veiksmas ir vyko. „S.“ yra apie 195 cm ūgio, sveria gal 115 kg. „K.“ svorio tik per pusę, o ūgio gal apie 175 cm. Kai K. „S.“ nešėsi, K. dar bandė kažkurios rankos kumščiu suduoti „S.“, bet nesudavė, nes tikriausiai nepasiekė. Tada koridoriuje liudytojas išgirdo duslius garsus, suprato, kad vyksta muštynės. „S.“ šaukė „K.“ kažką, kad atstotų nuo D.. Iš tos vietos, kur sėdėjo, liudytojui nesimatė koridoriaus, todėl nežino, kiek smūgių, su kuo ir į kurias vietas suduota buvo K. D. ir „K.“ draugė gal ir nematė, kas vyksta koridoriuje, kadangi iš jų buvimo vietų koridorius nesimatė. Tačiau J. ir Ž. gal ir matė koridoriuje vykstančias muštynes, nes ant kėdžių sėdėjo, nuo kur lyg ir matosi koridorius. Muštynės vyko gal kokias penkias minutes, bet į muštynes nesikišo niekas, tai yra nei „K.“ draugė, nei D., nei J. su Ž., nei jis. Niekas neskyrė K. nuo „S.“. Po kokių penkių minučių atėjęs į kambarį K. buvo kruvinas, matėsi, kad šiam kraujuoja iš kažkurios ausies, galimai dešinės. Tada D. davė K. rankšluostį ir užspaudė juo K. ausį, kad nebėgtų kraujas. D. su „S.“ užlipo į antrą aukštą, o J. su Ž. išėjo, taip pat ir „K.“ su drauge. „K.“ prieš išeidamas neprašė medikų pagalbos. Kai „S.“ su K. mušėsi, D. visą laiką buvo kambaryje. D. be to, kad stūmė K. nuo savęs, kai šis norėjo bučiuotis, nesudavė nei vieno smūgio ranka ir nespyrė koja K. nei karto, tai jis matė, nes ji buvo visą laiką kambaryje. Nematė, kad D. būtų sudavusi bent vieną smūgį ranka ar koja „K.“ draugei, to nebuvo. Išsiskirsčius visiems, nieko daugiau nevyko. Tik girdėjo iš D. ir „S.“, kad K. iš karto, išėjęs iš jo namų, ar po paros paslydo ir susitrenkė galvą. „S.“ ir toliau pas jį name gyveno antrame aukšte, o D. su vaikais išsikraustė į (duomenys neskelbtini), nes „S.“ ją sumušė, kad ši nepakūrė krosnies (1 t., b. l. 156–159).

Liudytoja J. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad prieš išvažiuodamas į kalėjimą Pravieniškėse, Ž. G. gyveno kartu su ja. 2020 m. pavasarį, su Ž. einant į parduotuvę, priėjo prie netoliese stovėjusios kompanijos, kurioje buvo ir vyriškis, pravarde „K.“ – K. M.. Ji šio vyriškio iki tol nepažinojo, jį pažinojo Ž. Kai susipažino su „K.“, šis turėjo draugę vardu E. Iš pradžių visi bendravo gražiai ir tvarkingai. Susitikdavo, pagerdavo vieni pas kitus ar prie (duomenys neskelbtini) alaus, kartu parūkydavo, šunis pavedžiodavo. 2020 m. liepos pradžioje susipažino su E. D. ir D. B.. E. ir D. susipažino su Ž. per „K.“. Ji žino, kad būtent „K.“ surado vietą E. ir D. kur gyventi, t. y. namą pas „V.“, kurio nei vardo, nei pavardės ji nežino. Susipažinus su E. ir D., bendravo visi gražiai, jokių konfliktų nebuvo, tačiau vėliau jai pradėjo nepatikti tiek E. su D., tiek ir „K.“ su Egle, tai yra jų gyvenimo būdas. E. su D. vis mušasi, vis santykius aiškinasi, tai D. prašo jos vaikais pasirūpinti. Tai prisigėrusi E. skundžiasi „K.“, kaip jis ją užknisęs ir nenori su juo būti. Tai prisigėręs vienas kažką ne taip nugirsta, tada prisigalvoja, pasideda santykių aiškinimaisi iš nieko. 2020 m. gruodžio mėnesį, tiksliai datos ir mėnesio neprisimena, su Ž. G. namuose, apie 18.00–19.00 val. kilo mintis, kad nori išgerti šampano. Jai kilo mintis nueiti iki netoliese gyvenančios D. Kartu kalbino eiti ir Ž., bet jis sakė, kad skauda nugarą. Ji pasiėmė pinigų ir nusprendė eiti tiesiai pas D., o su ja nueiti iki parduotuvės ir nusipirkti šampano. Eidama pro mokyklos stadioną, (duomenys neskelbtini) gatve, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), trys metrai iki įėjimo į kiemą, ji išgirdo triukšmą – garsiai kalbančius bent tris balsus, iš kurių buvo du vyriški ir vienas moteriškas. Iš šių balsų atpažino vieną vyrišką – E. D. balsą . Taip pat atpažino ir moterišką balsą, tai buvo E. balsas. Pokalbis ir burbuliavimas tas garsus vyko apie alų. E. sakė, kad čia jos alus, o D. aiškino, kad jo. Einant į kiemą dar pagalvojo, ką pas D. ir D. namuose veikia E. Lauke jokių žmonių nematė ir suprato, kad balsai sklinda iš namo vidaus. Jai įėjus į namo kiemą, prie įėjimo į namą, ant greta namo esančių medinių laiptukų sėdėjo „K.“, o šalia jo stovėjo E. Namo durys buvo atidarytos ir iš vidaus jokių balsų jau nebegirdėjo, buvo tylu. Priėjusi prie „K.“ ir E., paklausė, kas čia vyksta ir ką jie čia veikia. E. pasakė, kad čia jie barėsi, rėkavo, kad jau iškviesta ar tuoj bus iškviesta policija. Jai kieme stovint nei K., nei E. savo sveikata nesiskundė, neprašė medikų pagalbos. Ar jie buvo kruvini liudytoja nematė, nes buvo tamsu. Išgirdusi, kad jau iškviesta ar tuoj bus kviečiama policija, ji nusprendė eiti tiesiai namo, nes nenorėjo jokių problemų. Tada nuėjo prie mokyklos valgyklos, prie suoliuko parūkyti ir pažiūrėti, kad vyksta, tai yra, ar atvažiuos policija. Tačiau policija neatvažiavo. Kadangi vis tiek norėjo išgerti, todėl ėjo į parduotuvę, kurioje nusipirko šampano. Grįžo namo apie 20.00 val. Tada visą vakarą buvo su Ž. namuose ir apie 24.00 val. nuėjo miegoti. Po poros dienų žmonės (duomenys neskelbtini) pradėjo kalbėti, kad „K.“ sudaužytas, kad E. parašė pareiškimą ant D., o „K.“ ligoninėje. Po šio įvykio ji apie įvykį nekalbėjo nei su E., nei su D., nei su „K.“. Jai prieš porą savaičių skambino E., kuri pasakė, kad ji turės eiti liudyti, nors nesuprato, kodėl ji įkišta, nes nieko nežino ir nieko nematė. Su „K.“ kažkada susitikusi kalbėjo, šis klausinėjo, kur yra E., dar kažkada D. vaikus prižiūrėjo. Daugiau nebuvo jokių bendravimų ir jokių kontaktų. Nei vienas iš jų jai nepasakojo ir ji iki šiol nežino, kas sumušė „K.“, už ką, kodėl, su kuo ir kiek kartų. Kategoriškai neigia, kad ji tą įvykio dieną buvo pas „V.“ namo pirmame aukšte, kambaryje. Kategoriškai neigia, kad matė „K.“ sumušimą ir pačias jo aplinkybes, pačiame įvykyje nedalyvavo ir jo nematė. Tą vakarą ji tikrai nematė D. ir su ja nekalbėjo nei telefonu, nei gyvai (1 t., b. l. 161–164).

Liudytojas Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad K., kurio pravardė yra „K.“ pažįsta, ėjo į tą pačią mokyklą, šis yra vietinis gyventojas. Prieš kokius keturis metus susipažino ir su „S.“, tai yra E. D.. Per „K.“ kažkada susipažino ir su šio sugyventine E., o per „S.“ susipažino ir su šio sugyventine D. „S.“ su D. gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, nuomojosi iš namo antrą aukštą. Jis su J. bendraudavo su „S.“ ir D., vieni pas kitus ateidavo į svečius, susitikdavo, pagerdavo. Jis ir J. su „K.“ ir E. beveik nebendravo, jam jie nepatiko, Eglė nepatiko J. 2020 m. rudenį arba žiemą jis kartu su J. ėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) gatvėje, apie 16.00–20.00 val., grįždami užsuko pas „S.“ ir D. į namus, jų neįspėję. Jis jau buvo nemažai išgėręs. Priėjus prie lauko durų, pabeldus į duris, iš namo vidaus išgirdo moterišką – galimai E. balsą, kuris kažką šaukė. Jie užėjo į vidų. Jam atrodo, kad jis su J. buvo anksčiau atėję tą pačią dieną pas „S.“ ir D., kur jau buvo „K.“ su E., jie gėrė alaus, o pritrūkus alaus, jis ir J. nuėjo iki parduotuvės dar alaus nusipirkti ir to antro karto, kai grįžo su alumi metu ir išgirdo moterišką klyksmą. Gėrė šešiese ir vis užeidavo „V.“, kuris išgerdavo ir migruodavo tarp kambarių. Tą kartą, kai gėrė visi, jokių konfliktų tarp jų nebuvo, gėrė visi šešiese draugiškai ir tikrai jokių muštynių nebuvo, „K.“ tikrai nesimušė su „S.“, „K.“ jam ir J. išeinant nusipirkti alaus, buvo sveikas ir nesumuštas. Tą kartą, kai užėjo pro duris išgirdę klyksmus, pamatė koridoriuje ant žemės, prie laiptų į antrą aukštą į „S.“ ir D. kambarius, daug kraujo. Kieno tai buvo kraujas, jis nesuprato, namuose buvo kažkoks chaosas. Bėgiojo lyg E. su D. į antrą aukštą. „K.“ jis tada nematė. „S.“ jis kažkuriuo momentu matė, tačiau su juo nekalbėjo. „S.“ atrodė taip kaip visada – nebuvo kruvinas ar sumuštas. „V.“ jis tuo metu nematė. Pabuvo su J. kelias minutes ir pasakė, kad reikia iš čia eiti, kadangi tuoj atvažiuos policija. Tada greitai jis su J. išėjo iš „V.“ namo, grįžo namo. Po kurio laiko išgirdo (duomenys neskelbtini) kalbas iš vietinių gyventojų, kad tą vakarą, kai buvo pas „S.“ ir D., „S.“ sumušė „K.“. Už ką „K.“ sumušė, jis nežino. Girdėjo, kad K. gulėjo ligoninėje. Su „K.“ ir „S.“ jis po „K.“ sumušimo nekalbėjo ir kas ten įvyko nežino. „S.“ kai blaivus, tai lyg ir nieko, bet kai išgeria, tampa agresyvus. Kalbos buvo, kad „K.“ lindo prie D., o ši kvietėsi „S.“ pagalbos. Negirdėjo jokių kalbų, kad D. būtų susimušusi su E. ar, kad „S.“ būtų sumušęs E. (1 t., b. l. 166–167).

Liudytoja J. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad vykdama namo automobiliu su savo sutuoktiniu, pamatė prie (duomenys neskelbtini) gatvėje gulintį vyriškį ir prie jo esančią moterį, kuri kalbėdama telefonu kvietė vyriškiui pagalbą, sakydama, kad vyriškis buvo sumuštas. Netrukus atvyko GMP ir policija. Liudytoja nurodė, kad moteris kalbėjo nerišliai ir daugiau jokių tyrimui reikšmingų aplinkybių nenurodė (1 t., b. l. 169–171 l.)

Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirba greitosios med. pagalbos ekipaže ir jai teko vykti teikti pagalbos 2020 m. gruodžio 12 d. vakare į (duomenys neskelbtini) g. sužalotam vyriškiui, kurio buvo sužalota ausis. Taip pat įvykio vietoje buvo moteris vardu E. Ši liudytoja apklausos metu nenurodė tyrimui reikšmingų aplinkybių (1 t., 173-175).

Liudytojas V. N. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad pažįsta E. T., per ją susipažino su jos sugyventiniu K. M., jos ir K. draugais E. D. ir jo žmona D. Jis apie 3 metus dirba „(duomenys neskelbtini)“ pavėžėju. 2020 m. gruodžio mėnesį, galimai mėnesio viduryje, vakare, į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino E. T. ir paprašė atvažiuoti iki Klinikų. Jis jos neklausinėjo dėl ko reikia atvažiuoti iki klinikų. Pats sau pagalvojo, kad tikriausiai E. vėl sumušta ar vėl po kokių nuotykių atvažiavo medikų pagalbos. Po skambučio jis į klinikas atvažiavo per maždaug valandą. Jam atvažiavus su savo automobiliu „Skoda Octavia“, prie automobilio priėjo E., jam pasakė, kad K. sumušė „S.“. Kas tas „S.“, jis nežinojo. Sužinojo tik vėliau, kad E. D. pravardė yra „S.“. E. sakė, kad ji ir K. baliavojo pas „S.“ ir šis sumušė K. Daugiau jokių aplinkybių E. jam nepasakojo. Tada pamatė prie automobilio prieinantį K., kuris buvo su bintu prie kažkurios ausies. K. paprašė važiuoti. Iki jo automobilio K.s atėjo pats, nekritinėjo ir nebuvo neorientuotas, nebuvo atvežtas vežimėlyje, nebuvo labai girtas. E. ir K. prašė juos parvežti namo, jis taip ir padarė. K. pasakojo, ką jam darė gydytojai, tai yra, kad siuvo ausį ir panašiai. E. dar pasakojo, kad ji kartu su K. po to, kai šis buvo sumuštas, kažkur ėjo gatve, kad kažkokie žmonės priėjo ar juos pamatė ir kad kažkas iškvietė greitąją. Jam parvežus E. ir K. iki E. namų, jiems trims dar sėdint jo automobilyje, prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurie priėję prie automobilio iš karto K. sakė sėsti į jų automobilį ir pareigūnai nuvažiavo kartu su K., kaip suprato – į gydymo įstaigą. Dėl ko susimušė K. su „S.“, t. y. E. D., jis nežino, niekas jam to nepasakojo. Kiek yra matęs „S.“ išgėrusį, šis būna agresyvus (1 t., b. l. 177–179).

Liudytojas T. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2020 m. gruodžio 12 d. dirbo kartu su vyr. patruliu G. K.. Apie 20.38 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), ką tik, pažįstami asmenys sumušė merginą ir jos draugą. Atėmė iš draugo mobilųjį telefoną. Asmenys pasišalino. Informuota GMP. Draugui kraujuoja iš ausies. Pranešėja sustojo padėti, palauks, kol atvyks policija. Į įvykio vietą nuvyko apie 20.56 val., pamatė greitosios medicinos pagalbos automobilį, jame rado sėdinčius K. M. ir E. T.. Paklausus K. M., kas nutiko, šis bendravo nenoriai, vengė atsakyti į klausimus, nurodė, kad mušėsi gatvėje, tiesiog „aiškinosi santykius“, dėl to niekam pretenzijų neturi. Atsisakė nurodyti jį sumušusio asmens duomenis, nurodė, kad jam policijos pagalba nereikalinga. Paklausus E. T., kas įvyko, ji paaiškino, kad K. M. sumušė E. D., įvykio metu buvo ir kitų asmenų, kurių duomenų neatsimena, tačiau jie nesmurtavo K. M. atžvilgiu. K. M. mušė tik E. D.. E. T. buvo teirautasi, ar tik prieš K. M. buvo smurtauta. Ji nurodė, kad taip. Neminėjo, kad prieš ją būtų kas nors smurtavęs bei jai sukėlęs fizinį skausmą. Niekam pretenzijų neturėjo. Vizualiai apžiūrėjus ją, jokių sužalojimų nepastebėta (1 t., b. l. 184–186).

Liudytojas G. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino analogiškai, kaip liudytojas T. V.. Naujų tyrimui reikšmingų aplinkybių šis liudytojas nenurodė (1 t., b. l. 181–182).

Iš 2020 m. gruodžio 13 d. Kauno apskrities VPK KP NVR skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. gruodžio 12 d. 20.56 val., patruliai atvyko į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), rado atvykusią greitosios medicinos pagalbos brigadą. Medikų automobilyje sėdėjo K. M. ir E. T.. Medikai patruliams nurodė, kad K. M. reikalinga medicininė pagalba, nes jam plyšusi kairė ausis, praskelta galva. Pasiteiravus K. M., kas šiam nutiko, šis nurodė tik tiek, kad mušėsi gatvėje, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau kokiomis aplinkybėmis įvyko muštynės ir su kuo, šis nenurodė. Vyras teigė, kad dėl įvykio niekam neturi pretenzijų. E. T. patruliams paaiškino, kad K. M. sumušė E. D.. Moteris nurodė, kad muštynių metu, buvo ir daugiau asmenų. Dėl ko kilo muštynės, E. T. nenurodė. Greitoji medicinos pagalba K. M. bei E. T. išvežė į LSMUL Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių (1 t., b. l. 1–7).

Iš 2021 m. rugsėjo 30 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėtas dviejų aukštų mūrinis namas bei jo pirmajame aukšte, praėjus virtuvę kairėje pusėje esantis kambarys bei koridorius prie laiptų, vedančių į antrąjį aukštą. Fotografuota (1 t., b. l. 72–79).

Iš 2020 m. gruodžio 13 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta gatvė prie (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, iš kur buvo kviesta greitoji medicinos pagalba (toliau – GMP) bei rastas sumuštas nukentėjusysis K. M. (1 t., b. l. 80–88).

Iš 2020 m. gruodžio 29 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo stebėjimo kamerų įrašas, paimtas iš V. S., kuriame fiksuojama vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, kur buvo surastas gulintis K. M.. Vaizdo įraše fiksuota, kad K. M. jau guli gatvėje, prie jo iš pradžių prieina viena moteris (E. T.), o vėliau atsiranda daugiau asmenų – iš pravažiuojančio automobilio išlipusi moteris, medikai, policijos pareigūnai, kurie teikia K. M. pagalbą. Vaizdo įraše neužfiksuotos K. M. sužalojimo aplinkybės ar jį sužaloję asmenys (2 t., b. l. 46–55).

Iš 2021 m. vasario 22 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas pagalbos kvietimo K. M. garso įrašas, pateiktas Bendrojo pagalbos centro raštu Nr. 41D(K)-338. Įraše girdimas moters, tikėtina E. T. balsas, kuris nurodo, kad tik ką pažįstami primušė jos draugą K., kuriam kraujuoja iš ausies, taip pat primušė ir ją, kviečia pagalbą į (duomenys neskelbtini) gatvę, pokalbio metu gatvės pavadinimą pasako J. P.. Moteris pokalbio metu nenurodo jokių duomenų apie K. M. ir ją sumušusius asmenis (2 t., b. l. 56–60).

Iš 2021 m. kovo 19 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti pareigūnų kūno kameromis 2020 m. gruodžio 12 d. užfiksuoti vaizdo įrašai. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad atvykus pareigūnams, įvykio vietoje stovi GMP ekipažas, kurio automobilyje sėdi K. M. ir E. T.. K. M. pareigūnui paaiškina tik, kad „kovojo už žmoną“, dėl to susimušė su asmeniu, kurį atsisakė įvardinti ir pretenzijų niekam neturi. E. T. nurodė, kad K. M. buvo sumuštas (duomenys neskelbtini), E. D., pravarde „S.“, nurodė, kad E. D. K. M. mušė vienas, o D. mušė ją, bet ji nenusileido (2 t., b. l. 61–69).

Iš 2021 m. lapkričio 29 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti VŠĮ Kauno miesto GMP pateikti 2 garso įrašai. Pirmajame fiksuota Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus perduodama informacija VŠĮ Kauno m. GMP, antrajame užfiksuotas VŠĮ Kauno m. GMP operatorės ir E. T., o vėliau ir J. P. pokalbis. Pokalbių metu neužfiksuota jokių duomenų apie K. M. ir jį sumušusius asmenis (2 t., b. l. 76–79).

Iš 2020 m. gruodžio 12 d. teismo medicinos specialisto išvados Nr. G2920/2020(02) matyti, jog joje nurodyta, kad K. M. nustatytos muštinės žaizdos kairėje ausyje, viršugalvyje, odos nubrozdinimai veide, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai nebūdingi griuvimui (2 t., b. l. 85–87).

Iš 2021 m. vasario 26 d. teismo medicinos specialisto išvados Nr. pG360/2021(02) matyti, jog joje nurodyta, kad išnagrinėjus papildomus medicininius dokumentus – gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2020-0587760 duomenis ir remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 6.6.4 punktu, dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu ir smegenų suspaudimo, dėl ko buvo atliktas chirurginis gydymas, K. M. nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 91–93).

Iš Kauno apskrities VPK KP SNTV 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2021 m. lapkričio 17 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad išanalizavus laikotarpio nuo 2020 m. gruodžio 12 d. 00.00 val. iki 2020 m. gruodžio 26 d. 24.00 val., D. B. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines nustatyta, kad abonentas 16.24 val., 19.29 val. 19.45 val. 19.47 val. priėmė skambučius iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi J. B.. 20.05 val. ir 20.07 val. iš D. B. naudojamo mobiliojo ryšio telefono skambinta abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi J. B.. Taip pat išanalizuotas D. B. judėjimas pagal užfiksuotus telekomunikacinių ryšių bokštus (celes) bei nustatyta, kad analizuojamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 12 d. 9.00 val. iki 2020 m. gruodžio 13 d. 09.00 val. D. B. naudojamas telefonas rišosi tik prie vienos celės pavadinimu „4102“, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 107–109).

Iš Kauno apskrities VPK KP SNTV 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2021 m. spalio 25 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad išanalizavus laikotarpio nuo 2020 m. gruodžio 12 d. 12.00 val. iki 2020 m. gruodžio 13 d. 6.00 val., K. M. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 12 d. 14.22 val. priėmė įeinantį skambutį iš Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso K. P.; 2020 m. gruodžio 12 d. 14.24 val. skambino į Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso Tele2 operatoriaus išankstinei mokėjimo paslaugai (toliau IAP); 2020 m. gruodžio 12 d. 20.25 val. priėmė skambutį iš Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso Bendrajam pagalbos centrui; 2020 m. gruodžio 12 d. 20.39 val. skambino į Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso VšĮ Kauno GMP stočiai; 2020 m. gruodžio 12 d. 21.23 val. skambino į Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso liudytojui V. N.; 2020 m. gruodžio 12 d. 21.26 val. priėmė skambutį iš Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso K. P.; 2020 m. gruodžio 12 d. 21.32 val. priėmė skambutį iš Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso liudytojui V. N.; 2020 m. gruodžio 12 d. 21.35 val. skambino į Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso liudytojui V. N.; 2020 m. gruodžio 13 d. 00.00 val. skambino į Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso Valstybės tarnautojų asociacijai; 2020 m. gruodžio 13 d. 00.12 val. priėmė skambutį iš Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso Valstybės tarnautojų asociacijai; 00.59 val. skambino į Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso Tele2 operatoriaus IAP; 1.29 val. skambino į Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso R. N.; 3.15 ir 3.19 val. skambino į Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso liudytojui V. N.. Taip pat išanalizuotas K. M. naudojamo abonento judėjimas pagal užfiksuotus telekomunikacinių ryšių bokštus (celes) bei nustatyta: 1. 2020 m. gruodžio 12 d. 14.22 val. K. M. naudojamas telefonas rišosi prie celės 410A, esančios adresu (duomenys neskelbtini); 2. 21.23 val. rišosi prie celės 202B, esančios adresu (duomenys neskelbtini); 3. 21.26 val. rišosi prie celės D12A, esančios adresu (duomenys neskelbtini); 4. 21.32 val. rišosi prie celės 405C, esančios adresu (duomenys neskelbtini); 5. 2020 m. gruodžio 13 d. 00.00 val. rišosi prie celės F23B, esančios adresu K. D. g. 27, Kaune; 6. 00.59 val. rišosi prie celės 211C, esančios adresu (duomenys neskelbtini); 7. 01.27 val. rišosi prie celės 402A, esančios adresu (duomenys neskelbtini); 8. 03.13 val. rišosi prie celės 432B, esančios adresu (duomenys neskelbtini); 9. 03.18 val. rišosi prie celės 410A, esančios adresu (duomenys neskelbtini). (2 t., b. l. 116–118).

Iš 2021 m. lapkričio 29 d. Kauno apskrities VPK KPSNTV 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo pateikto elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad atliekant įtariamosios D. B. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolę laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 25 d. iki 2021 m. balandžio 25 d., buvo užfiksuotas vienas tyrimui reikšmingas pokalbis: 2021 m. balandžio 19 d. 22:32:03 val. D. B. priėmė skambutį iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi įtariamasis E. D.. Pokalbio metu laikotarpiu nuo 6.50 val. iki 8.22 val. įtariamasis E. D., kalbėdamas su D. B., sako, kad „K.“ iš pirmo karto, kai jam buvo sumušta galva ir buvo atvežtas į klinikas, būtent tada jis davė parodymus, nors sakė, kad neatsimena ir pareiškimo nerašė, bet pareiškimas yra (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu, laikotarpyje nuo 18.23 val. iki 19.10 val. įtariamasis E. D., kalbėdamas su D. B., sako jai, kad kartas nuo karto susitinka su „K.“, nes reikia paaiškinti, kokius jis turi duoti parodymus, nes priešingu atveju jam bus blogai, jeigu „K.“ nesukalbės normaliai (3 t., b. l. 135–138).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas E. D. dėl sunkaus nukentėjusiojo K. M. sveikatos sutrikdymo pasitvirtino.

Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės, kad E. D. 2020 m. gruodžio 12 d. laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 20.35 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto kambaryje bei koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus buitiniam konfliktui, tyčia sudavė nemažiau kaip tris smūgius rankomis ir kojomis K. M. į galvą ir padarė šiam muštines žaizdas kairės ausies vijoklio ir kramslio, viršugalvio srityse, odos nubrozdinimus veide, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ir smegenų suspaudimą, dėl ko K. M. LSMU ligoninės Kauno Klinikose buvo taikytas chirurginis gydymas – intrakranijinės kraujosruvos drenavimas.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo kaltinamasis E. D. pilnai pripažino savo kaltę dėl sunkaus K. M. sveikatos sutrikdymo, parodė, kad įvykio dieną, būnant (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, sukonfliktavo su nukentėjusiuoju K. M., o pastarajam jį pastūmus, dėl jo kaltinamasis neišlaikė pusiausvyros ir atsisėdęs ant taurės stiklais persipjovė sėdmenis, jis sumušė K. M., kurį pažįsta daug laiko, jie yra draugai. Taip pat parodė, kad jis trenkė K. į veidą, jie abu griuvo link spintelės, jis rankomis mušė nukentėjusįjį, kuris stovėjo, kiek smūgių sudavė, nepamena, nepagalvojo, kad jo smūgiai bus tokie stiprūs, o kai K. iš ausies ėmė bėgti kraujas, kaltinamasis kraujavimą bandė sustabdyti rankšluosčiu, po to jie vėl vartojo alkoholinius gėrimus, paskui išsiskirstė, K. su drauge išėjo namo.

Pats nukentėjusysis K. M. parodė, kad apie įvykį nieko neprisimenantis, nepamena, kad tarp jo ir kaltinamojo adresu (duomenys neskelbtini), būtų kilęs koks konfliktas, kurio metu E. D. jį būtų sumušęs, apie įvykio aplinkybės žino tik iš jos draugės E. T. pasakojimo, kad jie buvo nuėję pas D. ir E. D. į namus, kur vartojo alkoholį, tačiau kas ten tiksliai įvyko, ji jam nepasakojo, o jis neprisimena, po grįžimo iš Kauno klinikų, kur gulėjo apie tris savaites, buvo susitikęs su E. D. ir D., jie jo atsiprašė, tačiau už ką atsiprašė, jis nežino, nesuprato, bet jiems atleido. Liudytoja E. T. taip pat tvirtino, kad vėliau jie su K. M. kalbėjo apie įvykį, bet jis apie tą įvykį nieko nesakė, gal nepamena kas buvo. Liudytoja E. T. tvirtino mačiusi, kad E. D. sudavė gana daug smūgių K., tikrai pamena smūgius kojomis, jų buvo tikrai nemažai, iki 10 smūgių, smūgių rankomis nepamena, E. tuomet avėjo sportinius batelius, rankose nieko neturėjo, smūgiavo kojomis, batelių priekiu, o K. tą vakarą buvo padauginęs alkoholio ir negalėjo deramai apsiginti nuo E. Liudytoja D. B. parodė, kad įvykio dieną E. D. išėjus į antrą namo aukštą, šalia jos sėdėjęs K. M. jai ant abiejų pečių uždėjo savo ranką, po kelių minučių E. grįžus į pirmą aukštą, dėl to tarp K. M. ir E. D. įvyko konfliktas, o tarpusavio pasistumdymas peraugo į muštines, kuris pirmasis, t. y. K. ar E. pradėjo muštynes, ji neprisimena, bet jie mušėsi abudu, nepamena kiek smūgių ir į kurias kūno vietas vienas kitam sudavė, tuo metu ji ir E. T. su buteliu alkoholio išėjo iš kambario pas A. K., kas dėjosi kambaryje joms išėjus, ji nematė, girdėjo tik muštynių garsus, muštynės truko ne ilgiau kaip penkias minutes, po kurio laiko muštynės persikėlė į koridorių, kažkuriuo momentu pamatė stipriai kraujuojančią K. M. ausį, tada puolė su rankšluosčiu stabdyti kraujavimą, vėliau ir pats E. rankšluosčiu irgi bandė sustabdyti kraują, sakė, kad K. plyšo ausis, o pasibaigus muštynėms ir apstabdžius kraujavimą, E. su K. atsisėdo ir vėl gėrė alkoholį. Kažkas siūlė K. iškviesti greitąją, bet K. atsisakė, po kokių 10 minučių išvijo E. ir K. lauk, matė, kaip šie išėjo iš jų kiemo ir nuėjo iki mokyklos teritorijoje esančio akmens, kur gėrė alų, po kurio laiko išgirdo, kad K. buvo paguldytas į ligoninę. Liudytojas A. K. taip pat patvirtino, kad atėjus „S.“, tai yra kaltinamajam E. D., o D. B. pasakius, kad K. M. prie jos lenda bučiuotis ir, kad ji to nenori, „S.“ su K. M. sukonfliktavo, jų fizinis konfliktas persikėlė į koridorių, iš kurio girdėjosi duslūs garsai, liudytojas suprato, kad vyksta muštynės, „S.“ šaukė K. M., kad atstotų nuo D., tačiau iš tos vietos, kur sėdėjo liudytojas, koridorius nesimatė, todėl nežino, kiek smūgių, su kuo ir į kurias vietas suduota buvo K., muštynės vyko apie penkias minutes, į muštynes niekas nesikišo, po kokių penkių minučių atėjęs į kambarį K. M. buvo kruvinas, matėsi, kad šiam kraujuoja iš kažkurios ausies, galimai dešinės, tada D. davė K. rankšluostį ir užspaudė juo K. ausį, kad nebėgtų kraujas. Liudytoja J. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) važiuojant automobiliu gatvėje pamatė gulintį vyriškį ir prie jo esančią moterį, kuri kalbėdama telefonu kvietė vyriškiui pagalbą, sakydama, kad vyriškis buvo sumuštas. Padėjo iškviesti pagalbą. Liudytojas V. N., parodė, kad paprašytas E. T. atvyko į Kauno klinikas, prie jo automobilio priėjusi E. jam pasakė, kad jiems būnant pas E. D., pastarasis sumušė K. M., o po to liudytojas pamatė prie automobilio prieinantį K. M., kurio ausis buvo subintuota. Liudytojas T. V. taip pat parodė, kad atvykus pagal iš budėtojo gautą pranešimą, pamatė greitosios medicinos pagalbos automobilį, jame rado sėdinčius K. M. ir E. T., paklausus K. M., kas nutiko, šis bendravo nenoriai, vengė atsakyti į klausimus, to paties paklausus E. T., ji paaiškino, kad K. M. sumušė E. D.. Analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė ir liudytojas G. K., šių liudytojų parodymai atitinka policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų turinį, bei nurodytos ir vyresniosios tyrėjos tarnybiniame pranešime. Liudytoja apklausta greitosios medicinos pagalbos ekipaže įvykio dieną dirbusi medikė R. M. taip pat patvirtino, kad 2020 m. gruodžio 12 d. vakare jai teko vykti teikti pagalbą į (duomenys neskelbtini) gatvę, ten sužalotam vyriškiui, tai yra nukentėjusiajam K. M., kurio ausis buvo sužalota.

Nors aukščiau aptarti paties kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai nėra visiškai nuoseklūs, tačiau esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, kad tokia situacija susiklostė dėl visų šių asmenų įvykio metu suvartoto alkoholio kiekio ir jų buvusio apsvaigimo, o esminio ginčo dėl K. M. sužalojimo nekilo, ir esantys netikslumai neturi reikšmės nei jo kaltei pripažinti, nei kvalifikacijai.

Nukentėjusiajam K. M. padarytų sužalojimų padarinius objektyviai patvirtina specialistų išvados. 2020 m. gruodžio 12 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G2920/2020(02) nurodyta, kad K. M. nustatytos muštinės žaizdos kairėje ausyje, viršugalvyje, odos nubrozdinimai veide, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 85–87), o tuo tarpu 2021 m. vasario 26 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pG360/2021(02) nurodyta, kad išnagrinėjus papildomus medicininius dokumentus – gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2020-0587760 duomenis ir remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 6.6.4 punktu, dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu ir smegenų suspaudimo, dėl ko buvo atliktas chirurginis gydymas, K. M. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 91–93). Taip pat 2020 m. gruodžio 12 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G2920/2020(02) nurodyta, kad K. M. konstatuoti sužalojimai nebūdingi griuvimui.

Taigi, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo abejoti E. D. kalte dėl sunkaus nukentėjusiojo K. M. sveikatos sutrikdymo, jo kaltė grindžiama baudžiamojoje byloje apklaustų aukščiau minėtų liudytojų parodymais, paties kaltinamojo E. D. parodymais, iš dalies ir nukentėjusiojo K. M. parodymais, byloje esančiomis specialistų išvadomis Nr. G2920/2020(02) ir Nr. Nr. pG360/2021(02). Asmens kaltę ir įvykio aplinkybes taip pat patvirtina liudytojų J. B., Ž. G. parodymai, apžiūros protokolai, kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Kaltinamasis E. D. veikė neapibrėžta tiesiogine tyčia, tai yra, kilus buitiniam konfliktui, sąmoningai pasirinko smurtinį savo elgesio modelį ir tyčia sudavė nemažiau kaip tris smūgius rankomis ir kojomis K. M. į galvą, dėl ko šis patyrė sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą, taigi, E. D. suprato, kad savo aktyviais smurtiniais veiksmais suduodamas stiprius smūgius į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, gali sukelti sunkias pasekmes ir to norėjo. Aukščiau šiame nuosprendyje aptarti duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami E. D. kaltei pagrįsti, ginčo dėl esminių įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų.

BK 135 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.

Nusikaltimų žmogaus sveikatai atvejais sužalojimus, kurie padaromi, kaltininkas ne visuomet iš anksto numato ir suvokia labai tiksliai ir ne visuomet siekia sveikatos sutrikdymo, konkrečiai apibrėžto ir pagal pobūdį, ir pagal laipsnį. Dažnai jis padarinių nekonkretizuoja, neatmeta galimybės, kad jie gali būti įvairūs, ir leidžia atsirasti bet kuriam iš jų. Tokiais atvejais yra vadinamoji neapibrėžtoji tyčia, apimanti bet kuriuos iš galimų padarinių, Atsakomybė tokiais atvejais iškyla pagal faktiškai atsiradusius padarinius, kurie 2021 m. vasario 26 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pG360/2021(02) įvardijami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Būtent taip yra ir šiuo atveju, kai kaltinamasis E. D. rankomis ir kojomis suduodamas nukentėjusiajam K. M. stiprius smūgius į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvos sritį, nors suprato galimas kilti sunkias pasekmes, tačiau jų nekonkretizavo, o tai nukentėjusiajam sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo E. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal faktiškai atsiradusias pasekmes, tai yra pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo iki dešimties metų sankcija.

Kaltinamojo E. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Kaltinamasis teistas vienuolika kartų, jo atžvilgiu priimtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 21 d. nuosprendis iki šiol neįsiteisėjęs, teistumai pagal ankstesnius įsiteisėjusius teismo nuosprendžius neišnykę, todėl laikytina, kad naują nusikalstamą veiką E. D. padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio nuostatas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas (3 t., b. l. 29–96), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 97–111), VŠĮ LSMUL KK Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė ir nesigydė, Kauno priklausomybės ligų centre lankėsi pagal probacijos skyriaus nukreipimą profilaktiniam patikrinimui dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo atliekant greito nustatymo testus (3 t., b. l. 24), taigi, yra pakaltinamas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 27 d. nutarties pagrindu, šiuo metu šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal neįsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 21 d. nuosprendį.

Prokuroras siūlė kaltinamajam pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirti 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti iki 4 (ketverių) metų 4 (keturių) mėnesių. Bausmes subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 90 parų arešto ir 60 MGL (3 000,00 eurų) dydžio baudos bausme ir skirti galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo ir 60 MGL (3 000,00 eurų) dydžio baudos bausmę.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis E. D. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, jo atžvilgiu anksčiau buvo priimta iš viso 12 apkaltinamųjų nuosprendžių, iš kurių vienas šiuo metu nėra įsiteisėjęs, nagrinėjamu atveju nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą pagal ankstesnius nuosprendžius, baustas administracine tvarka, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės. Pakaltinamas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, manytina, jog prokuroras pagrįstai prašo kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą parinkti vienintelę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Tokia bausmės rūšis tryliktą kartą teisiamam asmeniui, kuris yra recidyvistas, be to, eilę kartą baustam ir administracine tvarka, taigi, iš esmės nelinkusiam taisytis, yra vienintelė numatyta sankcijoje, atitinka teisingumo principą, ir, teismo vertinimu, tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė bus adekvati ir pakankama sulaikyti E. D. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks E. D., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, bausmės dydį už veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, nustatant artimą sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui, tai yra skirtina 5 (penkerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 64¹ straipsnį išnagrinėjus baudžiamąją bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

E. D. atžvilgiu priimtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 21 d. nuosprendis, kuriuo paskirtą bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu skirta bausme, E. D. yra paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo ir 60 MGL (3 000,00 eurų) dydžio baudos bausmė, šiuo metu neįsiteisėjęs, todėl nagrinėjamu atveju šiuo nuosprendžiu E. D. paskirta bausmė su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 21 d. nuosprendžiu skirta bausme nebendrintina siekiant išvengti netikslumų bausmių vykdymo procese bei dvigubo bausmių bendrinimo, o abiems procesiniams sprendimams įsiteisėjus, šis klausimas spręstinas vykdymo procese.

V. Civilinis ieškinys, kiti proceso klausimai

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Byloje civilinis ieškovas – Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 3297,49 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 193–196). Ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusysis K. M. dėl patirtos galvos traumos nuo 2020 m. gruodžio 13 d. iki 2021 m. sausio 4 d. gydytas LSMU ligoninės Galvos smegenų traumų skyriuje, jam atliktos įvairios medicininės intervencijos, iš viso už paciento gydymą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų ligonių kasa sumokėjo 3297,49 eurų sumą, kurią prašo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai solidariai priteisti iš E. D. ir D. B., pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 193–194).

Tiek BPK 109 straipsnyje, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Nagrinėjamu atveju teismas pripažino E. D. kaltę tyčia sunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo K. M. sveikatą, dėl ko nukentėjusiajam buvo suteiktos medicininės sveikatos priežiūros paslaugos, už kurias, kaip matyti iš civilinio ieškinio, civilinis ieškovas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų iš viso sumokėjo 3297,49 eurų sumą, tai yra turtinė žala civiliniam ieškovui dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo E. D. veiksmų. Tai reiškia, kad E. D. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Tuo tarpu D. B. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus K. M. sveikatos sutrikdymo buvo nutrauktas 2021 m. spalio 22 d. (1 t., b. l. 42–56).

Už nukentėjusiojo gydymą patirta turtinė žala nėra atlyginta iki šiol.

Konstatuotina, kad visos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už nukentėjusiojo K. M. sveikatos atstatymą paskirtos ir sumokėtos lėšos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su įvykio metu nuo kaltinamojo E. D. veiksmų jo patirtais sužalojimais. Tokia išvada grindžiama tuo, kad kai nusikaltimu padaroma žala nukentėjusio asmens sveikatai ir nukentėjusiojo gydymo išlaidas atlygina institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai), pagal subrogaciją ji tampa kreditore atsiradus deliktinei prievolei dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų ją padaręs asmuo (kasacinė nutartis Nr. 2K-128-696/2018). Todėl konstatuotina, kad Kauno Teritorinė ligonių kasa pagal BPK 109 straipsnio prasmę taip pat turi teisę kaip kreditorius, tapęs pagal subrogaciją atsiradus deliktinei prievolei, reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio E. D., nes ši institucija asmens sveikatos priežiūros paslaugas apmokėjo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl pareikštas civilinis ieškinys dėl 3297,49 eurų nukentėjusiojo K. M. gydymo paslaugų atlyginimo tenkintinas visa apimtimi jį priteisiant iš E. D..

BK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šiuo atveju nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kaltinamajam E. D. buvo paskirtas gynėjas (3 t., b. l. 183–184), kuriuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatorius parinko gynėją advokatą J. K. (4 t., b. l. 10), kuris byloje dalyvavo pateikęs 2022 m. sausio 24 d. advokato orderį Nr. 699955 (4 t., b. l. 16).

Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. vasario 1 d pirminė pažyma „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų“. Nr. (12.33 Mr) PT-899, iš kurios matyti, kad kaltinamajam E. D. šioje baudžiamojoje byloje teiktas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 304,54 (trys šimtai keturi eurai 54 ct) (4 t., b. l. 18–23).

Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Iš į bylą pateiktos pirmiau minėtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos matyti, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam E. D. buvo patirtos 304,54 eurų išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. D. šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, tad neturi pajamų ar turto, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas daro išvadą, jog bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu valstybės turėtos išlaidos E. D. advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos.

Kaltinamajam E. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 144–146) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 10 kompaktinių diskų su vaizdo ir garso įrašais saugomų voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 5 (penkerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo E. D. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai priteisti 3297,49 (tris tūkstančius du šimtus devyniasdešimt septynis eurus 49 ct) už nukentėjusiojo K. M. gydymą patirtai turtinei žalai atlyginti (kaltinamajam išaiškinti, kad priteista suma turi būti pervesta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB banke).

E. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš E. D. nepriteisti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 10 kompaktinių diskų su vaizdo ir garso įrašais saugomus voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis