Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

G. B. (toliau – ieškovas, darbuotojas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. apyrašo t. I, l. 1–6) uždarajai akcinei bendrovei „TRANSTIRA“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašydamas įmonės prašymą, teiktą Darbo ginčų komisijai ir jos patenkintą – nurodant išieškoti iš jo įmonės naudai 4 049,50 Eur (atskaičius mokesčius) žalos atlyginimą, atmesti bei priteisti jam iš įmonės bylinėjimosi išaidas.

Ieškovas paaiškino, kad 2017 m. balandžio 27 d. su atsakove sudarė darbo sutartį ir buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) pareigas, sekančią dieną jis išvyko į reisą į Jungtinę Karalystę tikslu išvežti krovinius atsakovei priklausančiu automobiliu MAN, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (toliau – automobilis) ir priekaba, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (toliau – priekaba) (toliau kartu – transporto priemonė), 2017 m. birželio 8 d. atvyko į Kales miestą Jungtinėje Karalystėje, patikrinęs transporto priemonę jokių vizualių apgadinimų nepastebėjo, pasienio pareigūnai patikrino jo ir transporto priemonės dokumentus ir jį praleido, transporto priemonės tentai ir plombos buvo sveiki ir nepažeisti. Nurodė, kad laukiant pasienio ruože, pro šalį einantis pasieniečių tarnybinis šuo užuodė į priekabą nelegaliai įlipusius ir pasislėpusius 6 asmenis, kurie Jungtinėje Karalystėje buvo neteisėtai, pareigūnai konstatavo, kad jis nepateikė jokių transporto priemonėje esančių instrukcijų, kuriose būtų aprašyta sistema, naudojama siekiant užkirsti kelią nelegaliam asmenų gabenimui į Jungtinę Karalystę, taip pat transporto priemonėje nebuvo rastas ir kontrolinis sąrašas, kuriame būtų registruojami vairuotojo po sustojimo atlikti patikrinimai, transporto priemonėje nebuvo specialių trosų ir spynų. Teigė, kad atlikę tyrimą Jungtinės Karalystės pareigūnai taip pat konstatavo, jog transporto priemonėje nebuvo tinkamai funkcionuojančios bei veiksmingos sistemos, kuria būtų siekiama užkirsti kelią nelegaliam asmenų gabenimui, šio tyrimo pagrindu jam buvo paskirta asmeninė 3 600 svarų bauda (už kiekvieną iš 6 priekaboje buvusį nelegalų asmenį po 600 Jungtinės Karalystės svarų), t. y. 4 049,50 Eur, o atsakovei buvo paskirta 1 400 svarų bauda už kiekvieną iš 6 priekaboje nelegaliai buvusių asmenų, taip pat nurodyta, kad incidento metu transporto priemonė buvo neapsaugota, nebuvo specialaus troso, spynų, patikrinimo metu transporto priemonėje nebuvo kontrolinio transporto priemonės patikrinimų sąrašo, atitinkamai, galutinėje stotelėje, prieš važiuojant į uostą, nebuvo įrodymų, kad transporto priemonė buvo kruopščiai apžiūrėta. Ieškovo teigimu, išvykstant į reisą buvo išduoti lapai, kuriuose buvo fiksuojami transporto priemonės apžiūros duomenys (atlikti išoriniai patikrinimai), šie lapai buvo sunumeruoti ir juos po kiekvieno reiso reikėdavo priduoti darbdavei, nes po reiso pilnai neatsiskaičius ir nepridavus visų dokumentų, nebuvo mokamas atlyginimas, taigi ir šiuo atveju, Jungtinės Karalystės pasienio pareigūnams buvo pateikti minėti lapai, todėl negalima sutikti su teiginiais, kad patikrinimo metu transporto priemonėje nebuvo kontrolinio transporto priemonės patikrinimų sąrašo. Pažymėjo, kad įmonė numatytų imperatyvių reikalavimų suteikti vairuotojams tinkamus mokymus, kaip naudotis sistema, kad ši būtų veiksminga ir kad kokie nors asmenys, slapta įlipę į transporto priemonę, nelegaliai nepatektų į Jungtinę Karalystę, nesuteikė, todėl, ieškovo vertinimu, neapmokytas darbuotojas neturi ir negali turėti specifinių žinių, kaip apsaugoti transporto priemonę nuo nelegalių migrantų, kai važiuoja vienas, o kelionės metu jam reikia laikytis minimalaus poilsio reikalavimų. Teigė, kad atsakovė, reikalaudama visiško žalos atlyginimo, savo reikalavimą, pateiktą 2020 m. balandžio 15 d. Darbo ginčų komisijai, grindžia 2017 m. balandžio 27 d. šalių sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartimi, tačiau visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) įsigaliojimo (2017 m. liepos 1 d.) neteko galios, įsigaliojus 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymui. Nurodė, kad pats incidentas Jungtinėje Karalystėje įvyko 2017 m. birželio 8 d., o visos procedūros dėl išieškojimo pradėtos tik 2020 metais, kai galiojo nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs DK. Pabrėžė, kad atsakovė, be visiškos materialinės atsakomybės sutarties, taip pat teigė, kad prašo atlyginti žalą, kurią įmonė patyrė dėl darbuotojo veiksmų, tačiau šiuo atveju matyti, kad 3 600 svarų bauda paskirta ne įmonei, o asmeniškai jam, baudos jam nesumokėjus būtų pradėti priverstiniai skolos išieškojimo veiksmai jo atžvilgiu, nes teisinę pareigą sumokėti paskirtą baudą turi asmuo, kurio atžvilgiu priimtas minėtas nutarimas, kuriuo jam skiriama bauda, atitinkamai priverstinis baudos išieškojimas būtų perduotas išieškoti ne iš atsakovės, o iš jo, be to, atsakovė pati savavališkai sumokėjo jam paskirtą baudą, neturėdama nei jo prašymo, nei įgaliojimo (teisinio pagrindo) tokius veiksmus atlikti, tačiau reikalauja atlyginti žalą, motyvuodama, kad darbuotojas padarė žalą darbdavei. Atkreipė dėmesį į tai, kad DK nėra numatytas žalos atlyginimas, kai darbdavė, neturėdama įgaliojimo ar sutarties su darbuotoju, apmoka darbuotojui paskirtą baudą, o po to teigia, kad darbuotojas padarė žalą darbdavei ir reikalauja ją atlyginti. Pabrėžė, kad pagal darbo sutartį, jis atsakingas už saugų transporto priemonės vairavimą ir krovinio nuvežimą jam pavestu maršrutu, jam nenustatyta transporto priemonės apsauga, be to, darbdavei priskiriant šią funkciją, mokymų organizavimas suteikiant vairuotojui specialiąsias žinias tenka darbdavei. Teigė, kad šiuo atveju yra požymiai, jog darbuotojui paskirta bauda, darbdavei nevykdant savo pareigos organizuoti tinkamus mokymus vairuotojui bei darbuotoją apmokyti dirbti tiek, kiek tai būtina jo darbo funkcijai atlikti.