Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Remigijaus Preikšaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo atstovo R. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo J. G., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1d. dvejiems metams laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Iš J. G. daugiabučio namo gyventojų bendrijai „Ramunė“ priteista 5849,53 litų. Civilinio ieškinio dalis dėl 6066,53 litų sumos palikta nenagrinėta. Iš J. G. DNSB „Ramunė“ priteista 200 litų advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

J. G. nuteistas už tai, kad aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

J. G., būdamas daugiabučio namo savininkų bendrijos „Ramunė“ (toliau – DNSB „Ramunė“), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos 1999-05-14 Klaipėdos rajono savivaldybėje, adresu (duomenys neskelbtini), valdytoju, remiantis Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 24 str. (įstatymo redakcija nuosprendžio nustatomojoje dalyje nenurodyta) būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, atskaitomybės pateikimą laiku, apskaitos dokumentų išsaugojimą nuo 1999-05-14 iki 2004-09-15 pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos 1994-04-29 nutarimo Nr. 336 „Dėl geresnio kasos darbo organizavimo, jos operacijų vykdymo taisyklių“ 6 p. („įmonės kasa priima pinigus pagal kasos pajamų orderį arba kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kt.“), 7 p. („įmonės kasa išduoda pinigus pagal kasos išlaidų orderį arba kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kt.“), 20 p. („Visos priimtos ir išmokėtos pinigų sumos apskaitomos kasos knygoje“ (laikotarpis nuo 1999-05-14 iki 2000-02-23), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 9 p. („Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis“), 10 p. („atskaitingas asmuo, gavęs iš gyventojų arba ūkio subjekto pinigus išrašo pinigų priėmimo kvitą. Vienas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, o antrasis išduodamas pinigų mokėtojui. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu“), 16 p. („visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“ (laikotarpis nuo 2000-02-24 iki 2004-09-15). Be to, pažeidė 1992-06-18 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. I-2654 10 str. („apskaitos dokumentuose privaloma fiksuoti įvykusias ūkines operacijas. Dokumentai surašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus“ (laikotarpis nuo 1999-05-14 iki 2001-12-31), 2001m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. („į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“), 12 str. 1d. („visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ (laikotarpis nuo 2002-01-01 iki 2004-09-15), 1991-11-28 Lietuvos Respublikos Darbo sutarties įstatymo 3 str. („visi įmonėje, įstaigoje, organizacijoje atliekami darbai, kuriuos fizinis asmuo dirba susitaręs su darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu, turi būti įforminami darbo sutartimi“ (tiriamasis laikotarpis nuo 1999-05-14 iki 2004-09-15), aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, t.y.:

1999-06-01 - 2004-07-31 laikotarpiu J. G. surinko iš gyventojų 290 692,30 Lt grynųjų pinigų už komunalinius patarnavimus, 38 403 Lt už stogo remonto darbus, tačiau registruose prie eilučių „mokėti, mokestis“ nepateikė pasirašyti bendrijos nariams, neišrašė pinigų priėmimo kvitų, pinigų priėmimo į kasą neįformino kasos pajamų orderiais, kasos operacijų neįrašė į apskaitos registrus, todėl negalima nustatyti, kiek DNSB „Ramunė“ nariai sumokėjo už paslaugas, t. y. negalima nustatyti piniginių lėšų mokėjimo teisingumo;

1999-05-14 - 2004-09-15 J. G. į AB Lietuvos žemės ūkio banko Gargždų skyriaus sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir NORD/LB Lietuva Gargždų poskyrio sąskaitą (duomenys neskelbtini) įnešė 296256 Lt, sumokėjo ūkio subjektams už suteiktas paslaugas 12961,59 Lt, išmokėjo fiziniams asmenims už atliktus remonto darbus 1800 Lt, išmokėjo sau atlyginimo 23403 Lt – iš viso 334420,59 Lt, tačiau pinigų išmokėjimo neįformino kasos išlaidų orderiais ir šių ūkinių operacijų neįregistravo apskaitos registruose, dėl to negalima nustatyti, iš kokių lėšų sumokėta už paslaugas, t. y. negalima nustatyti piniginių lėšų panaudojimo teisingumo;

registre „Mokestis už stogo remontą“ DNSB „Ramunė“ nariai nenurodydami datos pasirašė tuo pagrįsdami, kad sumokėjo už stogo remonto darbus 34541 Lt, o laikotarpiu nuo 1999-06-22 iki 1999-11-17 DNSB „Ramunė“ valdytojas J. G. iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Lietuvos žemės ūkio banke Gargždų skyriuje, 6 atvejais mokėjimo pavedimais į UAB „DAVMA“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) , esančią AB Lietuvos žemės ūkio banke Gargždų skyriuje pervedė 38983 Lt už atliktą stogo remontą laikotarpiu nuo 1999-06-21 iki 1999-07-23 pagal 1999-06-16 statybos rangos sutartį. Todėl negalima nustatyti, ar bendrijos nariai tikrai surinko 38983 Lt už stogo remonto darbus ir iš kokių lėšų sumokėta už stogo remonto darbus, t. y. negalima nustatyti piniginių lėšų panaudojimo teisingumo;

netvarkė registrų, kuriuose nurodyti gyventojų įsiskolinimai už komunalinius patarnavimus, todėl negalima įvertinti Gargždų miesto (duomenys neskelbtini) name esančio 50 buto savininkės N. K. įsiskolinimo bendrijai už komunalinius patarnavimus iki 2004-07-31 ir kiek padengtas įsiskolinimas iš bendrijos lėšų, t. y. negalima nustatyti piniginių lėšų panaudojimo teisingumo;

netvarkė darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščių, darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščių bei nenurodė buhalterinėje apskaitoje 34294,34 Lt darbo užmokesčio priskaitymų, 23403 Lt darbo užmokesčio išmokų, dėl to negalima nustatyti piniginių lėšų panaudojimo teisingumo;

laikotarpiu nuo 1999-05-14 iki 2004-09-15 J. G. be bendrijos gyventojų susirinkimo sprendimo ir nesudaręs su B. M. darbo sutarties mokėjo jai atlyginimą už atliktus darbus, tai yra 100 Lt kas mėnesį, tačiau netvarkė darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščių, darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščių bei nenurodė to buhalterinėje apskaitoje, dėl to negalima įvertinti, kiek J. G. išmokėjo atlyginimo B. M. ir negalima nustatyti piniginių lėšų panaudojimo teisingumo.

Dėl visų šių padarytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti DNSB „Ramunė“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimo dydžio bei struktūros.

Apeliaciniame skunde civilinio ieškovo DNSB „Ramunė“ atstovas sutinka su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi dėl J. G. pripažinimo kaltu pagal BK 223 str. 1 d. paskirtąja bausme, su priteista 5849,53 Lt suma, tačiau nesutinka su teismo sprendimu dėl civilinio ieškinio dalies – 6066,53 Lt – palikimo nenagrinėto, likusios iš 28000 litų civilinio ieškinio dalies atmetimu, nesutinka su ta nuosprendžio dalimi, kuria priteista tik 200 litų advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti. Skunde nurodoma, kad J. G., kaip DNSB „Ramunė“ pirmininkas, dirbo aplaidžiai, padarė bendrijai turtinę žalą ir tai byloje yra įrodyta. Nuteistasis nesilaikė ir pažeidinėjo bendrijos pirmininko įgaliojimus, numatytus Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 22, 23 straipsniuose, bendrijos įstatuose, nes nuo pat jo darbo pradžios neįvyko nė vieno bendrijos narių susirinkimo, jis neinformuodavo bendrijos valdybos, bendrijos narių apie bendrijos finansinę padėtį, nekėlė klausimo dėl finansininko etato reikalingumo, nepasisakė, kad jam trūksta buhalterinės apskaitos žinių, bet pats ėmėsi tvarkyti bendrijos finansinę-buhalterinę veiklą ir taip prisiėmė atsakomybę už tokią veiklą. J. G. aplaidumą patvirtina Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas Nr. 8.1-07-26-2/G10, liudytojai P. G., B. M., P. L., G. K., A. M., E. M. ir kiti. Specialistas taip pat patvirtino, kad žala bendrijai buvo padaryta tik dėl netinkamo buvusio bendrijos pirmininko J. G. pareigų atlikimo. Buhalterinės veiklos įstatymo 22 straipsnis numato, kad, jeigu ūkio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitą, už netinkamą jos tvarkymą pats ir atsako. Subjekto vadovo atsakomybė išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarime Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose“ 30 punkte. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kurios teismas nemotyvavo, kad J. G. dėl žalos padarymo kaltas tik 50 procentų, mano, kad nuteistasis bendrijai padarytą žalą (28000 Lt) privalo atlyginti visiškai. Apeliantas nesutinka su tuo, kad civilinio ieškinio mažinimą teismas pateisino BPK 113 straipsnio 2 dalies ir Civilinio kodekso 6.248 straipsnio taikymu. CK 6.248 str. pritaikytas nepagrįstai, nes jis reguliuoja atsakomybę, atsiradusią iš sutartinių teisinių santykių (CK 6.245 str.). Susiklosčiusioje situacijoje bendrija kreditoriumi nelaikytina. Teismas pripažino, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nuo bendrijos sąskaitos neginčo tvarka nusirašė 16399,06 Lt, pripažino, kad bendrijos ieškinys pagrįstas, o dėl žalos padarymo atsakingas J. G., tačiau ieškinio dalį dėl 6066,53 Lt paliko nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismas pripažino, kad dėl nesumokėtų mokesčių Valstybinio socialinio draudimo fondui (11551,60 Lt) taip pat atsirado žala, bet, nustatęs, kad ši suma nuo civiliniame ieškinyje pareikštos sumos skiriasi 49,34 Lt, ieškinys nepagrįstas dokumentais, ieškinį atmetė. Bylos nagrinėjimo teisme metu šią ieškinio dalį pagrįsti kuo nors papildomai reikalaujama nebuvo. Manydamas, kad dalis ieškinio nepagrįsta, teismas privalėjo vadovautis BPK 115 str. 2 d. (skunde vietoje BPK nurodyta CPK) ir ieškinio neatmesti, bet pripažinti bendrijai teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka arba ieškinį sumažinti. Apelianto nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai sumažino sumą advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti iki 200 litų, nors nuteistasis teismui nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, dirba gimnazijoje „Vaivorykštė“ direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams, savo interesams ginti nusisamdė advokatą. Civilinio ieškovo DNSB „Ramunė“ atstovas prašo apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, priteisti iš J. G. bendrijai 28000 litų turtinei žalai atlyginti ir 1100 litų advokato atstovavimo išlaidų.

Atsikirtime į apeliacinį skundą nuteistojo gynėjas advokatas G. Lukauskas sutinka su apylinkės teismo nuomone, kad nuteistojo veiksmai dėl socialinio draudimo įmokų nepriskaitymo ir neišskaičiavimo negali būti traktuojami nei kaip apgaulingi, nei kaip aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, kadangi yra ne buhalterinės apskaitos, o finansinės atskaitomybės dalykas. J. G. finansinės atskaitomybės pažeidimais nekaltinamas. To, iš kokių lėšų bus mokami mokesčiai valstybei, ar bus sudaromos sutartys su bendrijos patalpų valytoja, samdomais darbininkais, bendrija nesprendė. Atsikirtime nesutinkama su apelianto nuomone, kad CK 6. 248 str. teismas pritaikė netinkamai. Šios teisės normos pritaikymą pateisina BPK 113 str. 2d., kadangi sutartiniai santykiai yra reglamentuojami CK XXII skyriaus antrame skirsnyje, o kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.248 str.) yra reglamentuojama CK XXII skyriaus pirmame skirsnyje.

Nesutinkama su apelianto argumentu, kad teisme liudiję asmenys parodė, jog nuteistasis pareigas atliko aplaidžiai. Bendrijos nariai, tarp jų ir valdybos bei revizijos komisijos nariai, teisme parodė, kad bendrijos valdytoju J. G. pasitikėjo, jokių neaiškumų dėl mokesčių sumokėjimo ar jų rinkimo nekildavo. Kai kurie bendrijos nariai nurodė, kad bendrija taip pat turėtų prisiimti dalį atsakomybės už mokesčių nesumokėjimą, nes visus reikalus tvarkė vienas J. G., o jis nebuvo buhalterijos specialistas ir skirstė tik bendrijos narių surinktus pinigus.

Atsikirtime pastebima, kad teismui buvo pateiktos nuteistojo J. G. Gargždų „Vaivorykštės" gimnazijoje užimamų pareigų pareiginės instrukcijos, iš kurių matyti, kad jo užimamos pareigos nieko bendro su buhalterine apskaita neturi. Teismui buvo pateikti duomenys apie nuteistojo darbo užmokestį pagrindinėje darbovietėje. Teismas į tuos dokumentus atsižvelgė ir, įvertinęs nuteistojo turtinę padėtį, vadovaudamasis BPK 106 str., pagrįstai sumažino civilinio ieškovo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydį. Atsikirtime prašoma apeliacinį skundą atmesti.

Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Keistina apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio (BPK 328 str. 4 p.).

Pirmosios instancijos teismas J. G. kaltu pripažino pagrįstai ir skyrė jam tinkamą bausmę. Nuteistasis nuosprendžio neskundė, su teismo išvadomis ir priimtais sprendimais sutiko. Spręsdamas klausimus dėl civilinio ieškinio patenkinimo teismas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnio nuostatomis ir ta jų dalimi, kuria reikalaujama civilinį ieškinį, pareikštą baudžiamojoje byloje, įrodinėti pagal BPK nuostatas (BPK 113 str. 1 d.). Jokių problemų, kurioms išspręsti nepakanka baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, šioje byloje nėra. Būtina vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)“ išaiškinimais, kad jei ūkio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitą, tai už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako tik ūkio subjekto vadovas, o tais atvejais, kai ūkio subjekto vadovas nėra paskirtas įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka, asmuo, neįteisinęs savo veiklos, nusprendęs vykdyti įmonės ūkinę komercinę veiklą ir realiai ją vykdęs, jei tuo metu buvo nusikalstamai tvarkoma buhalterinė apskaita, pripažintinas nusikaltimų, numatytų BK 222, 223 straipsniuose, subjektu (nutarimo 30 punkto 1 ir 3 dalys). Byloje nustatyta, kad nuteistasis J. G. kaip DNSB „Ramunė“ valdytojas įstatymų nustatyta tvarka savo ir kitų bendrijoje dirbusių asmenų darbo santykių tinkamai neįteisino. To nedarė siekdamas išvengti pajamų mokesčių mokėjimo ir įmokėjimų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.

Nustatant DNSB „Ramunė“ civilinio ieškinio (t. 5, b. l. 11) ir priteistinų sumų dydį reikia vadovautis 2005 m. balandžio 15 d. specialisto išvada Nr. 5-3/33 „Dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos „Ramunė“ ūkinės finansinės veiklos“ (t. 1, b. l. 32-54), Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-02-05 patikrinimo aktu Nr. 8.1-07-26-2/G10 (t. 4, b. l. 56-74), Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 21.61-6-G11-3 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (t. 4, b. l. 75-83), teismui pateiktais duomenimis, jog 16399,06 Lt Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nuo DNSB „Ramunė“ sąskaitos nusirašė 2007 m. gegužės mėnesį (t. 5, b. l. 177), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir daugiabučio namo savininkų bendrijos „Ramunė“ 2007 m. liepos 10 d. sutartimi Nr. Į-29 dėl 11552 Lt socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo (t. 5, b. l. 157-158). Duomenų, kad mokesčių mokėtojas nesutiko su Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu, nėra. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui ( BPK 115 str. 1 d. ) ir tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.). Šioje byloje civiliniam ieškiniui išspręsti medžiagos pakanka. Palikti civilinio ieškinio dalį dėl 6066,53 Lt nenagrinėtą, nebuvo pagrindo (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apskaičiuotų sumų žalą, kuri tiesiogiai susijusi su nuteistojo J. G. nusikalstamais veiksmais ir neveikimu, sudaro: nesumokėtas Fizinių asmenų pajamų mokestis – 302 Lt, nesumokėtas Fizinių asmenų pajamų mokestis nuo darbo užmokesčio – 6222 Lt, nesumokėtas Gyventojų pajamų mokestis – 3809 Lt, į Socialinio draudimo fondą neįmokėti 11552 Lt, iš viso – 21885 Lt. Visos kitos sumos yra ryšium su padaryta žala atsiradę nuostoliai – baudos ir delspinigiai (t. 4, b. l. 77-83). Esant duomenų, kad prie šių sumų nesumokėjimo savo pasyvumu prisidėjo ir patys bendrijos „Ramunė“ nariai, kuriuos jų bendrijos įstatai (t. 4, b. l. 28-35) įpareigoja tiesiogiai ir per bendrijos valdymo organus dalyvauti bendrijos veikloje, mokėti nustatytas įmokas ir rinkliavas, pritariant apylinkės teismo nuomonei, kad ir bendrija dėl žalos atsiradimo yra iš dalies kalta, todėl baudos ir delspinigiai priskirtini bendrijos išlaidoms, kurias ji ir privalo atlyginti.

10595,06 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo J. G. apskaičiuoto 34294,37 Lt darbo užmokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo J. G. darbdavys ir draudėjas – bendrija „Ramunė“, o 956,54 Lt socialinio draudimo įmokų nuo gauto uždarbio turėjo sumokėti pats J. G., iš viso 11551,60 Lt (suapvalinus – 11552 Lt) (t. 1, b. l. 40, 52, t. 4, b. l. 78). Kolegija sutinka su apylinkės teismo nuomone, jog 10595,06 Lt socialinio draudimo įmokų privalėjo sumokėti bendrija „Ramunė“, o 956,54 Lt socialinio draudimo įmokų privalėjo sumokėti J. G., todėl 956,54 Lt suma iš J. G. bendrovei „Ramunė“ kaip padaryta žala priteistina.

Atsižvelgiant į tai, kad iš J. G. priteistina DNSB „Ramunė“ ieškinio dalis žymiai mažinama, o valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bendrovė dėl nusikalstamos nuteistojo veikos turi didelių finansinių įsipareigojimų, atsižvelgiant į tai, kad bendrija buvo priversta advokatą kaip savo atstovą samdyti dėl J. G. nusikalstamos veikos, jo darbo užmokestis iki 2004 metų buvo žymiai didesnis negu nustatytas atlyginimo minimumas, duomenų apie šiuo metu ar praėjusiais metais gautą darbo užmokestį teismui nepateikė, yra finansiškai pajėgus sumokėti savo pasirinktam gynėjui, atsižvelgiant į tai, kad civilinio ieškovo prašoma už atstovavimą advokatui atlyginti suma nėra aiškiai padidinta, iš J. G. DNSB „Ramunė“ priteistina 800 litų (BPK 106 str. 2 d.).

Tokiu būdu iš nuteistojo J. G. DNSB „Ramunė“ priteistina suma sudaro: nesumokėtas Fizinių asmenų pajamų mokestis – 302 Lt, nesumokėtas Fizinių asmenų pajamų mokestis nuo darbo užmokesčio – 6222 Lt, nesumokėtas Gyventojų pajamų mokestis – 3809 Lt, nesumokėtos socialinio draudimo įmokos nuo gauto uždarbio – 956,54 Lt, advokatui už civilinio ieškovo atstovavimą – 800 Lt, iš viso 12089,54 Lt.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalį dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos „Ramunė“ civilinio ieškinio pakeisti.

Priteisti iš J. G. daugiabučio namo savininkų bendrijai „Ramunė“ vienuolika tūkstančių du šimtus aštuoniasdešimt devynis (11289) litus 54 ct turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš J. G. daugiabučio namo savininkų bendrijai „Ramunė“ 800 litų išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.