- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-24
- Bylos Nr.
- e2-248-375/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16237-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Poderienė
- Ieškovas
- AB „Kauno energija“
- Atsakovas
- UAB „Simpleta“
Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Gabijai Vilemavičiūtei, nedalyvaujant ieškovo AB „Kauno energija“ atstovui, dalyvaujant atsakovo UAB „Simpleta“ atstovui R. P. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui UAB „Simpleta“ dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 150,32 Eur skolą už suteiktas paslaugas , 15 Eur žyminį mokestį, 0,87 Eur už duomenų gavimą, 51,43 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, jog nuo 2007-08-16 iki 2012-01-06 ieškovas tiekė šilumos energiją negyvenamajai patalpai adresu (duomenys neskelbtini). Patalpos naudojami šilumos ir karšto vandens tiekimo prietaisai nustatyta tvarka buvo prijungti prie šilumos perdavimo tinklų bei pastato šildymo ir karšto vandens sistemų. Patalpa priklauso atsakovui. Atsakovas nuo 2012-01-06 teisės aktų nustatyta tvarka atjungė patalpą nuo centralizuoto šilumos tiekimo, tačiau liko neatsiskaitęs už laikotarpį iki jų atjungimo suteiktą šilumos energiją. Bendra atsakovo skola ieškinio surašymo dieną yra 150,32 Eur.
Papildomai prijungtuose rašytiniuose paaiškinimuose ( 19-23 b.l.) ieškovas nurodo, jog tarp šalių kilo ginčas dėl to, jog atsakovas nepripažįsta ieškovo reikalavimo teisės į atlyginimą už tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2011-10- 19 iki 2012-01-06. UAB „Simpleta“ nuosavybės teise priklausančiai patalpai adresu (duomenys neskelbtini) šilumos įrenginių atjungimas faktiškai buvo įvykdytas dar 2011-10-14 t.y. prieš oficialaus šildymo sezono pradžią. Tačiau atsakovo nurodomas faktinis atsijungimas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos iki šildymo sezono pradžios nereiškia, kad 1) jis buvo atliktas teisėtai ; 2) už laikotarpį nuo faktinio atsijungimo iki jo atsijungimo teisėtumo įforminimo tiektą šilumos energiją neatsiranda prievolė atsiskaityti. Detali atsijungimo nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos tvarka yra reglamentuota Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, patvirtintose LR energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr.1-297, kurių nuostatos privalomos visiems šilumos tiekimo – vartojimo teisinių santykių subjektams. Taisyklių 120 p. nustato, kad apie faktinį atjungimą šilumos tiekėjui turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo faktinio atjungimo dienos. Taisyklių 121, 122, 123, 124 p. įtvirtinta, kad patalpų šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant valdytojo ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams ir pripažįstami atjungti, kai valdytojas ir šilumos tiekėjas pasirašo atjungimo aktą. Tik tada, kai atsijungimas tinkamai įforminamas, šilumos tiekėjas turi teisėtą pagrindą atsijungusiam vartotojui nebeskaičiuoti pilno mokėjimo už šilumą ir pateikti mokestį tik už šilumos dalį, suvartotą namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.
Kasacinis teismas nagrinėdamas bylas, kuriose kilo ginčai dėl prievolių atsiskaityti po atsijungimo nuo centralizuoto šildymo ir/ar karšto vandens tiekimo sistemos, yra konstatavęs, jog pagal teisinį reglamentavimą pripažįstama butų savininkų teisė atjungti savo buto šildymo ir/ar karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir/ar karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, nepadarant žalos kitų namo butų gyventojams. Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas teisė aktų nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų teikiamos šilumos buitinis vartotojas.
Atsakovas tik 2011-12-13 kreipėsi į ieškovą su 2011-12-05 prašymu nutraukti sutartį, kuriuo kartu informavo ieškovą, kad patalpos nuo centralizuotos šildymo sistemos yra atjungtos nuo 2011-10-14 ir prašė anuliuoti sąskaitą už 2011 m. spalio mėnesį. Šis prašymas ir prie jo pridėti dokumentai patvirtina, kad atsakovo faktinis atsijungimas buvo atliktas pažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimus, nes atsakovas prieš 30 dienų iki numatomo faktinio atjungimo nepranešė ieškovui raštu apie numatomą atjungimą, patalpos šilumos įrenginiai buvo atjungti nedalyvaujant valdytojo ir šilumos tiekėjo (šiuo atveju ieškovo įgaliotiems asmenis), atsijungimo metu nebuvo surašytas jų atjungimo aktas. Atsakovas ieškovą informavo tik tada, kai minėti įrenginiai jau buvo faktiškai atjungti, todėl savo rizika ir atsakomybe prisiėmė visas tokių neteisėtų veiksmų pasėkoje galinčias kilti neigiamas pasekmes.
Ieškovo atstovai 2011-12-13 gavę iš atsakovo informaciją apie faktinį atsijungimą atvyko į atsakovo patalpas ir surašė jau minėtą Šilumos objekto tikrinimo aktą Nr.(duomenys neskelbtini). Kadangi aktas surašytas tik 2012-01-06, tik nuo tos dienos (pagal Taisyklių 123 p.) yra laikoma, kad atsakovas ne tik faktiškai, bet ir teisiškai yra atsijungęs nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, o Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis nutraukta.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutinka.
Atsiliepime (11,12 b.l.) nurodė, jog atsakovas patalpose (duomenys neskelbtini) iki 2011 m. šildymo sezono pradžios pagal patvirtintą projektą atsijungė nuo centralizuotai ieškovo tiekiamos energijos (šildymo) ir įsirengė autonominį šildymą. Atjungimas įvykdytas dar prieš šildymo sezono pradžią, todėl ieškovo šilumos tiekimas atsakovui negalėjo būti vykdomas. Pagal 2007-12-13 pasirašytą Šilumos vartojimo pirkimo - pradavimo sutarties 1.1.2.p. šilumos tiekėjas apskaičiuoja mokėjimus šilumos vartotojui už suvartotą šilumą. CK 6.388 str.1 d. nustato, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenumato ko kita. Energija, pagal CK 6.383 str. 1 d., abonentui patiekiama per prijungtą energijos tiekimo tinklą. Ieškovas neturėjo jokio pagrindo apskaičiuoti mokesčius už šildymą, kadangi sistemos atjungimo darbai įvykdyti dar prieš šildymo sezono pradžią t.y. spalio 14 d. (2011 m. šildymo sezonas Kaune pradėtas spalio mėn. 19 d.) ir faktinis šilumos tiekimas atsakovui negalėjo būti vykdomas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso patalpos adresu (duomenys neskelbtini). 2007-12-13 šalys sudarė Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį. 2011-10-14 buvo įvykdytas šildymo sistemos, esančios (duomenys neskelbtini)atjungimas butams Nr.3,4,7,8,11,12,17. Atjungimo darbus įvykdė UAB „Santechniniai darbai“ pagal projektą „Patalpų šilumos įrenginių atjungimas keičiant kuro rūšį (duomenys neskelbtini), butams 3,4,7,8,11,12,17“. Likusiems butams šildymas paleistas 2011-10-19. 2011-12-05 atsakovas pateikė ieškovui prašymą nutraukti Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį. 2012-01-06 ieškovas surašė Šilumos objekto tikrinimo aktą Nr. 0407591 ir nuo tada mokesčių atsakovui nebeskaičiuoja. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-10-19 (šildymo sezono pradžios) iki 2012-01-06 ( Šilumos objekto tikrinimo akto surašymo dienos). Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutinka atsikirtimą į ieškinį grįsdamas tuo, kad pagal CK 6.388 str. 1 d. jis turi pareigą mokėti už faktiškai sunaudotą` energijos kiekį, o ne iki Šilumos objekto tikrinimo akto surašymo dienos. .
Šalių sudarytoje 2007-12-13 Šilumos vartojimo pirkimo- pardavimo sutartyje šalys aptarė kokiomis teisės normomis šalys vadovausis savo veikloje – LR Civiliniu kodeksu, energetikos, šilumos ūkio įstatymu, šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinėmis sąlygomis, Kauno miesto savivaldybės tarybos spendimais nustatyta tvarka ir valstybės institucijų priimtais norminiais teisės aktais, nustatančiais šilumos ūkio valdymo, priežiūros, šilumos ir kitų išteklių naudojimo, apskaitos ir atsiskaitymo tvarką.
LR CK 6.390 str. 1 d. įtvirtinta abonento – fizinio asmens , naudojančio energiją buitinėms reikmėms, teisė vienašališkai nutraukti sutartį. Tačiau įstatymų leidėjas numatė , kad apie tai abonentas turi pranešti energijos tiekimo įmonei. Šalių sutarties 5.4.1. p. šalys taip pat numatė šalių teisę sutartį nutraukti įspėjus raštu kitą šalį prieš vieną mėnesį ir įvykdžius visus su šia sutartimi susijusias prievoles ir įsipareigojimus.
Bylos duomenys rodo, jog atsakovas savo teisę vienašališkai nutraukti sutartį su ieškovu realizavo netinkamai. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jei sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo , norint daugiabučiame name atsijungti buto šilumos įrenginius nuo bendrų šilumos perdavimo tinklų, yra būtina laikytis nustatytos specialios butų (patalpų) šildymo ir karšto vandens atsijungimo procedūros. LR Šilumos ūkio įstatymo 29 str. nustatyta, kad buto ( butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas LR Statybos įstatymo nustatyta tvarka, rekonstruojant pastatą ( inžinierines sistemas). Konkrečiai šilumos įrenginių atjungimą nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojo iniciatyva reglamentuoja Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 ir šių taisyklių nuostatos yra privalomos visiems šilumos tiekimo – vartojimo santykių dalyviams. Taisyklių 120 p. įtvirtina, jog atsijungimą vykdantis vartotojas ar jo vardu teisėtai veikiantis asmuo ne vėliau kaip per 30 dienų iki faktinio atjungimo dienos privalo raštu pranešti šilumos tiekėjui apie numatoma atjungimą (šilumos pirkimo – pardavimo arba šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių nutraukimą). Daugiabučio namo šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant valdytojo ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams; baigus buto šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto savininkas, valdytojas ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą ( Taisyklių 122 p.). Tik tada, kai atjungimas tinkamai įforminamas, šilumos tiekėjas turi teisėtą pagrindą atsijungusiam vartotojui nebeskaičiuoti pilno mokėjimo už šilumą t.y. apskaičiuoti ir apmokėjimui pateikti tik mokestį už jam tenkančią šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.
Tiek atsijungimo procedūra, tiek reikalavimas laikytis nustatyto šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto ( patalpų) šildymo būdą, ne kartą konstatuotas kasacinio teismo praktikoje. Pagal suformuotą teisminę praktiką tik nustatyta tvarka įvykdytas buto šildymo atjungimas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos sąlygoja tiekiamos šilumos paskirstymo vartotojams metodo pakeitimą, o naujas metodas – užmokesčio už šilumos energiją skaičiavimo pakeitimus. Aplinkybė, kad vartotojas šilumos faktiškai nebevartoja, pati savaime nesukuria teisės aktuose įtvirtintų būtinų prielaidų pakeisti namui tiekiamos šilumos paskirstymo vartotojams metodą ( LAT nutartis Nr.3L-3-44/2012, 3K-3-259/2012).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovas tik 2011-12-13 kreipėsi į ieškovą su 2011-12-05 prašymu nutraukti šalių 2007-12-13 sudarytą Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)kartu informuodamas, jog patalpos nuo centralizuotos šildymo sistemos yra atjungtos 2011-10-14. Darytina išvada, jog apie šilumos įrenginių atjungimą atsakovas ieškovą informavo tik tada, kai faktiškai minėti įrenginiai jau buvo atjungti t.y. nesilaikė Taisyklėse reglamentuotos procedūros. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas net negalėjo tikslai įvardinti nei kas apskritai organizavo namo (duomenys neskelbtini)atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos darbus, ne kiek tai kainavo. Jo paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad atsakovo atstovas, davęs sutikimą organizuoti name atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos darbus , visiškai nesidomėjo iš to kylančiomis teisėmis ir pareigomis.
Ieškovo atstovai, gavę informaciją apie faktinį atsijungimą, 2012-01-06 atvyko į atsakovo patalpas ir surašė Šilumos objekto tikrinimo aktą. Pagal Taisyklių 123 p. tik nuo 2012-01-06 t.y. nuo atjungimo akto surašymo dienos laikoma, kad šildymo sistema yra atjungta nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, o šalių 20007-12-13 sutartis – nutraukta, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 150,32 Eur už patalpų šildymą nuo šildymo sezono pradžios t.y. nuo 2011-10-19 iki 2012-01-06 tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas ( CPK 178, 185 str., CK 6.383, 6.390 str.).
Įstatymų leidėjas numatė, jog terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti atitinkamo dydžio metines palūkanas už sumą, už kurią mokėti praleistas terminas, todėl tenkintinas ir ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 str.).
Iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos - žyminis mokestis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei ieškovo patirtos išlaidos už duomenų gavimą ( CPK 93 str.).
Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3,9 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 str.. teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Simpleta“ įm.k.(duomenys neskelbtini) ieškovui AB“Kauno energija“ įm.k. (duomenys neskelbtini) skolą sumoje 150,32 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 32 ct), 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 150,32 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-08-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo UAB „Simpleta“ ieškovui AB „Kauno energija“ 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio, 51,43 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 43 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 0,87 Eur (87 centus) už duomenų rinkimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.