- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-21
- Bylos Nr.
- ATP-542-634/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarimo J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarimu J. K. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas galutine 3100 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui už tai, kad jis 2014 m. vasario 7 d., apie 15.00 val., prie (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga buvo neatidus ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai. Policijai nepranešęs iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 119, 234 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
J. K. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarimą ir prašo panaikinti jo dalį, kurioje nutarta iš J. K. atimti teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams vienam mėnesiui. Skunde apeliantas nurodo, kad jam paskirta papildoma administracinė nuobauda – specialiosios teisės atėmimas – yra formali, neteisinga ir visiškai atitinka klasikinės kriminalinės bausmės požymius. Apeliantas teigia, administracinės nuobaudos tikslai jo atžvilgiu jau yra pasiekti, ir pažymi, kad jo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, todėl netekęs vairuotojo pažymėjimo jis negali tinkamai atlikti savo pareigų.
Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas nukrypo nuo suformuotos vienodos administracinių teismų praktikos šios kategorijos bylose. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę KET pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra. Iš nagrinėjamoje byloje esančio nukentėjusiojo automobilio nuotraukų, kuriuose užfiksuoti apgadinimai, matyti, kad apgadinimai yra nežymūs, t. y. įbrėžtas automobilio bamperis apie 5 cm.
Apeliantas teigia, jog pripažįsta esąs kaltas, nuoširdžiai gailisi, atsakomybės nevengia, o nuo 2008 metų užfiksuoti tik du jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, ir pažymi, kad atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą, elgesį po pažeidimo padarymo, manytina, kad nuobauda, susijusi su pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu (darbinių pareigų atlikimu), nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė pažeidėjo atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba išreiškė poziciją, jog J. K. kaltė dėl padarytų pažeidimų yra įrodyta ir administracinė nuobauda jam skirta pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
J. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Vienas tokių yra bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principas, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus (LAT nutartis Nr. 2AT-21-2012), ypatingai tais atvejais, kada traukiamas atsakomybėn asmuo neigia savo kaltę. ATPK 256 straipsnio 3 dalyje pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje surinktus įrodymus bei apeliaciniame skunde nurodytus faktus, konstatuotina, kad apylinkės teismas tinkamai šios savo pareigos neatliko. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes bei byloje surinktus duomenis.
Nors skunde apeliantas nurodo, kad pripažįsta kaltę, tačiau iš skundo turinio darytina priešinga išvada – J. K. teigia neturėjęs tikslo tyčia pasišalinti iš įvykio vietos, taigi kategoriškai neigia padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Pažymėtina, kad tokią pat poziciją J. K. išsakė ir rašydamas paaiškinimą policijos pareigūnams. nurodė, kad aikštelėje apsisukinėjo atbuline eiga ir išgirdęs kito automobilio signalizacijos suveikimą, sustojo pasitikrinti kas įvyko, išlipęs apžiūrėjo abu automobilius, išorinių defektų nepastebėjo, todėl išvažiavo (b. l. 9).
Iš bylos medžiagos matyti, kad J. K. administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, byloje nebuvo apklaustas nė vienas liudytojas, o išvados dėl J. K. kaltės padarytos remiantis tik rašytine bylos medžiaga. Bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant kitus įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes, juo labiau kai asmuo kaltės nepripažįsta, o sankcijoje numatyta labai griežta nuobauda. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatvyko į teismo posėdį, neatleidžia teismo nuo pareigos nustatyti byloje tiesą.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas nesiėmė priemonių, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarimą J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teisme.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.