Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Rimvydas Žukauskas Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2.; 2.4.6.3.1.;

2014 m. sausio 27 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Bronės Vidzėnienės, Algirdo Gapučio, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro A. M. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. R., a. k(duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 15 MGL (penkiolikos minimalių gyvenimo lygių, t. y. vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio bauda;

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. R. paskirta galutinė 10 MGL (dešimties minimalių gyvenimo lygių, t. y. vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, 2013-07-12, apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini) k., Zarasų sen., Zarasų raj., vairuodamas jam priklausantį automobilį „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui; 19 punkto reikalavimą – nesiėmė visų būtinų priemonių savo, keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti; 133 punkto reikalavimą – nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu buvo sužaloti kartu važiavę keleiviai E. V., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, G. K., kuriai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir K. S., kuriam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Prokuroras atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną susijusią su teisingumo principo taikymu bei teisinės atsakomybės esme ir prigimtimi bei teigia, kad teismas nepagrįstai nuteistajam paskyrė pačią švelniausią bausmę – baudą, tuo pažeisdamas BK 54 straipsnio reikalavimus. Prokuroras nurodo, kad A. R. padarė neatsargų nusikaltimą, eismo įvykis buvo dėsningas nuteistajam būdingo elgesio padarinys. Priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, prokuroro teigimu byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. R. nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, nes nuo 2005-10-17 daro įvairius administracinius teisės pažeidimus taip pat ir nusikalstamas veikas. A. R., laikotarpiu nuo 2005-10-11 iki 2013-07-03, 9 kartus buvo baustas už įvairius administracinius teisės pažeidimus, teistas už du sunkius nusikaltimus pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, BK 149 straipsnio 2 dalį, teistumas neišnykęs, o naujų pažeidimų 2008-2010 metais nevykdė, nes atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, kurios tikslai jam išėjus iš pataisos namų pasiekti nebuvo, kadangi asmuo toliau darė administracinius teisės pažeidimus ir padarė naują nusikaltimą. Pažymi, jog eismo įvykio metu buvo sutrikdyta net 3 asmenų sveikata. Taip pat BK 47 straipsnis numato, kad baudos dydis už nesunkų nusikaltimą yra iki 500 MGL, tačiau teismas nepagrįstai skyrė vos 15 MGL dydžio baudą, arčiau minimalios sankcijos ribos, kurią dar sumažino trečdaliu, faktiškai nustatęs tokią pat bausmę kaip ir administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio l dalį (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą) traukiamam asmeniui.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą atmesti.

Tenkinama dalis prokuroro apeliacinio skundo.

Apeliaciniu skundu prokuroras neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, įrodymų vertimo ar veikos kvalifikavimo klausimų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija skundžiamą teismo sprendimą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, tai yra dėl bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.

A. R. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį paskiriant 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, už tai, kad vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisykles, konkrečiai KET 9, 19 ir 133 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu dviejų asmenų sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, o vieno – nežymiai.

Baudžiamojo poveikio priemonė – tai viena iš valstybės prievartos priemonių padedančių įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Vadovaujantis BK 68 straipsnio nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET reikalavimus, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog nuteistasis A. R. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pati A. R. padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veiką A. R. padarė būdamas blaivus, tačiau pats teisės pažeidimas – saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar jo viršijimas – yra sąmoningas veiksmas. Nėra svarbi ta aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas tikslus važiavimo greitis, kadangi neginčijamai yra nustatyta, jog A. R. nepasirinko saugaus, eismo sąlygas atitinkančio greičio, kaip matyti iš paties nuteistojo parodymų jis esant šlapiai kelio dangai, posūkyje važiavo 60 km/h greičiu dėl ko ir įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti net trys kartu važiavę asmenys (1 t., 121-123 b.l., 2 t. 80-81 b.l.). Taigi, nuteistasis A. R. nesilaikė KET 9 punkte nustatytos bendrojo pobūdžio nuostatos, įpareigojančios eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat pažeidė KET 19 ir 133 punkto reikalavimus, tai yra nesiėmė visų būtinų priemonių savo, keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, ir šie pažeidimai buvo susiję tiesioginiu būtinu priežastiniu ryšiu su nukentėjusiesiems padarytais sveikatos sutrikdymais. Pirmosios instancijos teismo nurodomas vienas iš motyvų neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, jog nukentėjusieji pretenzijų dėl sužalojimų neturi, civilinių ieškinių nereiškė ir tokia pozicija iš esmės reiškia jų susitaikymą, neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl minimos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.

Nusikalstamos veikos padarymo metu A. R. turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas, iš kurių viena už KET reikalavimų pažeidimus ir nors minėtas pažeidimas nepriskiriamas prie šiurkščių KET pažeidimų (ATPK 124¹ straipsnio 2 dalis), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad A. R. anksčiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus ir tai rodo jo nenorą laikytis įstatymų nustatyto elgesio, naudojantis didesnio pavojingumo šaltiniu – transporto priemonėmis, tvarkos ir minimas eismo įvykis tik patvirtina šią išvadą (2 t., 4-8 b.l.). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog A. R. ir po eismo įvykio nesilaikė KET reikalavimų, tai yra įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo sužaloti žmonės, apgadintas automobilis, jis, būdamas kaltu dėl įvykusios nelaimės, nekvietė nei medikų, nei policijos pareigūnų, o pasišalino iš eismo įvykio vietos ir, kaip matyti iš jo paaiškinimų, tik vėliau, parėjęs namo, suvokė, kad turi pranešti policijai bei nuėjo į policijos komisariatą (1 t. 121-123 b.l.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog prokuroro apeliacinio skundo dalis dėl baudžiamojo poveikio priemonės yra pagrįsta, ir siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį – paveikti A. R. taip, kad jis laikytųsi įstatymų, atimti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas naudojantis teise vairuoti transporto priemones - vien paskirtos sankcijoje numatytos švelniausios bausmės – baudos - paskyrimas nebus pakankamai efektyvus, todėl nuteistajam A. R. kartu su bausme yra būtina paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise.

Prokuroro skundo dalis dėl nuteistajam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšies pakeitimo nėra tenkinama, kadangi tam nėra teisinio pagrindo. Bausmės skyrimas nėra savitikslis, bausme siekiama baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų. Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik tada, kai ji bus individualizuota, t.y. paskirta atsižvelgiant į kaltininko asmens bruožus ir resocializacijos poreikius. Bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti jos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas A. R. bausmę atsižvelgė į tai, kad šis anksčiau buvo teistas už sunkų nusikaltimą (2 t., 9-12 b.l.), teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus (2 t., 4-8 b.l.), į tai, kad padarė neatsargų nusikaltimą (kurį vertindamas ankstesnio teistumo aspektu, nelaikė nuteistojo polinkiu nusikalsti, bei rodančiu jo nenorą taikytis prie visuomenėje priimtų elgesio taisyklių), į tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi – ir tai pagrįstai pripažino jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat pabrėžtina, jog nuteistasis atsiprašė visų nukentėjusiųjų, kurie tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad A. R. pretenzijų dėl patirtų sužalojimų neturi, civilinių ieškinių nereiškia, prašė A. R. skirti kuo švelnesnę bausmę (1 t., 50-51, 53, 68-69, 71, 94-96, 98, 2 t., 81 b.l.), A. R. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, taip pat į tai, kad A. R. yra dirbantis (2 t., 56 b.l.). Iš A. R. duotų paaiškinimų apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu matyti, jog nuteistasis išlaikomų asmenų neturi, dirba ir šiuo metu, o paskyrus arešto bausmę, jis netektų darbo. Paminėtos aplinkybės patvirtina, jog A. R. paskirta bausmė pakankamai individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnio 2 dalyje, bei bausmės paskirtį, nustatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmę A. R. baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai.

Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino BK normas, susijusias su bausmės A. R. skyrimu, todėl konstatuoti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir paskirtą bausmę – baudą - keisti į prokuroro prašomą bausmę – areštą, nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą nepaskirdamas A. R. baudžiamojo poveikio priemonės, todėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendis yra keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Tenkinti dalį Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinio skundo.

Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. R., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.