- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-03-10
- Bylos Nr.
- 2-476-485/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Ieškovas
- T., T. Ž.
- Atsakovas
- V. A.
- Trečiasis asmuo
- G. A., „Swedbank“
- Advokatai
- Vytautas Kucevičius
- Kategorijos
- 21.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-476-485/2010 pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovei V. A., tretiesiems asmenims „Swedbank“, AB, likviduojamai G. A. IĮ, G. A. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu (b. l. 24-26) prašė pripažinti negaliojančia 2006-09-27 dovanojimo sutartį reg. Nr. 10873, kuria ieškovė T. Ž. padovanojo atsakovei V. A. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).
Ieškovė nurodė, kad, siekdama gauti iš banko paskolą gyvenamojo namo rekonstrukcijai ir žinodama, jog banko paskola jauno amžiaus asmeniui, turinčiam turto, bus suteikta geresnėmis sąlygomis, 2006-09-27 dovanojimo sutartimi padovanojo jai priklausantį nekilnojamąjį turtą savo dukrai V. A.. 2007-09-29 atsakovei ir jos sutuoktiniui G. A. buvo suteikta 280 000 Lt paskola. Ieškovės teigimu, dovanojimo sutartis buvo tik formalumas, ieškovė realiai nenorėjo, kad nekilnojamojo turto savininke taptų atsakovė. Ieškovės nuomone, dovanojimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia, nes buvo sudaryta dėl akių, nebuvo siekiama realiai pakeisti nekilnojamojo turto savininko. Padovanotas turtas ieškovei reikalingas pačiai su šeima gyventi, tačiau ieškovė sužinojo, jog atsakovė siekia padovanotą turtą parduoti.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo „Swedbank“, AB atsiliepimu į ieškinį (b. l. 52) prašo ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
1. ieškovė nepagrįstai nurodo, kad dovanojimo sutarties sudarymas buvo vienintelė galimybė, leidžianti gauti banko paskolą. Atsakovė galėjo kreiptis į banką dėl kredito suteikimo ir įkeisti ne jai pačiai, o ieškovei priklausantį turtą;
2. dovanojimo sandoris nelaikytinas formaliu, kadangi perėjus nuosavybės teisei, atsakovė juo disponavo ir įkeitė bankui, iš kartu su sutuoktiniu gautų lėšų minėtą turtą pagerino, o šiuo metu juo naudojasi su visa šeima. Ieškinyje išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės siekis padovanoti atsakovei turtą buvo tikslingas, atitiko sandorio šalių valią ir sukūrė teisines pasekmes;
3. trečiojo asmens nuomone, pagrindas kreiptis į teismą praėjus 2,5 metų po sandorio sudarymo buvo ne pats sandorio sudarymo faktas, o nenumatyta šio sandorio pasekmė – bankui įkeisto turto priverstinis pardavimas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį (b. l. 56) prašo ieškinį tenkinti. Atsakovė nurodo, jog dovanojimo sutartis buvo sudaryta tik dėl to, jog ieškovė gautų paskolą, kadangi dėl senyvo amžiaus keletas bankų jau buvo atsisakę ieškovei suteikti kreditą. Ieškovė visada teigė, jog savo turtą paliks anūkams, tačiau neturėdama kitos išeities, buvo priversta sudaryti ginčijamą sandorį. Atsakovė ir jos sutuoktinis 2007-09-29 gavo 280 000 Lt paskolą, kuri buvo skirta namo rekonstrukcijai. 2007 m. pabaigoje pablogėjus finansinei padėčiai atsakovės sutuoktinio individualioje įmonėje, 2008 m. liepos mėn. šiai įmonei buvo iškelta bankroto byla. Šioje byloje buvo areštuotas visas įmonės ir bei atsakovės ir jos sutuoktinio turtas.
Trečiojo asmens likviduojamos G. A. IĮ administratorius atsiliepimu į ieškinį (b. l. 98) prašo ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Administratorius nesutinka su ieškiniu ir nurodo, jog Kauno apygardos teismas 2008 m. liepos 10 d. nutartimi G. A. individualiai įmonei iškėlė bankroto bylą. Tas pats teismas 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartimi areštavo visą G. A. ir V. A. priklausantį nekilnojamąjį turtą, bendraatsakove laikydamas V. A.. „Swedbank“, AB buvo suteikęs G. A. ir V. A. 280 000 Lt kreditą, iš kurio 277 944,10 Lt yra negrąžinta. Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 14 d. nutartimi „Swedbank“, AB yra įtrauktas į bankrutuojančios G. A. IĮ kreditorių sąrašą su 277 944.10 Lt kreditoriniu reikalavimu. Bankroto byloje Kauno apygardos teismas patvirtino kreditorinius reikalavimus 1 166 786,87 Lt sumai. Vienintelis šaltinis atsiskaityti su kreditoriais yra ginčo nekilnojamasis turtas esantis, (duomenys neskelbtini), į kurį yra nukreiptas išieškojimas ir jau vedamos varžytinės.
Ieškovės T. Ž. atstovas adv. V. Kucevičius teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovė siekė gauti banko paskolą savo gyvenamojo namo rekonstrukcijai. Ji kreipėsi į keletą bankų, tačiau jai suteikti paskolą buvo atsisakyta, kadangi ji yra jau senyvo amžiaus ir neturi pakankamai pajamų. AB Sweedbank Alytaus regiono skyriuje jai buvo paaiškinta, kad ji galėtų savo nekilnojamąjį turtą padovanoti savo dukrai, šį dovanotą turtą įkeistų bankui ir gautų paskolą. Ji taip ir padariusi, t. y. savo nekilnojamąjį turtą padovanojo dukrai, o ši padovanotą turtą įkeitė bankui ir gavo paskolą. Užgautus pinigus buvo atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija. Po to niekas nepasikeitė, ji, jos motina ir jos vyras bei duktė su šeima liko gyventi šiame gyvenamajame name, ji moka visus komunalinius mokesčius. Aiškina, kad ši dovanojimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, nebuvo siekiama realiai pakeisti nekilnojamojo turto savininko, o tik gauti paskolą namo rekonstrukcijai. Gyvenamasis namas reikalingas jai pačiai. Prašo dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia ir taikyti vienašalę restituciją.
Atsiliepimas
Atsakovė V. A. su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad jos šeima gyvena su ieškove, kuri yra jos motina. Ten dar kartu gyvena ir jos tėvas bei močiutė. Namas yra senas , jam buvo reikalinga rekonstrukcija. Ieškovė ( jos motina ) kreipėsi į keletą bankų dėl paskolos suteikimo, tačiau ją suteikti buvo atsisakyta. Tada motina jai padovanojo savo nekilnojamąjį turtą, o atsakovė jį įkeitė bankui, kartu su vyru gavo 280000 Lt paskolą, kurią panaudojo gyvenamojo namo rekonstrukcijai. Po dovanojimo nekilnojamas turtas tik buvo įregistruotas atsakovės vardu, tačiau daugiau niekas ir nepasikeitė, t. y. faktiniu nekilnojamojo turto savininku išliko ieškovė. Pripažįsta, kad ši nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis buvo sudaryta dėl akių, t. y., kad gauti paskolą . Todėl su ieškovės ieškiniu pilnai sutinka.
Tretysis asmuo G. A. su ieškovės ieškiniu sutiko, aiškina tą patį, ką ir atsakovė V. A..
Trečiojo asmens AB Sweedbank Alytaus skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Šalies argumentai
Trečiojo asmens likviduojamos G. A. individualios įmonės administratorius J. V. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, pareiškimu prašo teismo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, su ieškovės ieškiniu nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad 2006-09-26 tarp T. Ž. ir J. Ž. bei V. A. buvo sudaryta dovanojimo sutartis pagal kurią T. Ž. ir J. Ž. padovanojo savo dukrai V. A. žemės sklypą, gyvenamąjį namą, garažą, ūkinį pastatą, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Ši sutartis buvo sudaryta Alytaus m. 3-ajame notarų biure 2006-09-27. Minėtą dieną atsakovė V. A. dovanotą nekilnojamąjį turtą įregistravo savo vardu Nekilnojamojo turto registre ( b. l. 7-11 ). Taip pat nustatyta, kad įkeitus dovanotą nekilnojamąjį turtą bankui ( tuometiniam AB bankui „ Hansabankas“, dabar AB Sweedbank ) iš jo buvo gauta 280000 Lt paskola, kuri buvo suteikta atsakovei V. A. ir jos sutuoktiniui G. A. ir buvo panaudota ieškovės gyvenamojo namo rekonstrukcijai ( b. l. 12-14,16 ). Tiek ieškovės atstovas, tiek ir atsakovė bei tretysis asmuo teigia, kad šis sandoris yra apsimestinis, t. y. sudarytas tik dėl akių ( tikrasis jo sudarymo tikslas buvo ne nekilnojamojo turto dovanojimas, o gavimas banko paskolos ).
Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas ( CK 1.63 str. 1 d., 1964 m. CK 40 str. 1 d. ). Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai ( interesai ), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą ( teisinį tikslą ). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokie materialiniai įstatymai yra taikomi sandoriui. Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Praktikoje būna situacijų, kai vedini vienų ar kitų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti skirtas tariamo sandorio institutas. CK 1.86 str. nustatyta, kad tik dėl akių ( neketinant sukurti teisinių pasekmių ) sudarytas sandoris negalioja. Tariamas sandoris yra niekinis ir sukelia teisines pasekmes, nurodytas CK 1.80 str. 2 d., t. y. restituciją ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008 ).
Pagal LR CPK 58 str. 1 d. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Taigi, ieškovė turėjo įrodyti, kad ginčijamo sandorio tikslas buvo nesukurti teisinių pasekmių. Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių , patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą , grupės : pirma , teismas turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkančios teisinės pasekmės – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismas turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai ( Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2002, 2004-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2004, 2005-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2005 ).
Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad šiuo konkrečiu atveju ginčo objektas yra nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis. Teismas laiko įrodytu, kad sudarius dovanojimo sutartį tarp ieškovės ir atsakovės, pastaroji tik įregistravo savo nuosavybės teises padovanotam nekilnojamajam turtui viešąjame registre savo vardu, tačiau faktinis nekilnojamojo turto savininkas nepasikeitė. Ieškovė ir toliau liko gyventi gyvenamajame name , moka mokesčius už komunalines paslaugas ( b. l. 17 ) , o jos vyras J. Ž. moka mokesčius AB TEO LT ( b. l. 18 ). Teismas laiko įrodytu , kad tikroji ginčo – dovanojimo sutarties – šalių valia buvo nukreipta į tai, jog formaliai perregistravus turtą atsakovės vardu būtų gauta paskola, kuri buvo panaudota gyvenamojo namo rekonstrukcijai. Priešingų įrodymų byloje nėra surinkta.
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas pripažįsta minėtą sandorį, t. y. nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį kaip apsimestinį. Todėl jis pripažintinas negaliojančiu, o ieškovės ieškinys tenkintinas. Patenkinus ieškovės ieškinį taikytina vienašalė restitucija, t. y. ieškovei pripažintinos nuosavybės teisės į padovanotą atsakovei nekilnojamąjį turtą ( LR CK 1.80 str. 2 d. ).
Be to, ieškovė pateikdama teismui savo ieškinį iš dalies buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, t. y. ji sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio, o nuo likusios dalies , t. y. nuo 6986 Lt žyminio mokesčio buvo atleista ( b. l. 38 ). Atsižvelgiant į tai , kad ieškovės ieškinys tenkintinas pilnai, todėl iš atsakovės priteistina 300 Lt žyminio mokesčio ieškovei, o 6986 Lt žyminio mokesčio valstybei ( LR CPK 93 str. 1 d. ) .
Taip pat išsprendus bylą iš esmės , iš atsakovės priteistinos ir išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą valstybei ( LR CPK 88 str. 1 d., 3 p. ).
Rezoliucinė dalis
nusprendži a:
ieškinį tenkinti.
2006-09-27 dovanojimo sutartį reg. Nr. 10873 dėl gyvenamojo namo , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinių , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp ieškovės T. Ž. ( a/k (duomenys neskelbtini) ) ir atsakovės V. A. ( a/k (duomenys neskelbtini) ) pripažinti negaliojančia.
Taikyti restituciją ir T. Ž. ( a/k (duomenys neskelbtini) ) pripažinti asmeninės nuosavybės teises į gyvenamąjį namą , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės V. A. 300 ( tris šimtus ) Lt žyminio mokesčio atsakovės T. Ž. naudai, 6986 ( šešis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt šešis ) Lt žyminio mokesčio valstybei bei 41 ( keturiasdešimt vieną ) Lt, 50 ct. Išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.