Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Paslaugų kryptys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo

UAB „Paslaugų kryptys“ ieškinį atsakovei M. S. dėl skolos už atliktus darbus ir metinių palūkanų priteisimo, tretysis asmuo J. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog tarp šalių ginčas kilo dėl 2010-11-09 surašyto darbų priėmimo akto ir sąskaitos - faktūros, kurioje nurodyta mokėjimo suma 6050 Lt. Ieškinys teismui pateiktas todėl, kad atsakovė vengia susimokėti už jau atliktus darbus. Tesimas nesivadovavo šalių sudaryta 2010-09-15 rangos sutartimi bei padarė neteisingas išvadas. Ieškovas pagal sutartį atliko dalį darbų, išrašė sąskaitas juos apmokėti. Apie darbų kokybę negalima spręsti pilnai neatlikus visų namo šiltinimo darbų. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina tų darbų, už kuriuos jis prašo priteisti iš atsakovės ieškinyje nurodytą sumą, atlikimą. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė turėjo pagrindą atsiakyti priimti darbus. Tokia teisė užsakovui nesuteikta nei CK, nei rangos sutartyje. Faktiškai atliktus darbus atsakovė privalėjo priimti. Atsakovė, priimdama darbus, turėjo teisę nurodyti jų trūkumus, jeigu juos matė ar suprato, bei reikalauti perdaryti darbus. Tokių veiksmų atsakovė neatliko, tai reiškia patvirtinimą, jog darbai buvo atlikti gerai. Nors atsakovės motina matė darbų trūkumus, tai negalėjo turėti įtakos sprendžiant ginčą, nes ieškinys pareikštas ne jai, o atsakovei. Ekspertų išvadose įvardinti nekokybiški darbai, kurių ieškovas nevykdė ir negalėjo vykdyti.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovė M. S. ir tretrysis asmuo J. S. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teisme patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo konkrečiu atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas įvertina skundo argumentus, susijusius su apelianto teise gauti atlygį už dalį atliktų darbų, kuomet tarp šalių kilo ginčas dėl jų kokybės.

Byloje nustatyta, kad šalis siejo CK 6.672 str. ir 6.681 str. reglamentuojami vartojimo rangos civiliniai teisiniai santykiai, atsiradę jų sudarytos 2010-09-15 statybos rangos sutarties (b.l. 6) pagrindu. Šia rangos sutartimi šalys sulygo dėl elektros, santechnikos ir apdailos darbų atlikimo iš užsakovo medžiagų (b.l.6). Jų atlikimo vieta (darbų objektas) sutartyje neįvardinta, tačiau vėliau buvo nurodyta darbų priėmimo akte – (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Priede Nr. 1, kurį taip pat yra pasirašiusios abi šalys ir kuris pagal sutarties 10 p. šalių yra laikomas darbų sąmata (b.l.7), santechnikos, elektros instaliacijos bei apdailos darbai yra detalizuoti, nurodant, kad pastarieji apima tokius darbus, kaip gipso kartono lubų įrengimas bei betonavimo darbai pirmame bei antrame namo aukštuose, taip pat fasado šiltinimo ir angokraščių apdailos darbai. Santechnikos darbai (su prietaisų montavimu) bei elektros instaliacijos darbai (su rozečių, jungiklių montavimu) šalių susitarimu gali būti apmokami dviem etapais, kitų darbų apmokėjimo sąlygos šiame priede nenurodytos. 2010-10-09 įvykdytų darbų priėmimo akte (b.l.8), kurio atsakovė nėra pasirašiusi, faktiškai atliktais darbais apeliantas laiko šiuos fasado apšiltinimo darbus: putplasčio klijavimas, armavimas tinkleliu, angokraščių formavimas, glaistymas, jų vertė - 4600 Lt, taip pat į šį aktą įtraukta pastolių nuomos vertė 400 Lt sumai.

Pagal CK 6.655 str. nuostatas, jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nurodytą kainą po to, kai yra priimamas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau sutarto laiko. Sutartyje numatytais atvejais rangovas gali reikalauti ir išmokėti jam avansą ar rankpinigius. Esant statybos rangos teisiniams santykiams, užsakovas privalo apmokėti už atliktus darbus statybos rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka, t.y. šalys susitaria, ar darbai bus apmokami etapais, ar visa sutarties kaina bus sumokama po objekto priėmimo (CK 6.687 str.). Kaip minėta, šalys susitarė dėl apmokėjimo etapais tik už santechnikos bei elektros instaliacijos darbus.

Kita vertus, vartojimo ranga pasižymi dar vienu ypatumu – kuomet užsakovas yra vartotojas, darbų kainą jam privaloma sumokėti tik po to, kai rangovas perduoda jam darbų rezultatą, nebent užsakovas sutiktų darbų kainą arba avansą sumokėti jau sutarties sudarymo metu arba kitu šalių sutartu laiku (CK 6.676 str. 2 d.). Pirmosios sąlygos - užsakovo (atsakovės) sutikimo apmokėti už darbus (už dalį darbų) iki darbų rezultato jai perdavimo – nagrinėjamos bylos atveju nėra. Kaip matyti iš protokolo, atsakovės atsikirtimų į ieškinį pozicija yra tokia, kad apeliantas turi užbaigti darbus ir tik tuomet reikalauti atsiskaitymo už juos (b.l. 161). Antroji sąlyga – teisinis pagrindas perduoti darbų rezultatą ir atsakovei jį priimti, pasirašant aktą, taip pat šiuo atveju nesusiklostė. Darbų rezultatas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, negali būti suprantamas tik kaip dalies kurių nors rūšies darbų faktinis atlikimas. Kalbant apie konkretaus objekto (pastato) šiltinimo darbus, akivaizdu, kad atliktų darbų rezultatas yra ne rangovo per tam tikrą terminą suspėti atlikti ar faktiškai atlikti darbai, o būtent šio konkretaus objekto (pastato) visiškas apšiltinimas, nebent šalys būtų sulygusios tik dėl konkrečios rūšies darbų atlikimo. Nei sutarties sąlygos, nei jos priedas Nr. 1, kuriame pastato apšiltinimo darbų atlikimas atskirais etapais nebuvo išskaidytas, neleidžia teisėjų kolegijai vertinti, kad namo fasado šiltinimo darbai, kuriuos, kaip rangovas, turi atlikti būtent apeliantas, apima tik kuriuos nors atskirus darbus, t.y. likusius pastato apšiltinimo darbus atliekant kitam rangovui. Šalys nesusitarė, kaip minėta, ir dėl jų galimo apmokėjimo dalimis (etapais), nors dėl kitų darbų, pavyzdžiui, elektros instaliacijos ar santechnikos darbų dalinio apmokėjimo šalys sulygo. Savo apeliaciniame skunde apeliantas neneigia, kad namo šiltinimas buvo tik pradėtas ir viso objekto apšiltinimo darbai nebuvo užbaigti, ir tai, pasak apelianto, kol kas neleidžia vertinti darbų kokybės klausimo. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms bei įvardintam teisiniam reglamentavimui, apeliacinio skundo argumentai, kad kita sandorio šalis (užsakovė) turi pareigą priimti tik dalį faktiškai atliktų pastato šiltinimo darbų, kad apeliantui dėl to atsiranda teisė reikalauti dalies užmokesčio, yra ydingi. Toks rangovo reikalavimas neparemtas nei šalių susitarimu, nei įstatymu, dar daugiau, vartotojo atžvilgiu yra aiškiai nesąžiningas (CK1.5 str.), nes tokiu atveju prarandama galimybė kontroliuoti atliekamų darbų kokybę. Tokiems užsakovo (vartotojo) interesams apsaugoti ir yra skirtas jau minėtas CK 6.676 str. 2 d. numatytas sutikimo institutas, taip pat CK 6.680 str. numatytos teisės. Kuomet užsakovas yra silpnesnioji sandorio šalis (vartotojas), darbų kaina ar avansas sumokami iki darbų rezultato perdavimo tik esant tokiam užsakovo sutikimui (CK 6.676 str. 2 d.). Tokio sutikimo apmokėti iš anksto tik už dalį visų numatytų sutartyje pastato apšiltinimo darbų, atsakovė nėra davusi, kilus suinteresuotų asmenų ginčui dėl netinkamos apelianto jau atliktų darbų kokybės. Pažymėtina, kad užsakovas turi teisę bet kuriuo metu, ir ne tik tuomet, kaip jam perduodamas darbų rezultatas, tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę (CK 6.658 str. 1 d.). Nustačius netinkamą darbo atlikimą, užsakovui (vartotojui) atsiranda teisė pasinaudoti CK 6.334 str. numatytomis teisėmis, viena jų – reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti nustatytus trūkumus (CK 6.334 str. 1 d. 3 p.). Šia teise namo savininkė (tretysis asmuo J. S.) ir mėgino pasinaudoti, apie tai raštu informavusi rangovą (apeliantą) ( b.l. 62, 65-66). Nors apeliantas remdamasis aplinkybe, kad sutartiniai santykiai jį siejo ne su trečiuoju asmeniu, o su jos dukra M. S., dėl pretenzijose nurodomos darbų kokybės iš esmės nepasisakė (bl. 63) ir kviečiamas į rangos darbų atlikimo vietą 2011-01-05 neatvyko, toks rangovo pasirinktas elgesio variantas nepaneigia atsakovės atsikirtimuose į ieškinį išdėstytų motyvų bei juos pagrindžiančių ekspertų išvadų, jog tokie atlikti darbai turėjo trūkumų, kuriuos reikalinga buvo ištaisyti (b.l.72-78). Kolegijos nuomone, šioje situacijoje apeliantas turėjo bendradarbiauti ir kviečiamas atvykti į statybos darbų atlikimo vietą, spręsti iškilusius nesutarimus dėl darbų kokybės, nepaisant to, kuris asmuo jam tokį kvietimą išsiuntė. Bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą, vykdant sutartį, nustato ir įstatymai (CK 6.200 str., 6.691 str.).

Kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto skundo argumentą, kad atsakovei pareiga priimti darbus ir už juos sumokėti kyla tiesiogiai ir sutarties 6.2 p. Ši sutarties sąlyga tame kontekste, kada konkrečiai tokia pareiga atsiranda užsakovui, taikytina kartu su įstatymo normomis, kurias teisėjų kolegija jau aptarė. Skundo argumentas dėl darbų trūkumų jam nenurodymo taip pat nėra pagrįstas. Nors darbų trūkumus raštu rangovui nurodė ne pati atsakovė, o jos motina (rangos objekto savininkė), ši aplinkybė pati savaime neeliminuoja tokių trūkumų buvimo fakto. Skundo argumentas dėl atsakovės pateikto ekspertizės akto ydingumo taip pat teisiškai nereikšmingas, nes kilus ginčui dėl darbų kokybės, dar daugiau, jam persikėlus į teismą, apeliantas galėjo paneigti šias išvadas tik prašydamas teismo paskirti byloje ekspertizę. Jam, kaip rangovui, tenkančios įrodinėjimo pareigos apeliantas neįgyvendino (CPK 12 str., 13 str. 178 str.). Pastebėtina ir tai, kad pagal CK 6.662 str. 5 d. kilus ginčui dėl darbo trūkumų būtent rangovui, o ne užsakovui tenka pareiga apmokėti tokios ekspertizės išlaidas (jo atlikto darbo kokybės įvertinimo kaštus).

Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spęsdamas minėtus klausimus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai sprendė, kad pagrindas ginčo sumai priteisti iš atsakovės nagrinėjamos bylos atveju nesusiklostė (CPK 185 str.). Apeliacinio skundo argumentai bei juo pagrindžiantys motyvai priešingai teisėjų kolegijos išvadai susiformuoti prielaidų nesudaro.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 183), todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.