Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Juozapo Surblio ir Stasio Valužio,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. R. , g. (duomenys neskelbtini) Kretingoje, a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 9 kl. išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir

kaltinamasis L. R. 2006 m. lapkričio 21 d. apie 23 val. A. O. J. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia vieną kartą spirdamas guminiu batu apauta koja savo motinai A. O. J. į krūtinę, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, padarė kraujosruvas krūtinės ląstos priekinės sienos ir kairės krūties poodyje bei raumenyse, krūtinkaulio lūžį ir širdies sumušimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu tyčia sunkiai sutrikdęs A. O. J. sveikatą, ko pasekoje dėl širdies sumušimo išsivysčius širdies veiklos nepakankamumui, A. O. J. 2006 m. lapkričio 22 d. mirė, kaltinamasis L. R. dėl neatsargumo atėmė A. O. J. gyvybę.

Kaltinamasis L. R. kaltu prisipažino ir parodė, kad lapkričio 21 d. vakare grįžęs iš darbo, kartu su motina A. O. J. namuose girtavo - dviese išgėrė pusę litro degtinės ir du litrus alaus. Po to jis nuėjo į savo kambarį, tačiau apie 22.30 val. grįžo į motinos kambarį žiūrėti televizoriaus bei patikrinti, kad girta motina rūkydama lovoje nesukeltų gaisro. Jam uždegus šviesą, lovoje gulėjusi motina ėmė reikšti nepasitenkinimą, kalbėjo jo atžvilgiu necenzūriniais žodžiais ir ėmė varyti jį iš namų. Supykęs dėl besitęsiančių nepagrįstų įžeidinėjimų, jis priėjo prie gulinčios motinos ir spyrė jai koja į krūtinę. Buvo apsiavęs guminiais auliniais batais, batu pataikė motinai tarp krūtų. Po smūgio mama dejavo, vėmė, bet kviesti greitosios pagalbos neleido. Mama skundėsi skausmu, vėmė ir kitą dieną, todėl grįžęs iš darbo, iškvietė greitąją, tačiau atvykus medikams, mama jau buvo mirusi. Prieš tai motina sužalota nebuvo (motina prieš tris dienas iki konflikto sakėsi nukritusi nuo dviračio ir susitrenkusi, tačiau jokių sužaojimų jis nepastebėjo), motiną sužalojo jis, dėl to labai gailisi, nužudyti mamos nenorėjo. Prieš mamą smurtavo pirmą kartą, anksčiau mama pati jį mušdavo. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 62-66, t. 1).

Nukentėjusioji J. S. , A. O. J. sesuo parodė, kad velionė nuolat girtavo, išgėrusi buvo agresyvi, skriausdavo sūnų, netgi jį mušdavo. Tuo tarpu L. R. , nors ir turi psichikos negalią, labai mylėjo motiną, ją išlaikė, anksčiau niekuomet nėra prieš motiną pakėlęs rankos. Mano, kad velionė turėjo stipriai erzinti ir išvesti iš pusiausvyros sūnų, jog pastarasis ryžtųsi jai spirti. Mirusiąją palaidojo savo lėšomis, tačiau jokių pretenzijų kaltinamajam neturi ir civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojai policijos pareigūnai A. J. , M. N. , V. P. parodė, kad gavę pranešimą, jog namuose rasta mirusi moteris, nuvyko nurodytu adresu į Vaineikių km. Namo kambaryje lovoje rado gulinčią negyvą A. O. J. . Mirusioji iki pusės buvo nuoga, krūtinės srityje matėsi didelė kraujosruva. Namuose buvęs mirusiosios sūnus L. R. iš pradžių bandė išsisukinėti, jog motina mirė nuo plaučių vėžio, o kraujosruva atsirado, jai prieš keletą dienų nukritus nuo dviračio, tačiau netrukus prisipažino, kad išvakarėse girtaudami susipyko su motina, kuri ėmė jį įžeidinėti, ir konflikto metu spyrė guminiu batu apauta koja motinai į krūtinę, nuo ko ir atsirado minima kraujosruva, o motina sekančią dieną mirė.

Liudytoja kaltinamojo kaimynė J. U. parodė, kad A. O. J. nuolat girtaudavo, o išgėrusi elgdavosi agresyviai. L. R. turi psichikos negalią, motina jį skriausdavo, mušdavo, o jis motinos bijojo. Ji pati su L. R. sutaria gerai, pastarasis jos klausydavo. Pamačiusi, jog į kaimynų kiemą atvažiavo greitoji pagalba, nuėjo pažiūrėti, kieme stovėjo L. R. ir verkė, sakė, kad motina sirgo ir mirė. Po lavono apžiūros tyrėja V. P. pasakė mirusiajai ant krūtinės radusi kraujosruvą. Apklausinėjamas atvykusių pareigūnų, L. R. buvo pasimetęs ir jos paklausė, ką jam sakyti. Ji liepė R. R. sakyti teisybę, po to išėjo į lauką ir nebegirdėjo, koks pokalbis toliau vyko tarp kaltinamojo ir pareigūnų.

Iš GMP kvietimo kortelės matyti (b. l. 24-26, t. 1), kad 2006-11-22 15.15 val. J. telefonu pranešė medikams namuose be sąmonės radęs motiną A. O. J. . Nuvykus nurodytu adresu į Vaineikių km., A. O. J. rasta gulinti lovoje be gyvybės žymių, konstatuota biologinė mirtis. Lavono radimo vieta 2006-11-22 16.30 val. užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 4-6, t. 1). Ikiteisminio tyrimo metu iš kaltinamojo buvo paimti ir apžiūrėti guminiai auliniai batai, kuriuos kaltinamasis nurodo avėjęs įvykio metu (b. l. 7-11, t. 1).

Iš teismo medicinos specialisto išvadų matyti (b. l. 14-20, 22, t. 1), jog A. O. J. mirė 2006 m. lapkričio 22 d. viduryje nuo širdies sumušimo, išsivysčius širdies veiklos nepakankamumui. A. O. J. kūne rasti šie sužalojimai: kraujosruvos krūtinės ląstos priekinės sienos ir kairės krūties poodyje bei raumenyse, krūtinkaulio lūžis ir širdies sumušimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku nuo stipraus krūtinės ląstos priekinės dalies sumušimo, vienu trauminiu poveikiu, galimai spiriant guminiu auliniu batu apauta koja. Širdies sumušimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, tarp šio sužalojimo ir mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Neigiamos įtakos blogai išeičiai turėjo ankstesnė širdies raumens patologija. Mirusioji buvo neblaivi – nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje atitinka vidutinį girtumą.

Šioms teismo medicinos specialisto išvadoms paaiškinti ir papildyti teisme apklaustas išvadas davęs teismo med. ekspertas D. Vitkus visiškai patvirtino savo išvadas ir parodė, kad nukentėjusiosios kūno sužalojimai yra švieži, padaryti mirties išvakarėse. Jokių sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti prieš 3-4 dienas iki mirties, lavono tyrimo metu nenustatyta. Rasti sužalojimai, atsižvelgiant į jų pobūdį bei lokalizaciją, nebūdingi griuviminei traumai ir negalėjo atsirasti, nukentėjusiajai griūnant nuo dviračio – krūtinkaulio lūžiui atsirasti reikalingas žymiai stipresnis poveikis, be to, šalia itin siauros lokalizacijos trauminio poveikio vietą žyminčios kraujosruvos nėra jokių kitų griuviminei traumai būdingų aplinkinių sužalojimų. Po patirtų sužalojimų nukentėjusiosios galimybės savarankiškai judėti buvo žymiai apribotos, nukentėjusioji po sužalojimų negalėjo išgyventi 3 dienų ir turėjo mirti žymiai anksčiau.

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti (b. l. 89, 96, 104, t. 1; b. l. 14-15, t. 2), kad L. R. veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, laikinojo psichikos veiklos sutrikimo būsenoje nebuvo, jam diagnozuojamas lengvas protinis atsilikimas, netrukdęs visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Lėtiniu psichikos sutrikimu L. R. neserga ir šiuo metu, diagnozuojami lengvas protinis atsilikimas ir situacinė depresinė reakcija, nesiekianti psichozinio lygio, netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Dėl psichikos sveikatos būsenos L. R. gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir stoti prieš teismą, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas jam nereikalingas.

Civilinės būklės aktų įrašų nuorašai patvirtina, kad kaltinamasis L. R. yra A. O. J. sūnus (b. l. 28-32, t. 1).

Kaltinamojo parodymais, juos patvirtinančiais liudytojų A. J. , M. N. , V. P. parodymais patikimai nustatyta, jog 2006 m. lapkričio 21 d. apie 23 val. kaltinamasis L. R. auliniu guminiu batu apauta koja tyčia stipriai įspyrė nukentėjusiajai A. O. J. į krūtinę, iš karto po to nukentėjusioji pasijuto blogai, vėmė, skundėsi skausmais krūtinėje ir kitą dieną mirė. Teismo medicinos specialisto išvados, specialisto teisme duoti paaiškinimai taip pat visiškai patvirtina kaltinamojo parodymus apie nukentėjusiosios sužalojimo laiką ir sužalojimų padarymo mechanizmą ir kategoriškai paneigia prielaidą, jog nurodytus sužalojimus nukentėjusioji galėjo patirti, pasak kaltinamojo, prieš 3 dienas iki įvykio nukritusi nuo dviračio. Duomenų, kad nukentėjusioji galėjo būti sužalota kitomis aplinkybėmis ar kitu laiku, byloje nėra.

BK 129 str. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 str. kyla tik tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Teismo medicinos specialisto išvadomis nustatyta, kad mirtį sukėlęs sužalojimas – širdies sumušimas, kuris komplikavosi širdies veiklos nepakankamumu, galėjo gautis nuo stipraus (ką patvirtina krūtinkaulio lūžis ir kitos pasekmės) krūtinės ląstos priekinės dalies sumušimo vienu trauminiu poveikiu, galimai spiriant guminiu auliniu batu apauta koja. Iš to seka, kad kaltinamojo veika (spyris batu apauta koja nukentėjusiajai į krūtinę) buvo būtinoji padarinių (mirties) kilimo sąlyga. Tačiau sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimą lemiamą reikšmę turi priežastinio ryšio pobūdis. Priežastinis ryšis yra būtinasis ir atsitiktinis. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 str. asmeniui galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšis. Būtinojo priežastinio ryšio savybė yra ta, kad iš jo išplaukiantys padariniai yra dėsningi (veika paprastai ar pakankamai dažnai sukelia tokius padarinius), taigi iš anksto numatomi. Asmuo, suvokdamas daromos veikos faktinę pusę, numato priežastinio ryšio vystimąsi, numato, kokius padarinius gali sukelti jo daroma pavojinga veika. Tuo tarpu atsitiktinis padarinys nėra dėsningas veikos padarinys, todėl toks priežastinio ryšio vystymasis paprastai iš anksto nenumatomas. O jeigu priežastinio ryšio vystymasis nėra iš anksto numatomas, jis negali būti inkriminuotas kaip padarytas esant tyčinei kaltei. Taigi tik būtinasis priežastinis ryšis suponuoja tyčinę kaltę dėl kilusių padarinių, šiuo atveju dėl tyčinio nužudymo.

Nors byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiosios mirties priežastimi buvo dėl kaltinamojo spyrio batu apauta koja į krūtinę sukelti padariniai moters organizme, teismas laiko, kad nukentėjusiosios mirtis byloje nustatytomis aplinkybėmis buvo atsitiktinė veikos padarymo pasekmė, o atsitiktinis padarinys negali būti inkriminuotas kaip padarytas tyčia. Kiekvienas normalaus išsivystymo žmogus darydamas baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką suvokia jos pavojingumą ir numato, kaip vystysis priežastinis ryšys, kokius padarinius gali sukelti jo padaryta veika. Jei asmuo suvokė daromos veikos pavojingumą, numatė padarinius, teismas juos inkriminuoja kaip padarytus tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Byloje nustatyta, kad po išgertuvių kaltinamasis sugrįžo į kambarį, kuriame gulėjo motina, turėdamas aiškius tikslus – patikrinti, kad girta motina rūkydama lovoje neuždegtų patalynės, ir pasižiūrėti televizijos filmą (būtent tame kambaryje buvo televizorius), o ne smurtauti. Išankstinio tikslo sužaloti ar nužudyti nukentėjusiąją nenustatyta. Jokių daiktų, pritaikytų kūnui žaloti, kaltinamasis neturėjo ir nenaudojo. Tačiau nukentėjusiajai ėmus priekaištauti sūnui, jį įžeidinėti ir varyti iš namų, jis spyrė vieną smūgį nukentėjusiajai į krūtinę. Kaip rodo gyvenimiškas patyrimas, paprastai vienas spyris į krūtinę suaugusiam normalaus išsivystymo žmogui nesukelia gyvybės praradimo. Vieno smūgio į krūtinę batu apauta koja sudavimas paprastai sukelia skirtingo laipsnio sveikatos sutrikdymus. Gyvybės atėmimas nėra dėsninga vieno smūgio batu apauta koja į krūtinę sudavimo pasekmė. Tokie padariniai, kaip gyvybės atėmimas, sąlygojami ne vien suduoto smūgio, bet ir papildomų priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo sveikatos stoviu, jo gydymo kokybe. Ir šioje byloje suduotas smūgis iš karto neprivedė prie nukentėjusiosios mirties. Nukentėjusioji mirė tik sekančią dieną dėl širdies sumušimo sukeltų komplikacijų, o neigiamos įtakos blogai išeičiai, kaip nustatė ekspertas, turėjo ir ankstesnė širdies raumens patologija. Kadangi gyvybės atėmimas nėra dėsningas vieno smūgio į krūtinę padarinys, kaltininkas paprastai nesuvokia, kad tokia veika pavojinga kito žmogaus gyvybei, ir nenumato tokių padarinių kaip gyvybės atėmimas. Nenumatydamas tokių padarinių, jis jų ir nenori. Jei asmuo nesuvokė daromos veikos pavojingumo kito žmogaus gyvybei, nenumatė padarinių, susijusių su gyvybės atėmimu, tie padariniai negali būti jam inkriminuoti kaip padaryti esant tyčinei kaltės formai, kuri reikalauja daromos veikos konkretaus pavojingumo suvokimo, konkrečių padarinių (gyvybės atėmimo) numatymo ir jų norėjimo (tiesioginė tyčia) ar sąmoningo leidimo jiems kilti (netiesioginė tyčia).

Atskirai pažymėtina, jog netiesioginė tyčia nužudyti yra tada, kai kaltininkas suvokė daromos veikos pavojingumą kito žmogaus gyvybei, numatė, kad taip veikdamas gali atimti kitam žmogui gyvybę, tačiau nors nenorėjo, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Netiesioginės tyčios valinis momentas suponuoja kaltininko abejingumą galimiems padariniams. Iš esmės kaltininkui tas pats, ar tokie padariniai kils, ar ne. Byloje nėra jokių duomenų apie išankstinę kaltinamojo tyčią smurtauti prieš nukentėjusiąją, ją sužaloti ar atimti gyvybę. Pats kaltinamasis, nors abejoti jo parodymų nuoširdumu teismas neturi pagrindo, niekada nepripažino norėjęs nužudyti motiną, iš bylos aplinkybių neišplaukia, kad jis buvo abejingas galimam gyvybės atėmimui. Atvirkščiai, kaip parodė teisme apklaustos nužudytosios sesuo bei kaimynė, kaltinamasis mylėjo motiną, ją iš esmės išlaikė ir visokeriopai padėdavo. Tuo būdu iš bylos medžiagos negalima daryti išvados apie netiesioginę, o tuo labiau apie tiesioginę kaltinamojo tyčią nužudyti savo motiną.

Kaltinamasis spyrė koja motinai į krūtinę sąmoningai. Kaip jau minėta, normalios psichikos žmogus, suduodamas smūgį koja, paprastai suvokia savo veiksmų pavojingumą sveikatai. Nors kaltinamajam yra nustatytas tam tikras psichikos sveikatos sutrikimas, kolegija, įvertinusi ir kaltinamojo elgesį teisiamojo posėdžio metu, neturi pagrindo abejoti stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės išvada, jog kaltinamojo psichikos sveikatos sutrikimas nėra tokio masto, kad jis visiškai (BK 17 str.) ar iš dalies (BK 18 str.) nebūtų galėjęs suvokti savo veikos pavojingumo ar valdyti savo veiksmų. Taigi galima daryti pagrįstą išvadą, kad stipriai spirdamas koja į krūtinę kaltinamasis suvokė, jog tokia veika stato į pavojų motinos sveikatą. Tai suvokdamas, jis numatė, kad gali padaryti savo veiksmais nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymą. Kaip nustatyta specialisto išvadoje, nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Bet koks, tame tarpe ir sunkus sveikatos sutrikdymas, yra dėsningas smūgio koja į krūtinę sudavimo padarinys, todėl kaltinamajam šis padarinys turi būti inkriminuotas, kaip padarytas esant tyčinei kaltės formai, tiesioginei tyčiai. Kaltinamojo tyčia buvo neapibrėžta, nes jis savo parodymuose negalėjo detalizuoti, kokį sveikatos sutrikdymą norėjo padaryti.

Teismų praktika laiko, kad jei asmuo nesuprato savo veikos pavojingumo kito žmogaus gyvybei ir nenumatė, kad dėl jo veikos bus atimta gyvybė kitam žmogui, tačiau suprato ir numatė, kad dėl jo veikos gali būti sutrikdyta kito žmogaus sveikata, ir taip veikdamas padarė sveikatos sutrikdymą, sukėlusį nukentėjusiojo mirtį, veika kvalifikuojama pagal BK 132 str. ir 135 str. numatytų nusikaltimų sutaptį, jeigu dėl žmogaus gyvybės atėmimo yra neatsargi kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 27 p.). Taigi kitas dėl veikos kilęs padarinys - gyvybės atėmimas – inkriminuojamas, kaip padarytas neatsargiai dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Kaltininkas nesuprato, kad jo smūgis pavojingas nukentėjusiosios gyvybei, nenumatė, kad dėl jo veikos nukentėjusioji gali mirti, mirties nenorėjo, tačiau kolegija laiko, kad atsižvelgiant, iš vienos pusės, į kaltininko amžių, kūno sudėjimą, gyvenimišką patirtį, kojos, kuria buvo smūgiuojama, apavą ir iš kitos, į nukentėjusiosios amžių, sveikatos stovį, kurie kaltininkui buvo gerai žinomi, jis turėjo ir galėjo numatyti nukentėjusiosios mirtį ir išvengti tokio stipraus smūgio. Remiantis išdėstytu, kaltinamojo L. R. veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikaltimų, numatytų BK 135 str. 2 d. 3 p. ir 132 str. 1 d., sutaptis (analogišku būdu veikos kvalifikavimo klausimas panašioje situacijoje yra išspręstas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-354/2007). Kaltinamojo L. R. kaltė padarius minimus nusikaltimus visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, duodamas nuoširdžius parodymus, padėjo išaiškinti jo nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), be to, nusikaltimo padarymui turėjo įtakos rizikingas ir provokuojantis nukentėjusiosios elgesys – nukentėjusioji, būdama neblaivi, pati sukėlė konfliktą, ėmusi nepagrįstai priekaištauti sūnui, jį įžeidinėti ir varyti iš namų (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog L. R. nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo neabejotinos realios įtakos nusikaltimo padarymui.

Kaltinamasis padarė du nusikaltimus, tame tarpe tyčinį labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) smurtinį nusikaltimą, dėl mažareikšmio preteksto brutualiai smurtaudamas prieš žymiai už save vyresnį ir fiziškai silpnesnį žmogų, savo motiną, pagyvenusią 60 metų moterį. Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka nėra baustas, turi psichikos sveikatos sutrikimų, jį pažįstančių teisme apklaustų asmenų parodymais charakterizuojamas teigiamai. Nukentėjusiosios J. S. , liudytojos J. U. parodymais, teismo psichiatrinės ekspertizės akte užfiksuotais duomenimis apie kaltinamojo sveikatos būklę ir gyvenamąją aplinką nustatyta, jog kaltinamasis, pasinaudojant jo psichikos negalia, asocialiai gyvenusios motinos buvo išnaudojamas, netgi mušamas, skatinamas girtauti, motina nuo pat vaikystės juo nesirūpino, nežiūrint to, kaltinamasis teikė motinai visokeriopą paramą, anksčiau nėra prieš ją naudojęs smurto. Atsižvelgiant į šias, kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančias aplinkybes, įvertinus kiekvienos jų svarbą ir reikšmę, už abu nusikaltimus kaltinamajam skirtinos mažesnės už sankcijų vidurkį sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės.

Daiktiniai įrodymai – guminiai auliniai batai, saugomi Kretingos raj. PK, grąžintini kaltinamajam L. R. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Remiantis BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d., iš kaltinamojo išieškotinos nukentėjusiosios kelionės išlaidos 68 litai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 135 str. 2 d. 3 p. ir 132 str. 1 d., ir jį nubausti:

pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu penkeriems metams,pagal BK 132 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinai nubausti jį laisvės atėmimu penkeriems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2006-11-24, kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.

Daiktinį įrodymą guminius aulinius batus grąžinti nuteistajam L. R. .

Išieškoti iš nuteistojo L. R. 68 litus proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam L. R. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.