Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) dėl auklėjamojo poveikio priemonės pakeitimo kita nuteistajam A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi patvirtintas 2020 m. gegužės 26 d. prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, atleidžiant A. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 straipsnio 1 dalimi, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir A. K. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val., mokytis bei nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Teikimu Probacijos skyrius, motyvuodamas tuo, kad A. K., būdamas tris kartus įspėtas, ir toliau nevykdo teismo skirtų įpareigojimų būti namuose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, be to, jam pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, siūlė A. K. auklėjamojo poveikio priemonę pakeisti kita auklėjamojo poveikio priemone – nemokamais auklėjamojo pobūdžio darbais. Tuo tarpu teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovė prašė paskirtas auklėjamojo poveikio priemones pakeisti ne į nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, o į atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą, motyvuodama tuo, kad paskutinio susitikimo metu A. K. pasakė, kad jis nieko nedarys ir įpareigojimų nevykdys.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teikimą dėl auklėjamojo poveikio priemonės pakeitimo į atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą tenkinti, kadangi esami apribojimai A. K. teigiama linkme nenuteikia, tėvų įtakos jis nepriima ir jie yra nepajėgūs jo sulaikyti bei apriboti bendravimą su draugais, negali teigiamai įtakoti jo elgesio, A. K. vartoja narkotines medžiagas, nebūna namuose, būtent to nebuvimo metu, pažeisdamas elgesio apribojimo įpareigojimus, jis daro naujas nusikalstamas veikas.

Teismo posėdžio metu A. K. atstovė pagal įstatymą R. K. nurodė, kad A. K. fiziologiniai sutrikimai ir sąlygoja tokį jo elgesį. Pusantro mėnesio jis sąžiningai išbuvo namuose, jis pavargo, kitas dalykas yra tai, kad jį veikia baimė, jo elgesys yra pasitraukti. Toks yra jo būdas, t. y. išsiklajoti ir tada jis sugrįžta. Yra pradėtos taikyti terapinės paslaugos ir, išsiuntus jį į tą įstaigą, visa tai nutrūktų. Psichologas pasakė, kad jam reikalingi 4-5 metai nuolatinės terapijos, kad jis gebėtų atsispirti neigimai įtakai ir įgautų pasitikėjimo savimi bei adekvačiai vertintų savo elgesį. Jo toks sutrikimas, kad teoriškai jis viską supranta, bet kai reikia tai atlikti praktiškai, jam neužtenka fizinių ir psichologinių jėgų nuolat to laikytis. Ji supranta, kad Probacija fiksuoja tik pažeidimus, bet jie pažįsta vaiką ir pateiktoje psichologo konsultacijoje yra pasakyta, kad matomos užuomazgos. Kitas dalykas – A. K. du metus mokėsi Kaune įstaigoje elgesio ir emocijų sutrikimus turintiems vaikams ir jie nematė didelio pokyčio jo elgesyje. Vienintelis dalykas buvo tas, kad jie jį eliminavo iš tokios aplinkos, bet jei jis paklius į šitą įstaigą, tai tikrai jam nepadės atsistoti ant kojų ir to rezultato, kurio jie nori, nepasieks. Nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio A. K. labai pasikeitė, įsitraukė į „(duomenys neskelbtini)“ programą, noriai bendrauja su psichologe. Jam yra nustatytas elgesio ir emocijų sutrikimas. Jis pirma padaro ir tik paskui pagalvoja. Jis deda pastangas, tačiau jam taisyklių laikymasis yra sunkus darbas, jų laikytis jis pavargsta ir padaro nusikaltimus. Jo gyvenimas yra labai banguotas. Du mėnesius jis laikėsi ir paskui nesuvaldė savo emocijų ir pasiėmė jų mašiną bei išvažiavo. Jie parašė pareiškimą policiją, siekdami išvengti skaudžių pasekmių. Nuo gruodžio mėnesio jis yra apribojęs bendravimą su minėtais asmenimis, lanko mokyklą, mokosi. Jie su juo kalbasi, deda daug pastangų, tačiau jis nesusieja ilgalaikių pasekmių, kitaip sakant jam viskas išsitrina. Su juo yra kalbėję apie socializacijos centrą. Jam yra pripažintas 50 % neįgalumas. Jis yra pakaltinamas, tačiau jam yra nustatyta liga, su kuria nepakovosi. Realiai jie nuolat bendrauja su psichiatrais, jam paskirtas medikamentinis gydymas. Jį taiko epizodiškai, nes A. K. vartoja narkotines medžiagas. Medikamentų duoti negali, nes tai nesuderinama su narkotikų vartojimu. Jie buvo pas Klaipėdos priklausomybių ligų specialistus, gavo siuntimą į Kauną ir artimiausiu metu kreipsis ten konsultacijos. Kokią pagalbą suteikia valstybė, tokia jie ir naudojasi. Prašo netaikyti atidavimo į specialią auklėjimo įstaigą, o paskirti nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus.

Teismo posėdžio metu A. K. parodė, kad po pasivažinėjimo su tėvų automobiliu jis daugiau nusikalstamų veikų nėra padaręs, paskutiniu metu yra ramus, su draugais nebendrauja jau dvi savaites, tik vis vartoja narkotikus – marihuaną, ateityje pasistengs nedaryti nusikaltimų, nevartos narkotinių medžiagų ir nebendraus su draugais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teikimas netenkintinas.

BK 89 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu nepilnametis, kuriam yra paskirtos dvi ar trys auklėjamojo poveikio priemonės, jų nevykdo ar netinkamai jas vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Iš bylos duomenų matyti, kad A. K. elgesį Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrius kontroliuoja nuo 2017 m. birželio 7 d. 2020 m. birželio 10 d. buvo išsamiai supažindintas su auklėjamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka bei sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis. Jam išaiškinta atsakomybė už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą. Sudarytas priežiūros planas, kuriame numatyta A. K. atvykti į probacijos tarnybą 3 kartus per mėnesį. Per probacijos laikotarpį jis penkis kartus nerastas namuose, įspėtas, taip pat įspėtas dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad A. K. atžvilgiu yra priimti keli įsiteisėję baudžiamieji įsakymai, kuriais paskirtos laisvės apribojimo bausmės su įvairiais įpareigojimais, kurių vykdymą vėlgi kontroliuoja Probacijos tarnyba. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad A. K. nepaisydamas probacijos tarnybos pastangų ir teismo parodyto pasitikėjimo, be pateisinančių priežasčių nevykdo teismo paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimo, t. y. įpareigojimų būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, be to, daro nusikalstamas veikas, tokiu būdu keldamas abejones dėl jo siekio pasitaisyti.

Kita vertus, iš A. K. asmens byloje esančios 2020 m. birželio 4 d. K. L. mokyklos A. K. charakteristikos matyti, kad jam būdingas nepasitikėjimas savimi, dėl to jis labai greitai įsižeidžia, reaguoja į kiekvieną suaugusiųjų (tėvų, mokytojų) ar bendraamžių pastabas, įvairius užgauliojimus: keiksmažodžiais, muštynėmis arba tiesiog išeina iš klasės ar mokyklos. Dažnai jaučia baimę, nerimą yra nervingas. Tai verčia jį ieškoti stiprių draugų, lyderių. Turi įvairių mokymosi sunkumų: sunkiai sukoncentruoja dėmesį, nesugeba ilgesnį laiką intensyviai dirbti, greitai pavargsta ir išsenka, todėl susiformuoja neigiama mokymosi motyvacija. Andriaus aplinkos bei mokomosios medžiagos suvokimas yra lėtas, siauras, fragmentiškas, nepakankamai diferencijuotas. Mokinys aktyviai reaguoja į tuos dirgiklius, kuriuos jis jau pažįsta, ir gali labai menkai arba visai nesureaguoti į labai svarbius, bet nežinomus. Mokinio pasaulio pažinimas yra labai ribotas ir lėtas. Vyrauja nevalingas dėmesys, sutrikęs mąstymas. Jam būdingas didelis inertiškumas, siaurumas, paviršutiniškumas, nekritiškumas. Sunku analizuoti, apibendrinti. Analizuodamas jis pastebi labai mažai daiktų savybių ir dažniausiai ryškiausias, bet neesmines. Negeba suvokti tolesnės perspektyvos, susikaupti tikslingai veiklai, kritiškai įvertinti savo veiklos rezultatus. Jam būdingas emocinis nesubrendimas, pasireiškiantis jausmų primityvumu, kartais neadekvatumu konkrečiai situacijai; staigia nuotaikų kaita. Nesugeba valdyti savo emocijų, greitai supyksta ir dėl to gali būti labai agresyvus, visada pasiruošęs pulti arba gintis, gadinti įvairius daiktus. Iš į bylą A. K. įstatyminės atstovės pateikto Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2020 m. birželio 12 d. sprendimo matyti, kad A. K. dėl nurodytų diagnozių „Hiperkinezinis elgesio sutrikimas“ ir „Mišrus mokymosi sugebėjimų sutrikimas ir organizmo funkcijų sutrikimas“ nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, o iš Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2020 m. rugsėjo 22 d. rašto matyti, kad A. K. su įstatymine atstove lanko psichologo konsultacijas ir rekomenduojama tęsti ilgalaikę psichologinę pagalbą A. K. ir jo šeimai.

Taigi atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes apie jo neįgalumą, elgesį mokymosi įstaigoje, bendradarbiavimą su psichologais, taip pat teisme duotus A. K. ir jo įstatyminės atstovės paaiškinimus, kad A. K. stengiasi keistis, mažiau bendrauja su jam netinkamą poveikį darančiais draugais, žada kreiptis dėl gydymosi Kaune, teismas mano, kad nepilnametis A. K. dar gali savo paties bei jo šeimos, psichologų, gydytojų ir Probacijos tarnybos pastangomis pasitaisyti neperduodant jo į specialią auklėjimo įstaigą. Tuo būdu Probacijos tarnybos teikimas dėl A. K. paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių pakeitimo kita auklėjamojo poveikio priemone - atidavimu į specialią auklėjimo įstaigą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimo dėl A. K. paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių pakeitimo kita auklėjamojo poveikio priemone - atidavimu į specialią auklėjimo įstaigą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.