Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-03-15 · Civilinė byla Nr. 2S-612-464/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-15
Bylos Nr.
2S-612-464/2013
Teisminio proceso Nr.
2-03-06327-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Ieškovas
J. T.
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-612-464/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-06327-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 106.3.; 128.1.; 128.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 15 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės J. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

ieškovė J. T. 2012-12-27 su ieškiniu (b.l. 2-9) kreipėsi Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą, prašydama: 1) pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė J. T. turi rašytinį visų atsakovų (gretimų butų savininkų) – K. G., L. G., A. M., S. M., - sutikimus dėl statybos pagal projektinę dokumentaciją; 2) leisti teisės aktų nustatyta tvarka sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-04 nutartimi (b.l. 62-63) nustatė ieškovei J. T. terminą ieškinio trūkumams ištaisyti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nėra aiškūs nei pateikto ieškinio reikalavimai, nei ieškovės pasirinktas būdas ginti, jos nuomone, pažeistą teisę. Jeigu ieškovė prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, ji privalo prašomą nustatyti faktą aiškiai įvardinti, nurodyti tikslą, kuriam šį faktą prašoma nustatyti, priežastis, dėl kurių negalima gauti dokumentų, patvirtinančių šį faktą, bei įrodymus, patvirtinančius prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinančius, kad ieškovė negali gauti reikiamų dokumentų (CPK 447 str.). Tačiau tuo atveju, jei ieškovė siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, nesant statinio bendrasavininkų sutikimo, o iš ieškinio turinio (faktinių aplinkybių) teismas identifikavo būtent tokį jos tikslą, jau kyla ginčas dėl ieškovės teisės rekonstruoti statinį, o ne dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Todėl ieškovei buvo pasiūlyta pateikti teismui CPK 135 str., 111 str.-114 str. reikalavimus atitinkantį ieškinį ginčo teisenos tvarka, aiškiai suformuluoti savo reikalavimus, įvardinti atsakovus, kitus byloje dalyvaujančius asmenis, faktinį ieškinio pagrindą ir kt.

Teismas taip pat atkreipė ieškovės dėmesį ir į tai, kad kiekvienas pareikštas reikalavimas turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu. Tuo atveju, jei ieškovė pareikštų vieną neturtinį reikalavimą, jos sumokėtas 144 Lt dydžio žyminis mokestis būtų pakankamas. Tačiau tik ieškovei ištaisius šioje nutartyje jau nurodytus trūkumus teismas galės tiksliai nustatyti, kokio dydžio žyminiu mokesčiu apmokėtinas jos pareiškimas.

Taip pat teismas įpareigojo ieškovę pateikti tinkamai patvirtintus įrodymus, kuriais grindžia savo ieškinį.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė J. T. 2013-01-15 atskiruoju skundu (b.l. 66-67) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2013-01-04 nutartį.

Tvirtina, jog teismo nurodytų trūkumų neįmanoma suprasti, nes jie nurodyti abstrakčiai, nekonkrečiai, t. y. visiškai neaišku, kaip juos ištaisyti. Ieškinyje aiškiai nurodyta, kad juo siekiama įvykdyti įstatymo nustatytą privalomą reikalavimą - gauti namo, esančio Žvirgždyno g. 4, Vilniuje, bendraturčių sutikimą stogo dalies rekonstrukcijai atlikti. Taip pat prašoma leisti teisės aktų nustatyta tvarka sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tokio bendraturčių sutikimo gauti kitais būdais ieškovei nepavyksta. Ieškovė nurodė, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, surašytos visos priežastys, dėl kurių ieškovė negali gauti tokio sutikimo. Neaišku, kokio dydžio žyminį mokestį reikia mokėti. Ieškovei nesuprantama, kaip pašalinti visus teismo nurodytus trūkumus, išskyrus dėl procesinių dokumentų priedų kopijų patvirtinimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismui iškeltas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą, spręsdamas ieškinio pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Per ieškinio trūkumų šalinimą yra sudaroma galimybė į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, kliudančius pradėti procesą pagal jo pareiškimą, teismui iš karto neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio (pareiškimo). Be to, ieškinio trūkumų šalinimo institutas skirtas tiek sudaryti galimybę kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti. Taigi ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis - užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, kartu nekliudant asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5 str., 7 str.).

Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs apeliantės teismui pateiktą ieškinio pareiškimą formos ir turinio aspektu, 2013-01-04 nutartimi konstatavo, jog šis procesinis dokumentas neatitinka įstatymo reikalavimų. Nutartyje aptaręs trūkumus, teismas ieškovę įpareigojo: pasirinkti savo teisių gynimo būdą (teiseną); aiškiai įvardinti procesinio dokumento dalyką (tinkamai suformuluoti keliamus reikalavimus); priklausomai nuo pareikštų reikalavimų pobūdžio ir kiekio, apmokėti juos nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu; pateikti tinkamai patvirtintus įrodymus, kuriais šie reikalavimai grindžiami. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė, prašydama juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, iš esmės siekia išspręsti tarp jos ir bendraturčių kilusį ginčą dėl pastato stogo rekonstrukcijos, atliekant tam tikrus veiksmus be atsakovų sutikimo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog šiuo konkrečiu atveju faktinis pareiškimo pagrindas patvirtina byloje jau esantį ginčą dėl teisės, kuris negali būti išspręstas ypatingosios teisenos tvarka per juridinio fakto nustatymą. Pastebėtina, kad bylos dėl juridinio fakto nustatymo nagrinėjamos teisme tik tuomet, jeigu yra visos CPK 444 str., 445 str., 447 str. nurodytos sąlygos, sudarančios prielaidas kreiptis į teismą CPK V dalies XXVI skyriaus tvarka. Nesant bent vienos iš šių aplinkybių, byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti nagrinėjama teisme. Atskirojo skundo argumentai, jog apeliantė yra pareiškime aiškiai įvardijusi, ko siekia - gauti namo bendraturčių sutikimą stogo dalies rekonstrukcijai atlikti, kurio gauti kitais būdais jai nepavyksta, todėl jos pareiškimas atitinka CPK 447 str. nustatytus turinio reikalavimus, teisiškai ydingi ir nesudaro pagrindo išvadai susiformuoti, kad toks reikalavimas gali būti teisme nagrinėjamas pagal ypatingosios teisenos taisykles. CPK nuostatos numato dvi civilinių bylų teisenas – ginčo ir ypatingąją. Ginčo teisena nuo ypatingosios teisenos skiriasi pirmiausia tuo, kad joje visuomet dalyvauja dvi šalys – ieškovas ir atsakovas (-ai), kurių teisinis interesas nagrinėjamos bylos baigtimi yra skirtingas. Tuo tarpu ypatingoji teisena yra vienašalė teisena, kurioje dalyvauja pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys (asmenys, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla), kurie, skirtingai nei atsakovai ieškinio teisenos bylose, nėra tie asmenys, į kuriuos tiesiogiai nukreiptas asmens, kuris kreipėsi į teismą, reikalavimas, nors jų teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi gali ir skirtis nuo pareiškėjo. Ypatingosios teisenos bylose reiškiami prašymai ir reikalavimai paprastai reiškiami ne kitam proceso dalyviui, o bylą nagrinėjančiam teismui, kuris nagrinėja bylą vadovaudamasis principais, priešingais principams, taikomiems ieškinio teisenos bylose. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantė klaidingai sutapatina CPK 444 str. 2 d. nurodytų juridinių faktų nustatymą, kuomet teismo sprendimu yra tik patvirtinamas praeityje neabejotinai buvęs (egzistavęs) teisinis santykis, dėl kurio patvirtinimo nėra išlikę dokumentų ir jie negali būti atkurti kita, nei teismine tvarka, su civilinių teisių gynimo būdais, išvardintais CK 1.138 str. Antai jos ieškinyje nėra įrodinėjama, kad bendraturčių sutikimą apeliantė jau buvo gavusi, tačiau šis dokumentas nėra išlikęs, todėl tokį juridinį faktą reikėtų patvirtinti teismo sprendimu. Priešingai, pasak apeliantės, bendraturčių sutikimo nebuvo, todėl ji yra atlikusi atitinkamus veiksmus be atsakovų sutikimo. Tokios procesiniame dokumente (ieškinyje) dėstomos faktinės aplinkybės ir suponuoja vertinimą, kad apeliantė savo teises turėtų ginti reikšdama reikalavimą dėl pripažinimo pagal CK 1.138 str. 1 p.

Nėra pagrįsti ir kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nurodytų trūkumų neįmanoma suprasti dėl jų abstraktumo, nekonkretumo ar neaiškumo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tinkamai įgyvendino išaiškinimo pareigą. Pirmosios instancijos teismas nutartyje tiksliai ir suprantamai byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuriam skirta nutartis dėl trūkumų ištaisymo, pažymėjo konkrečius trūkumus ir davė konkrečius nurodymus dėl jų pašalinimo. Nagrinėjamu atveju skundžiamos 2013-01-04 teismo nutarties, kaip vientiso teismo procesinio dokumento, turinys patvirtina, kad apeliantei buvo išaiškinta jos pareiga pasirinkti šioje situacijoje tinkamą savo teisių ginimo būdą (teiseną), tinkamai suformuluoti savo reikalavimą (ieškinio dalyką), pateikti tinkamai patvirtintus procesinio dokumento priedus. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, jog žyminio mokesčio dydį nulems apeliantės suformuluoti ieškinio reikalavimai bei nurodė jo skaičiavimo taisykles. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas įpareigoja pačias ginčo šalis nustatyti bylos nagrinėjimo teisme dalyką ir ribas (CPK 12 str., 13 str.). Būtent ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis šį reikalavimą grindžia, pateikia išdėstytas faktines aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 str. 1 d., 2, 4 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t.y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis c. b, Nr. 3K-3-485/2008). Taigi ieškovo pasirinkto ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas yra ieškovo pareiga, kurios ieškovui neįvykdžius, teismas taiko procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str., 138 str.). Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Pats to nesugebėdamas padaryti ieškovas gali prašyti advokato ar kito asmens teisinės pagalbos (CPK 51 str., 56 str. 1 d. 1 p.). Taip pat apeliantė gali kreiptis pagal gyvenamąjį vietą į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl valstybės finansuojamo advokato paskyrimo, jeigu jos finansinė padėtis ir turimas turtas atitinka kriterijus, leidžiančius pasinaudoti valstybės lėšomis apmokama teisine pagalba.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, procesines teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių nepažeidė, teisėtai ir pagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista. Kadangi procesinis terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, apeliantei nustatytinas naujas terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-04 nutartyje nurodytiems veiksmas atlikti.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 76), todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti J. T. terminą iki 2013 m. balandžio 10 d. įskaitytinai ieškinio pareiškimo trūkumams ištaisyti.

Teisėja Dalia Kačinskienė