Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Štabo Teisės skyriaus vyriausiajam specialistui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. spalio 24 d. teisme gautas pareiškėjo prašymas, kuriame pareiškėjas papildomai paaiškino, kad konvojaus pareigūnai, atlikdami jo drabužių kratą, iš jo krepšio išėmė drabužius ir dėjo ant areštinės grindų. Tokiais savo veiksmais konvojaus pareigūnai pažeidė teisės aktus (b. l. 159–160).

Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, apie posėdžio datą ir laiką pareiškėjas informuotas tinkamai. Pareiškėjas informavo teismą, kad posėdyje dalyvauti nepageidauja (b. l. 159–160).

Teismo posėdyje VST atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamo kratos organizavimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra ne kartą akcentavęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – Konstitucija) valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Valstybės institucijos ir jų pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip būtų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Saugant ir ginant žmogaus teises ir laisves ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui. Žalos atlyginimo instituto įtvirtinimas, be kita ko, padeda užtikrinti asmenų teisių gerbimą, padarytos žalos kompensavimą, valstybės institucijoms tinkamai nevykdant joms priskirtų pareigų. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje taip pat yra nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šiame kontekste svarbu ir tai, kad bendrasis patirtos žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės atveju tikslas yra atkurti pažeistas teises nukentėjusiam asmeniui tokiu būdu, kuris leistų nukentėjusiam asmeniui kuo labiau priartėti prie situacijos, kuri buvo iki neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius neteisėtus VST (jos pareigūnų) veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Konvojavimo taisyklių VIII skyrius reglamentuoja konvojuojamųjų parengimo konvojuoti ir jų kratos organizavimo tvarką. Konvojavimo taisyklių 75 punkte inter alia nustatyta, kad Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ar teritorinių policijos įstaigų areštinėse lydimų konvojuojamųjų kratai, drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrai atlikti turi būti įrengtos gerai apšviestos patalpos. Jose turi būti: stalai, kėdės, suolai, chalatai pareigūnams, patiesalai (ant grindų prie suolų), indas su vandeniu ir puodelis, praustuvas, dezinfekuojamosios priemonės, muilas, rankšluosčiai, vienkartinės pirštinės ir instrumentai daiktų ir maisto produktų apžiūrai atlikti. Atliekant kelių konvojuojamųjų visą kratą vienoje patalpoje, šių konvojuojamųjų kratos vietos viena nuo kitos turi būti atskirtos ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Pagal Konvojavimo taisyklių 85–86 punktus prieš atliekant kratą pareigūnas pasiūlo konvojuojamajam atiduoti draudžiamus turėti daiktus, o atlikdamas visą kratą liepia nusirengti iki apatinių drabužių. Atliekant kratą įdėmiai apžiūrimi drabužiai (avalynė, galvos apdangalai), maisto produktai, kiti turimi daiktai bei krepšiai, priklausantys konvojuojamajam. Tam gali būti panaudoti metalo ieškikliai ir kitokios specialiosios techninės priemonės, taip pat tarnybiniai šunys. Taip pat būtina vizualiai apžiūrėti konvojuojamąjį (sumušimai, supjaustymai, įvairūs perrišimai ant kūno ir kt.). Pažymėtina, jog Konvojavimo taisyklių 3 punktas apibrėžia, kas yra laikoma visa krata ir daline krata.

Pagal Konvojavimo taisyklių 106–107 punktus konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo jų pretenzijų išklausymo. Jeigu konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių administracijai, tai konvojuojamojo priėmimas į transporto priemonę tęsiamas po to, kai Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų arba teritorinių policijos įstaigų areštinių atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą. Pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą, konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas 32 kartus buvo konvojuotas maršrutais Vilnius-Alytus-Vilnius, Vilnius-Klaipėda-Vilnius, Kaunas-Alytus-Kaunas, Vilnius-Marijampolė-Vilnius (b. l. 13–138). Iš byloje esančių žiniaraščių matyti, kad Alytaus vyriausiojo policijos komisariato areštinėje 2015 m. kovo 31 d., 2015 m. balandžio 7 d., 2015 m. birželio 2 d., 2015 m. liepos 28 d., 2015 m. rugpjūčio 4 d., 2015 m. lapkričio 10 d., 2016 m. vasario 2 d. buvo atliktos dalinės kratos (b. l. 18, 22, 38, 58, 62, 131). Pareiškėjo teigimu, 2016 m. vasario 2 d. prieš konvojavimą buvo netinkamai atlikta krata areštinės pirmo aukšto koridoriuje. VST 2016 m. spalio 28 d. raštas patvirtina, kad pareiškėjo kratą 2016 m. vasario 2 d. atliko VST pareigūnas Egidijus Pakalnis (b. l. 164). Iš 2016 m. vasario 2 d. kelionės žiniaraščio matyti, kad pareiškėjas su skundais dėl konvojaus pareigūnų veiksmų dėl kratos atlikimo į konvojaus pareigūnus su skundais nesikreipė. Tokių skundų pareiškėjas nėra pateikęs ir dėl 2015 m. kovo 31 d., 2015 m. balandžio 7 d., 2015 m. birželio 2 d., 2015 m. liepos 28 d., 2015 m. rugpjūčio 4 d., 2015 m. lapkričio 10 d. atliktų kratų. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra pareiškęs pretenzijas Alytaus vyriausiojo policijos komisariato administracijai. VST atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų, kad atliekant dalines kratas būtų pažeistos Konvojavimo taisyklės ir pareiškėjo teisės (b. l. 11). Šiuo aspektu, pažymėtina, kad šalis (šiuo atveju – VST) objektyviai negali įrodyti to, ką neigia (t. y. tam tikrų faktų, kurių egzistavimą nurodo kita šalis, neegzistavimo). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, VST neteisėti veiksmai šiais aspektais nekonstatuotini, o pareiškėjo su tuo susiję skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Būtinosios sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti yra neteisėti valstybės institucijų veiksmai ir žala bei tarp jų egzistuojantis priežastinis ryšys. Nenustačius bent vienos iš būtinų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo konvojavimo metu Konvojavimo taisyklėse nustatyta konvojavimo tvarka ir sąlygos nebuvo pažeistos, t. y. nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus VST veiksmus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. B. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.