Šiaulių apylinkės teismo nutartis

parengiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atsakovui L. V., tretiesiems asmenims J. S., Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriui, išvadą teikiančiai institucijai Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Joniškio rajono apylinkės teisme 2016-11-25 priimtas ieškovės I. V. ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriaus 2016 m. spalio 6 d. gimimo akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) bei analogišką įrašą gimimo liudijime (duomenys neskelbtini) dalyje dėl skirsnio „Tėvas“, kur įrašyti L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, asmens duomenys.

2017-01-16 parengiamajame teismo posėdyje šalys pateikė sudarytą rašytinę taikos sutartį dėl tėvystės nuginčijimo, prašydami teismo sutartį patvirtinti ir bylą nutraukti. Sutarties šalys nurodė, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės.

Išvadą teikiančios institucijos Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė neprieštaravo šalių taikos sutarties patvirtinimui, nurodydama, kad taikos sutarties sąlygos nepažeidžia nepilnamečio vaiko G. V. teisių ir teisėtų interesų, nes tretysis asmuo J. S. pripažįsta esąs vaiko tėvas.

Motyvuojamoji dalis

Šalių prašymas tenkintinas.

Įstatymas numato, kad vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnis). Šeimos kategorijos bylose teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti (CPK 376 straipsnio 2 dalis). Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis), teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino, byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas).

Pateiktoje teismui sutartyje šalys patvirtino, kad joms žinomos CPK numatytos taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės. Teismas nenustatė sąlygų, kurioms esant taikos sutartis negalioja (CK 6.984 straipsnis), todėl prašymas patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti bylą yra tenkintinas.

Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų paduodant ieškinį yra atleista, nes jai apmokama 100 procentų valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (7 b. l.), todėl, vadovaujantis LR CPK 96 str. 1 d., iš atsakovo valstybei turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos: 25 procentai žyminio mokesčio ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.), tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys abipusių nuolaidų būdu išsprendė ginčą, tai atliko pasirengimo bylą nagrinėti stadijoje, bylos nepradėjus nagrinėti iš esmės, atsižvelgiant į procesinį šalių elgesį, minėtos bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos. Ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu, teismas

nutaria:

patvirtinti byloje 2017 m. sausio 16 d. sudarytą taikos sutartį, kuria ieškovė I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovas L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir trečiasis asmuo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), susitarė:

„1. Civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl tėvystės nuginčijimo baigti taikos sutartimi.

2. Šalys pareiškia, kad byloje neliko ginčo dėl tėvystės nuginčijimo, nes atsakovas pateikė teismui pareiškimą, o taip pat žodžiu teismo posėdyje pareiškė, kad nėra ir negali būti vaiko – G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, nes su ieškove santuokinio gyvenimo negyvena nuo 2010 metų. Ieškovė I. V. pareiškia, kad atsakovo teiginys yra teisingas, nes nuo 2010 m. jų nebesieja nei santuokiniai, nei šeimyniniai ryšiai. Trečiasis asmuo J. S. pareiškia, kad nuo 2010 m. gyvena faktinėje santuokoje su ieškove I. V. ir (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus G. V. Trečiasis asmuo J. S. G. V. laiko savo sūnumi pagal kilmę ir, įsiteisėjus teismo sprendimui, įstatymo nustatyta tvarka pripažins tėvystę ir kreipsis į civilinės būklės aktus registruojančią instituciją dėl įrašo tėvu padarymo.

3. Šalys pareiškia, kad Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini)gimimo akto įrašas (duomenys neskelbtini) bei analogiškas įrašas gimimo liudijime (duomenys neskelbtini) dalyje dėl įrašo tėvu yra formalus ir neatitinkantis tikrovės, todėl įstatymo nustatyta tvarka keistinas.

4. Šalys ir trečiasis asmuo pareiškia, kad jiems yra žinomos taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės, t. y. kad ateityje jie neturės teisės kreiptis į teismą tuo pačiu teisiniu pagrindu ir dėl to paties dalyko.

5. Pasirašyti keturi sutarties egzemplioriai: po vieną šalims ir Joniškio rajono apylinkės teismui.“

Patvirtinus šalių taikos sutartį, civilinę bylą Nr. 2-73-874/2017 nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Joniškio rajono apylinkės teisme.