- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- 2A-1002-343/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- A. L.
- Trečiasis asmuo
- R. P.
- Ieškovas
- Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovės (apeliantės) Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos atstovams A. B. ir S. B., atsakovui A. L., trečiajam asmeniui R. P., liudytojui V. U., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-755-523/2019 pagal ieškovės Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos patikslintą ieškinį atsakovui A. L., trečiajam asmeniui R. P. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintame ieškinyje iš atsakovo prašo priteisti 9 966,43 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimą. Ginčo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. P., nuo 2015 05 01 panaudos sutarties pagrindu šiuo sklypu naudojasi atsakovas A. L.. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra atsakingas už žemės sklype buvusios natūralios pievos sunaikinimą, pakeičiant jos žolinę sudėtį. Tvirtina, kad žemės sklypas patenka į Natura 2000 BAST „Šešuvio upė žemiau Pašešuvio“ teritoriją. Atlikus neplaninį patikrinimą Jūros ichtiologiniame draustinyje Šešuvies upėje, nustatyta pakeista natūralios pievos sudėtis. Matėsi nepilnai sužėlusi, natūraliai pievai nebūdinga žolinė augmenija. Šiam sklypui yra nustatyti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIX Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, XXXI Natūralios (užliejamos ir sausminės) pievos bei ganyklos apribojimai, kuriems yra keliamas reikalavimas nedirbti žemės ir nekeisti žolynų sudėties. Tvirtina, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso R. P., kuri 2015 05 01 sklypą išnuomojo A. L.
2. Atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinys įrodinėjamas Lietuvos žemdirbystės instituto mokslo darbuotojo V. S. konsultacijomis, kuris kategoriškai savo nuomonės nenurodo, o tik mano, kad žolyno sudėtis pakeista 2015 metų rugsėjo viduryje. Ieškovė nepaaiškino ar sklype nurodytos žolių rūšys galėjo sunykti dėl natūralių priežasčių ar dėl kitų asmenų kaltės, kurie sklypą valdė iki atsakovo. Ieškovė nepateikia įrodymų apie dabartinę sklypo būklę, nepagrindė, kokiomis priemonėmis nustatė sunaikintos augmenijos plotą. Pasak atsakovo, ieškinys turėtų būti atmestas, suėjus trejų metų ieškinio senaties terminui.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo R. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nuo 2002 10 18 yra žemės sklypo savininkė. Šiame sklype ir šalia esančiuose keturiuose jai priklausančiuose žemės sklypuose buvo kultūrinė pieva, todėl jie buvo šienaujami. Nuo 2015 metų visus žemės sklypus pagal rašytinę panaudos sutartį išnuomojo ūkininkui A. L., informuodama apie žemės naudojimo ribojimus. Nematė, kad žemės sklypo dalyje, esančioje Šešuvies upės slėnyje, būtų ariama ar kitaip dirbama pieva.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 02 06 sprendimu patikslinto ieškinio netenkino.
5. Teismas trejų metų senaties termino netaikė, kadangi nuo pažeidimo nustatymo momento (2016 05 05) iki ieškinio padavimo teismui dienos (2018 09 10) nebuvo praėję treji metai.
6. Konstatavo, kad žemės būklė 2016 05 04 nebuvo užfiksuota ir jos negalima įvertinti vadovaujantis objektyviais duomenimis, be to, be ieškovės darbuotojo V. U. tarnybinių pranešimų nėra kitų objektyvių duomenų (ekspertų išvadų), patvirtinančių, kad pievoje visiškai išnyko vaistinė kraujalakė ir dėl to išnyko ir kraujalakinis melsvys. Tuo tarpu 2016 05 05 ortofoto nuotrauka neįrodo, kad pieva buvo suarta, o 2016 07 21 nuotraukos nepatvirtina pievoje esant arimo žymių. Į tai atsižvelgdamas sprendė, kad bylos duomenys neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimo.
7. Nurodė, kad vaistinės kraujalakės išnykimui ir kitų žolynų atsiradimui įtakos galėjo turėti kitų asmenų veikla ar (ir) kiti natūralūs aplinkos poveikiai, buvę iki tol, kol atsakovas pradėjo naudotis šiuo žemės sklypu. Taip pat nurodė, kad nėra patvirtinta, jog po dviejų metų teikiant ieškinį teismui, pievos sudėtyje faktiškai nėra vaistinės kraujalakės. Be kita ko atkreipė dėmesį, kad žemės sklypo patikros buvo atliktos nesertifikuotais prietaisais, neatlikta jų metrologinė patikra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Patikslintame apeliaciniame skunde ieškovė prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 02 06 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Patikrinimą vykdę inspektoriai turi aukštąjį išsilavinimą, direkcijoje dirbantys 10-20 metų. Tuo tarpu liudytojas V. U. direkcijoje dirbo 30 metų vyriausiuoju ekologu, turi biologijos magistro išsilavinimą, todėl pirmosios instancijos teismo vertinimas dėl netinkamos valstybės tarnautojų kompetencijos turi būti atmestas.
8.2. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aprašomo apie 60 cm gylio išarto griovio kilmę, teigia, kad griovys yra kelio sankasos melioracinis įrenginys. Apeliantė tvirtina, kad šis griovys tęsiasi ne tik prie kelio, o eina pagal visą buvusios natūralios pievos perimetrą, nutolusį nuo kelio apie 230 metrų ir nebepatenka į kelio apsaugos juostą. Šis griovys aiškiai užfiksuotas kosminio palydovo geoferencinėje ortofoto 2016 05 05 nuotraukoje.
8.3. Iš 2016 05 05 ortofoto nuotraukos matyti, kad gretimuose sklypuose matosi augalija, sudygę rudenį sėti žiemkenčiai, skirtingai nuo buvusios natūralios pievos vaizdo, kas patvirtina Lietuvos žemdirbystės instituto mokslo darbuotojo V. S. mintį, kad „žolės pirminėse augimo stadijose vystosi daug lėčiau negu javai. Jeigu būtų sėta (2016 m. ieškovės pastaba) pavasarį pasėlis iki gegužės 5 dienos taip nebūtų sužaliavęs. Todėl apeliantė mano, kad buvo sėta (2015 m. ieškovės pastaba) rudenį, bet daug vėliau negu reikia. Anksčiausiai galėjo būti pasėta apie rugsėjo vidurį ar dar vėliau. Tuo tarpu R. P. nurodyta aplinkybė, kad ji matė kaip atsakovas vežė šieno rulonus, galėjo būti tik po 2016 08 11 datos, nes 2016 06 04 patikrinimo metu, 2016 07 21 nuotraukose bei 2016 08 11 antstolės apsilankymo pievoje metu matyti, kad pieva šienauta nebuvo.
8.4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad natūralūs gamtiniai reiškiniai galėjo įtakoti tolesnę pievos sudėties kaitą. Pasak ieškovės, staigus masinis į kultūrines augalų rūšis pasikeitimas pievoje, galimas tik su žmogaus įsikišimu. Taip pat staigus masinis kultūrinių augalų rūšių atsiradimas 2016 metais po 2014 metų vykdyto natūralios pievos monitoringo, pirmosios instancijos teisme visai nebuvo aptartas.
8.5. Ieškovė 2019 02 15 kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NMA), prašydama pateikti 2014 m. - 2016 m. sklypo nuotolines nuotraukas. Ieškovė papildomai buvo informuota, kad 2015 m. atsakovas sklypo dalyje, kur buvo natūrali pieva, deklaravo juodąjį pūdymą, o 2016 m. kur buvo deklaruotas juodasis pūdymas - deklaruotos daugiametės ganyklos. Paaiškinimuose apie juodąjį pūdymą pasakyta, kad pūdymas turi būti suartas rudenį ir turi matytis žemės dirbimo požymiai. Šios aplinkybės patvirtina, kad žemės sklype buvo dirbama 2015 m. rudenį.
8.6. Vadovaujantis NMA taikomu nuotolinės patikros metodu, suartos ir užsėtos pievos perimetru (išarto griovio linija), atmetus iškirstų krūmų plotą, plotas buvo apskaičiuotas oficialiame geoferenciniame skaitmeniniame žemėlapyje ArcGis programine įranga. Ieškovė įsitikinusi, kad žalos padarytos aplinkai apskaičiuotas plotas žemės sklype yra pakankamai tikslus ir patikimas.
9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės patikslintas ieškinys dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. P., tačiau nuo 2015 05 01 panaudos sutarties pagrindu šiuo sklypu naudojasi A. L. (t. 1, b. l. 13-14). 2016 05 05 vyriausiasis ekologas V. U. tarnybiniu pranešimu informavo, kad, vykdydamas tarnybines funkcijas, pastebėjo neseniai suartą arba kitaip įdirbtą pievą ginčo žemės sklype, suardant velėną. Ši upės slėnio dalis patenka į Natura 2000 teritoriją BAST (buveinių apsaugai svarbi teritorija) „Šešuvio upė žemiau Pašešuvio“. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad 2014 metais šiame žemės sklype buvo vykdyta kraujalakinio melsvio apskaita ir tuo metu pieva buvo natūrali ar dalinai pusiau natūrali, joje augo vaistinės kraujalakės ir kiti natūralioms pievoms būdingi augalai (t. 1, b. l. 10). Atlikus tarnybinį patikrinimą, nustatyta, jog buvo pakeista natūralių pievų žolynų sudėtis, tuo pažeista Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų 1992 05 12 Vyriausybės nutarimu, XXI dalies 129 punktas (t. 1, b. l. 15-18). 2016 06 30 A. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, 2016 07 04 A. L. paskirta 216 Eur dydžio bauda (t. 1, b. l. 19-22). 2016 07 04 ieškovė pateikė atsakovui pretenziją dėl 9 966,43 Eur žalos atlyginimo, žala apskaičiuota vadovaujantis „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodika“, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 03 12 įsakymu Nr. D1-269 (t. 1, b. l. 5-6, 7-8). 2016 07 11 raštu A. L. atsakė, kad pretenzija yra nepagrįsta (t. 1, b. l. 26). 2016 07 21 vyriausiojo specialisto V. U. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atlikus patikrinimą vietoje, nustatyta, jog buvusios natūralios ar pusiau natūralios pievos vietoje auga šviežiai pasėta kultūrinė pieva, kurioje vyrauja daugiametė svidrė, sėjamoji liucerna, baltasis ir raudonasis dobilai, gausu dirbamai žemei būdingų piktžolių – dirvinių usnų, dirvinių pienių, dirvinių vijoklių, paprastųjų šunramunių ir kt. Nei svidrė, nei sėjamoji liucerna natūraliai pievose neauga ir iki tol jų šioje vietoje nėra buvę. Pievos velėna dar nesusiformavusi, auga kultūrinės žolės. Kultūrinė pieva įsėta stipriai azotu patręštoje dirvoje. Iš buvusios pievos rūšių yra išlikę tik pavieniai augalai – tankiažiedis katilėlis, nendrinis dryžutis, mėlynžiedis vikis (t. 1, b. l. 38-40). 2014 metais teritorijoje Šešuvio upė žemiau Pašešuvio buvo atlikta kraujalakinio melsvio stebėsena (t. 1, b. l. 84-86). NMA nurodė, kad A. L. 2016 metais deklaravo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvus 5,03 ha ploto daugiametę ganyklą, pievą, 5,67 ha žieminių kviečių plotą ir 6,54 ha žieminių kviečių plotą (t. 1, b. l. 33). 2016 08 11 antstolė A. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatavo, kad žemės sklypas apaugęs žole, vietomis nendrėmis. Žolė sena, didžiojoje ploto dalyje žolė suguldyta. Nesimato jokių arimo žymių. Prie išvažiavimo iš sklypo matosi įspaustos gilios provėžos, apaugusios žole. Šviežios žolės nesimato. Kelio sankasos apačioje yra apie 60 cm gylio griovys, kuris apaugęs žole (t. 1, b. l. 45-46). 2019 02 22 NMA atsakydama į ieškovės raštą ją informavo, kad 2015 06 08 žemės sklypo dalyje A. L. deklaravo juodąjį pūdymą. Atkreipė dėmesį, kad juodasis pūdymas buvo deklaruotas toje vietoje, kur 2014 metais buvo deklaruotos ganyklos pievos. Taip pat nurodė, kad 2016 06 03 A. L. deklaravo žieminius kviečius ir daugiametes ganyklas. Pažymėjo, kad žieminiai kviečiai buvo deklaruoti 2015 m. nedeklaruotame plote, o daugiametės ganyklos – toje vietoje, kur 2015 m. buvo deklaruotas juodasis pūdymas (t. 2, b. l. 32-33).
13. Pirmosios instancijos teismas ieškovės patikslinto ieškinio netenkino. Nurodė tokius argumentus: 1) be ieškovės darbuotojo V. U. tarnybinių pranešimų nėra kitų objektyvių duomenų (ekspertų išvadų), patvirtinančių, kad pievoje visiškai išnyko vaistinė kraujalakė, dėl ko išnyko ir kraujalakinis melsvys; 2) 2016 07 21 nuotraukos ir 2016 05 05 ortofoto nuotrauka nepatvirtina fakto, kad pieva buvo suarta; 3) vaistinės kraujalakės išnykimui ir kitų žolynų atsiradimui įtakos galėjo turėti kitų asmenų veikla ar (ir) kiti natūralūs aplinkos poveikiai; 4) nėra patvirtinta, jog po dviejų metų teikiant ieškinį teismui, pievos sudėtyje faktiškai nėra vaistinės kraujalakės; 5) žemės sklypo patikros buvo atliktos nesertifikuotais prietaisais.
14. Vienu iš ieškovės argumentų dėl ieškinio pagrįstumo yra nurodyta aplinkybė, jog pievoje yra išartas griovys. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta pozicija, jog apie 60 cm gylio išartas griovys yra kelio sankasos melioracinis įrenginys. Apeliantė tvirtina, kad šis griovys tęsiasi ne tik prie kelio, bet eina pagal visą buvusios natūralios pievos perimetrą, nutolusį nuo kelio apie 230 metrų ir nebepatenka į kelio apsaugos juostą. Šis faktas yra aiškiai matomas iš kosminio palydovo geoferencinės ortofoto 2016 05 05 nuotraukos. Šiam apeliacinio skundo argumentui teisėjų kolegija pritaria, kadangi iš į bylą pateiktos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 05 05 ortofoto nuotraukos matyti, kad išartas griovys iš tikrųjų tęsiasi pagal visą žemės sklypo perimetrą, o vaizdas akivaizdžiai skiriasi nuo 2012 - 2013 metų ortofoto nuotraukos su dar natūralios pievos vaizdu. Teisėjų kolegos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad minėtas išartas griovys yra kelio sankasos melioracinis įrenginys.
15. Vertinant į bylą pateiktas nuotraukas taip pat nustatyta, kad: 1) 2012-2013 metų pievos ortofoto nuotraukoje matyti augantys krūmai, pievos augalijos danga yra vientisa; 2) 2015 m. pavasario ortofoto nuotraukoje matyti iškirsti krūmai, žemė nesuarta; 3) 2016 05 05 ortofoto nuotraukoje matyti naujai dygstantys augalai, nesimato ištisos pievos augalijos dangos, matosi pievos išplikimai.
16. Ieškovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo pasvarstymas, jog natūralūs gamtiniai reiškiniai galėjo įtakoti tolesnę pievos sudėties kaitą turi būti kategoriškai atmestas, kadangi staigus masinis į kultūrines augalų rūšis pasikeitimas pievoje galimas tik žmogaus įsikišimo atveju, jas užsėjus. Minėta, kad atlikus 2016 07 21 patikrinimą vietoje buvo nustatyta, jog buvusios natūralios ar pusiau natūralios pievos vietoje auga šviežiai pasėta kultūrinė pieva, kurioje vyrauja daugiametė svidrė, sėjamoji liucerna, baltasis ir raudonasis dobilai, gausu dirbamai žemei būdingų piktžolių – dirvinių usnų, dirvinių pienių, dirvinių vijoklių, paprastųjų šunramunių ir kt., o iš buvusios pievos rūšių yra išlikę tik pavieniai augalai – tankiažiedis katilėlis, nendrinis dryžutis, mėlynžiedis vikis. Šias aplinkybes patvirtina prie 2016 07 21 tarnybinio pranešimo pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuotas pievos vaizdas (t. 1, b. l. 38-40). Pažymėtina ir tai, kad iš ieškovės į bylą pateiktos Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių duomenų bazės ištraukos ir žemėlapio matyti, kad 2014 08 16 žemės sklype Nr.(duomenys neskelbtini) buvo pažymėtos natūralių pievų buveinės (žemėlapyje pažymėta skaičiais 6510), kuriose buvo aptiktos šios rūšys: pievinis katilėlis, pakrūminė bajorė, pievinis eraičinas, pievinis snaputis, pievinė miglė, vaistinė kraujalakė ir kt., kas patvirtina, kad minėto žemės sklypo pievoje vyravo įvairios augalų rūšys, kurios, teisėjų kolegijai pritariant ieškovės specialistų išvadoms, per du metus taip staigiai negalėjo pakisti, juolab, jeigu pievoje nebuvo ariama ir sėjama kaip teigia atsakovas.
17. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad V. U. 2016 05 04 pastebėjus pažeidimą, jis pievos būklės neužfiksavo, todėl jo 2016 07 21 tarnybiniame pranešime pacituotų žodžių, kad „sprendžiant iš tuometinės būklės (vyravo atviras juodžemis, negyvos velėnos fragmentai ir šviežiai dygstanti pasėta žolė), tai turėjo būti atlikta ne anksčiau kaip 2015 metų rudenį, nes kitu atveju matytųsi pernykštė žolinė danga“, patikrinti negalima. Apeliacinės instancijos teismas laikosi priešingos pozicijos. Visų pirma, nepaisant to, kad nors pažeidimo nustatymo metu (2016 05 04) pievos vaizdas nebuvo užfiksuotas, tačiau iš 2016 05 05 ortofoto nuotraukos (kuri fiksuoja vaizdą esantį praėjus vienai dienai nuo nustatyto pažeidimo dienos) matyti, kad pievos danga yra vietomis išplikusi, nevientisa, matyti iškirsti krūmai, palei viso žemės sklypo perimetrą tęsiasi iškastas griovys, kuris kaip nustatyta anksčiau, nepriklauso kelio sankasos melioraciniam įrenginiui. Taip pat šio ginčo išsprendimui didelę svarbą turi NMA 2019 02 22 ieškovei pateikta informacija, kurioje nurodyta, kad 2015 06 08 A. L. žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), deklaravo juodąjį pūdymą. Atkreipė dėmesį, kad juodasis pūdymas buvo deklaruotas toje vietoje, kurioje 2014 m. buvo deklaruotos ganyklos pievos. Taipogi nurodė, kad 2016 06 03 minėtame žemės sklype A. L. deklaravo žieminius kviečius ir daugiametes ganyklas. Vėlgi atkreipė dėmesį, kad žieminiai kviečiai buvo deklaruoti 2015 m. nedeklaruotame plote, o daugiametės ganyklos, toje vietoje, kur 2015 m. buvo deklaruotas juodasis pūdymas (t. 2, b. l. 32). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybę, kad minėta informacija pateikta valstybinės įstaigos ir byloje nėra nuginčyta kitais įrodymais, kurie leistų daryti priešingą išvadą, nepaisant to, kad atsakovas teismo posėdžio metu tvirtino, jog deklaruojant buvo padaryta klaidų, t. y. deklaruotas ne tas juodojo pūdymo plotas (nurodytas ne tas sklypo numeris), sprendžia, kad minėta informacija patvirtina, jog atsakovas 2015 metais žemės sklypą dirbo, t. y. jį suarė, taip pakeisdamas natūralios pievos sudėtį. Tokia išvada darytina ir todėl, kad deklaruojant juodąjį pūdymą toje vietoje, kurioje buvo deklaruota ganyklinė pieva, jis turi būti suartas. Tuo tarpu atsakovas ne tik, kad teismo posėdžio metu nepateikė jokių įrodymų, nors turėjo tam teisę, bet ir nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą, siekdamas gintis nuo jo atžvilgiu pareikšto reikalavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas saugomą pievą suarė, nes byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti priešingą išvadą, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus suarė saugomą pievą, dėl ko buvo pakeista natūralių pievų žolynų sudėtis ir taip padaryta žala aplinkai. Kartu pažymėtina, kad V. U., kuris atliko žemės sklypo patikrinimą ir nustatė žemės sklypo pažeidimus, laikytinas kompetentingu asmeniu, kadangi kaip matyti iš patikrinimo akto, jame V. U. pareigos nurodytos kaip Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vyriausiojo specialisto. Be to, V. U. pateiktą poziciją, kad 2016 07 21 nuotraukose matoma žolė buvo pasėta 2015 m. rudenį, patvirtino V. S., kuris yra Lietuvos žemdirbystės instituto mokslo darbuotojas, kuris teisėjų kolegijos nuomone, taip pat laikytinas kompetenciją turinčiu asmeniu.
18. Pirmosios instancijos teismas taip pat skundžiamame sprendime teigė, kad žemės sklypo patikros buvo atliktos nesertifikuotais prietaisais, neatlikta jų metrologinė patikra. Atkreiptinas dėmesys, kad šio teiginio pirmosios instancijos teismas visiškai neargumentavo. Tuo tarpu ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teisės aktais nėra nustatyta, kokiais prietaisais, kokiomis galimomis paklaidomis turi būti matuojamas plotas žalos, padarytos aplinkai, atvejais. Vadovaujantis NMA taikomu nuotolinės patikros metodu, suartos ir užsėtos pievos perimetru (išarto griovio linija), atmetus iškirstų krūmų plotą, plotas buvo apskaičiuotas oficialiame geoferenciniame skaitmeniniame žemėlapyje ArcGis programine įranga. Vadovaujantis „Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodikos“, patvirtintų LR aplinkos ministro 2014 03 12 įsakymu Nr. D1-269, V skirsniu „Žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius“, sunaikinus 44493 m² natūralios pievos plotą, žala sudaro 9966,43 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant byloje priešingų įrodymų, kurie paneigtų, kad žala apskaičiuota nesertifikuotais prietaisais ar neteisingai, sprendžia, kad žalos, padarytos aplinkai apskaičiuotas plotas žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisingas.
19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, todėl turi už juos atsakyti. Atsakovui šiuo atveju taikytina civilinė deliktinė atsakomybė.
20. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).
21. Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Atskirais atvejais veiksmų neteisėtumą civilinėje atsakomybėje gali sudaryti pareigos, kurios pagrindą sudaro moraliniai, etiniai ar kitokie reikalavimai, nevykdymas (pvz., taikant profesinę civilinę atsakomybę) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008).
22. Pagal CK 6.245 straipsnio 2 dalį civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Minėta, nagrinėjamu atveju taikoma civilinė deliktinė atsakomybė.
23. Teisėjų kolegija, išanalizavusi įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, jog yra visos sąlygos atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti: žala (nuostoliai) – aplinkai padaryta žala, kuri atsirado atsakovui sunaikinus natūralią pievą (jos augalų bendriją) sudaro 9966,43Eur; neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas, dirbdamas žemę, kurios dirbti neturėjo teisės dėl taikomų apribojimų, pakeitė žolynų sudėtį, tuo pažeisdamas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų 1992 05 12 Vyriausybės nutarimu, XXI dalies 129 punktą. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktos 2015, 2016 metų ortofoto nuotraukos, NMA 2019 02 22 pateikta informacija apie atsakovo 2015-2016 metais deklaruotas žemės ūkio naudmenas, kas įrodo, kad žemės sklypas 2015 metų rudenį buvo dirbamas; priežastinis ryšys – dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovei padaryta žala – sunaikinta natūrali pieva (jos augalų bendrija), kuri apima ne tik vaistinės kraujalakės sunaikinimą; kaltė – ieškovė į bylą pateikė pakankamai įrodymų (aptarti 14-17 sprendimo punktuose, todėl teismas papildomai jų nekartoja), kurie pagrindžia atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimą. Tuo tarpu atsakovas, gindamasis nuo pareikšto reikalavimo, savo kaltei paneigti jokių įrodymų nepateikė.
24. Įvertinusi anksčiau išdėstytus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas įvertindamas byloje pateiktus įrodymus, pažeidė procesines teisės normas (CPK 185 straipsnis), todėl nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių, kad atsakovas suarė natūralią pievą, dėl ko šiuo pagrindu patikslinto ieškinio netenkino. Apeliacinės instancijos teismui padarius priešingas išvadas, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimas panaikintinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kolegija tuo pačiu sprendžia, jog byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ieškinio pagrįstumą, todėl priimamas naujas sprendimas – patikslintas ieškinys tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Tenkinus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, žyminis mokestis už ieškinį bei apeliacinį skundą priteistini iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad pareikšto reikalavimo suma sudarė 9966,43 Eur bei ieškinys pateiktas ne elektroniniu būdu, tai pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, mokėtinas žyminis mokestis yra 299 Eur. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 4 dalimi, turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Taigi šiuo atveju, žyminio mokesčio suma už apeliacinį skundą taip pat sudaro 299 Eur. Iš atsakovo taip pat priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei, kurias sudaro 6,92 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Viso valstybei iš atsakovo priteistina 604,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijai (įmonės kodas 188739312) iš atsakovo A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 9966,43 Eur (devynių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų ir 43 euro centų) aplinkai padarytos žalos atlyginimą.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 604,92 Eur (šešių šimtų keturių eurų ir 92 euro centų) bylinėjimosi išlaidas, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660. Sumokėjus nedelsiant pateikti kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pirmosios instancijos teismui.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.