Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. K., nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos atstovui Viktorui Benkui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. K. skundą dėl Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014-07-22 nutarimo Nr. 10N-15661151-14,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnas A. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-15587895-14 I. K. dėl to, kad ši 2014-07-20 20.18 val. Geležinkelio-Seinų g., Vilniuje, vairuodama automobilį „Mazda 323“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje nepraleido pėsčiojo, įžengusio į jos važiavimo krypties kelio pusę. Tokiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punktą, ir padarė LR ATPK 124¹ str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas Arvydas Grigas 2014-07-22 nutarimu Nr. 10N-15661151-14 už LR ATPK 124¹ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrė I. K. 100 Lt baudą.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. K. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ji buvo neteisingai apkaltinta padariusi KET pažeidimą. 2014-07-20 ji vairavo automobilį „Mazda“, įvažiavo iš Geležinkelio stoties žiedo į gatvę, kurios pavadinimo neprisimena. Pravažiavo nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir buvo sustabdyta policijos pareigūnų, kurie ją apkaltino neva ji nepraleido pėsčiojo. Ji jokio pažeidimo nepadarė, pravažiavo perėją sulėtinusi greitį, kaip to reikalauja KET, ir tik įsitikinusi, kad perėja niekas neina, pradėjo važiuoti. Toje vietoje labai intensyvus žmonių eismas, žmonės ten dažnai kerta gatvę ne tik per pėsčiųjų perėją, todėl ji tikrai važiavo atsargiai bei lėtai ir niekas į perėją nebuvo įžengęs, per ją nėjo. Policijos pareigūnai važiavo priešais, matomai jie apsisuko ir sustabdė ją maždaug už 200 metrų nuo perėjos. Ji nesuprato, dėl ko pareigūnai ją sustabdė. Ją sustabdęs pareigūnas tris kartus jai siūlė susimokėti baudą vietoje. Ji atsisakė, tada jis pasakė, kad surašys jai protokolą. Dar jis pasakė, kad jis gali būti neteisus, kad tą protokolą bylą nagrinėjantis pareigūnas gali panaikinti. Jai atvykus į bylos nagrinėjimą, bylą nagrinėjantis pareigūnas neklausė jos paaiškinimų, tiesiog paskyrė baudą. Jokių jos kaltės įrodymų pareigūnai jai nepateikė, neapklausė to tariamai nepraleisto pėsčiojo, neparodė filmuotos medžiagos. Jos nuomone, neįrodyta, kad ji padarė tą pažeidimą. Vienas pareigūnas sakė, kad važiavo iš galo, kitas, kad priešais. Ji tiksliai atsimena, kad pareigūnų mašina važiavo priešais, o ne iš galo, kaip pasakė antras liudijęs pareigūnas, kuris su ja ir kalbėjo. Be to pareigūnai neatsimena, kas tai buvo per pėsčiasis ir net ir tada, kada ją sustabdė, jai nepasakė, kas jis buvo. Tikrai taip nebuvo, kaip aiškina pareigūnai. Ten labai siaura vieta ir jos buvo labai mažas greitis. Ji negalėjo nepastebėti žmogaus, kad, kaip sako pareigūnai, vos ne per kojas jam pravažiavo, tikrai taip nebuvo.

Liudytojas A. G. teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra Vilniaus apskr. VPK Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulis. 2014-07-20 apie 20 val. jis su porininku D. A. Geležinkelio g. sustabdė automobilį „Mazda“, kurio vairuotoja pėsčiųjų perėjoje nepraleido pėsčiojo. Pėsčiasis buvo važiuojamojoje dalyje, o priešais važiuojantis automobilis “Mazda” jo nepraleido. Pėsčiasis buvo įžengęs į pėsčiųjų perėją, jie tai matė akivaizdžiai, kitokiu atveju automobilis nebūtų sustabdytas. Jie buvo šalia ir matė pažeidimą. Akivaizdžiai buvo padarytas KET pažeidimas, dėl ko ir buvo sustabdytas “Mazda” automobilis. Jo porininkas daugiau bendravo su pažeidėja, kiek jam teko girdėti, ji kaip ir sutiko su pažeidimu, ir sakė, kad lygtai ir matė pėsčiąjį, bet dėl kažkokių priežasčių, surašius jai ATP protokolą, su protokolu sutikti atsisakė ir pageidavo ateiti į bylos svarstymą į Kelių policiją. Dabar neatsimena, kas buvo tas pėsčiasis – vyras, moteris ar vaikas. Kiek atsimena, pėsčiasis ėjo iš pažeidėjos važiavimo krypties kairės pusės, į jos važiavimo krypties važiuojamąją eismo juostą jis buvo įėjęs maždaug apie porą metrų. Pažeidėja važiavo arčiau dešiniojo krašto. Ji važiavo iš dešinės, pėsčiasis ėjo iš kairės. Tame kelyje yra po vieną eismo juostą važiuoti kiekviena kryptimi. Pėsčiasis buvo maždaug ties kelio viduriu ir pažeidėja tiesiog pravažiavo šalia jo, nemažindama greičio. (b.l. 22)

Liudytojas D. A. teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra Vilniaus apskr. VPK Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulis. 2014-07-20 apie 20 val. jis su porininku A. G. Geležinkelio g. sustabdė automobilį „Mazda“, kurio vairuotoja pėsčiųjų perėjoje nepraleido pėsčiojo. Jis su kolega važiavo tarnybiniu automobiliu, jis buvo keleivio vietoje ir akivaizdžiai matė, kad „Mazda“ vairuotoja nepraleido pėsčiojo. Kelias ten yra dviejų eismo juostų kiekvienai krypčiai. Kiek atsimena, jie važiavo iš galo, moteriškė važiavo iš žiedo. Iš karto išvažiuojant iš žiedo yra pėsčiųjų perėja. Kiek pamena, iš priešpriešinio eismo atvažiuojanti mašina sustojo praleisti pėsčiojo, o moteriškė nepraleido. Tas žmogus buvo jau per vidurį kelio, ir „Mazda“ vairuotoja pro pat pėsčiąjį pravažiavo, lėtai, bet užtikrintai. Daugiau jokių kitų mašinų nebuvo, buvo moters mašina ir jų iš galo. Jie labai akivaizdžiai viską matė, dėl to vairuotoją sustabdė. Atrodo, kad „Mazda“ vairuotoja sakė, kad nepastebėjo pėsčiojo, ar kad išvis jo nematė, po to lyg ir sutiko su pažeidimu, dabar tiksliai neatsimena. Buvo šviesu, sausa, matomumas geras. I. K. anksčiau nepažinojo. Pėsčiasis į pažeidėjos važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę jau buvo įžengęs, vieną žingsnį tikrai buvo padaręs, ji pravažiavo pro pat jį, pro pat jo kojas. Aišku jis matė, kad ji negreitai važiuoja ir pats lėtai ėjo, tad moteriškė pro jį ir pravažiavo, bet jai neabejotinai reikėjo sustoti ir jį praleisti. Neatsimena dabar kas buvo tas pėsčiasis – vyras, ar moteris ar vaikas. (b.l. 23)

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas teismo posėdyje prašė palikti galioti skundžiamą nutarimą, nurodė, kad pareiškėja apeliuoja į tai, kad nebuvo nustatyta pėsčiojo asmenybė. Tai nėra esminis dalykas. Vairuotojui atsiranda pareiga - privalo duoti kelią į jo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę įžengusiam pėsčiajam, jeigu pėsčiasis atsirado jo eismo ribose. Net nereikia kojos padėti ant kelio važiuojamosios dalies, jeigu pravažiuojantis automobilis gali neužvažiuodamas ant šaligatvio kliudyti pėsčiąjį, vadinasi pėsčiasis jau yra įžengęs. Ir vienas, ir kitas pareigūnas teigia, kad pėsčiasis jau buvo įžengęs bent porą žingsnių į I. K. važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę, nei vienas, nei kitas pareigūnas neteigė, kad I. K. važiavimo greitis buvo didelis, reiškia ji ne tik teisiškai turėjo sustoti, bet ir turėjo visas technines galimybes sustabdyti savo automobilį, kad duoti kelią pėsčiajam. Tuo tarpu I. K. to nepadarė. Iš pareigūnų parodymų nustatyta, kad I. K. iki sustabdymo fakto jie nepažinojo, todėl teigti, kad pareigūnai galėjo būti suinteresuoti bylos baigtimi, negalima, tuo labiau, priimant nutarimą I. K. atžvilgiu įvertintos visos lengvinančios aplinkybės, skirta minimali nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.).

I. K. patraukta administracinėn atsakomybėn dėl to, kad 2014-07-20 20.18 val. Geležinkelio-Seinų g., Vilniuje, vairuodama automobilį „Mazda 323“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje nepraleido pėsčiojo, įžengusio į jos važiavimo krypties kelio pusę, t.y, pažeidė KET 37 punkto reikalavimus.

KET 37 punkte numatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį.

I. K. kaltė dėl jai inkriminuoto teisės pažeidimo pagal LR ATPK 124¹ str. 1 d. įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-15587895-14, policijos pareigūno D. A. tarnybiniu pranešimu, liudytojų A. G. ir D. A. paaiškinimais.

Policijos pareigūno D. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-07-20 apie 20.18 val. Vilniuje, Geležinkelio g. (ties kavine „Mc‘Donalds“) pastebėjo važiuojantį automobilį „Mazda 323“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilis važiavo nuo Geležinkelio stoties link Liepkalnio g.), kuris nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją praleisti į ją įžengusio pėsčiojo (pėstytis buvo viduryje perėjos). Dėl šio pažeidimo automobilį sustabdė, pareigūnas D. A. priėjęs prie automobilio prisistatė, paaiškino sustabdymo priežastį. Vairuotoja I. K. pasakė, kad jokio pėsčiojo, einančio per perėją, nematė, todėl prieš ją ir nesustojo, tačiau pažeidimo neginčijo. I. K. už LR ATPK 124¹ str. 1 d. pažeidimą buvo surašytas ATP protokolas, jos prašymu paskirtas bylos nagrinėjimas. Supažindinant I. K. su protokolu, ji pasakė, kad su pažeidimu bei protokolu nesutinka. (b.l. 7). Teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai analogiškai nurodė pažeidimo padarymo aplinkybes. Skirtingai nei teigia pareiškėja, jie vienodai nurodė, kad važiuodami paskui pareiškėjos automobilį matė, kaip ji nesustojo praleisti iš kairės į važiuojamąją kelio dalį pėsčiųjų perėjoje įėjusio pėsčiojo. Nors pareiškėja teigia, kad liudytojai skirtingai nurodė jų automobilio važiavimo kryptį, tačiau abu liudytojai ją nurodė vienodai, tiesiog ją apibūdino pasirinkdami skirtingą atskaitos tašką: liudytojas A. G. nurodė, kad priešais juos važiuojantis automobilis „Mazda“ nepraleido pėsčiojo, o liudytojas D. A. nurodė, kad jie važiavo iš galo „Mazda“ automobiliui. Iš abiejų liudytojų parodymų seka, kad pirmas važiavo pareiškėjos automobilis „Mazda“, o antras – pareigūnų automobilis „Škoda“. Teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kodėl policijos pareigūnai galėtų nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes. Jų parodymai nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems. Policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei jų parodymai yra objektyvūs įrodymai, kadangi jie tiesiogiai matė daromą pažeidimą. Abu pareigūnai patvirtino, kad pėstysis jau buvo pačioje kelio važiuojamojoje dalyje, įėjęs į automobilio Mazda važiavimo krypties eismo juostą, kaip nurodė liudytojas D. A., automobilis „Mazda“ pravažiavo pro pat jį, todėl vairuotojai kilo pareiga sustoti ir jį praleisti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo laiko pažeidimą neįrodytu, kadangi nebuvo apklaustas per pėsčiųjų perėją ėjęs pėstysis. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja nuvažiavo iš tos vietos, policijos pareigūnai prioritetą teikė KET pažeidėjo sulaikymui, kaip nurodė pati pareiškėja ji buvo sustabdyta tik už 200 metrų. Akivaizdu, kad pėstysis per tą laiką pasišalino iš įvykio vietos, KET nenumato jam pareigos likti ir laukti, kol bus užfiksuotas pažeidimas.

ATPK 20 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Remiantis ATPK 30² str., skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

LR ATPK 124¹ str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių. Nutarime nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvina tai, kad ji teisės pažeidimą padarė būdama nėščia (LR ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažeidėjai buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda – minimali bauda.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad I. K. pagrįstai buvo pripažinta kalta padariusi LR ATPK 124¹ str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, jis paskyrė nuobaudą, tinkamai įvertinęs pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, sankcijoje numatyta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014-07-22 nutarimą Nr. 10N-15661151-14 nėra pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. K. skundas atmestinas.

Pareiškėja I. K. pateikė 2014-08-04 įmokos mokėjimo kvitą, kad ji sumokėjo 100 Lt į Swedbank sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Skunde prašo priteisti šias lėšas iš Vilniaus apsk. Vyriausiojo policijos komisariato. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 23 skirsnis, reglamentuojantis skundų dėl organų (pareigūnų) priimtų nutarimų nagrinėjimą apylinkės teismuose, nenumato žyminio mokesčio mokėjimo, todėl konstatuotina, kad I. K. sumokėjo 100 Lt dydžio žyminį mokestį be teisinio pagrindo, jis grąžintinas pareiškėjai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d., 1 p., 4 d., 5 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str.,

nutarė:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. K. skundo ir palikti galioti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014-07-22 nutarimą Nr. 10N-15661151-14, kuriuo I. K. už LR ATPK 124¹ str. 1 d. numatytą pažeidimą buvo paskirta 100 Lt bauda.

I. K. į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 2014-08-04 sumokėtus 100 Lt nutarimui įsiteisėjus grąžinti pareiškėjai I. K..

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.