Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant Marijampolės apskrities VPK Šakių RPK atstovui Donatui Akrangliui, administracinėn atsakomybėn traukiamai R. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dirbančios vyr. finansininke VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, neteistos, administracine tvarka nebaustos, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities VPK Šakių RPK 2016-05-09 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 91P-59961463-16/2 dėl to, kad R. M. 2016-04-30 14 val. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui A. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), pardavė vieną butelį šampano ir vieną butelį „Dainavos“ trauktinės, tuo padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK (toliau tekste – ATPK) 164 str. 3 d.

Liudytojas A. Š. parodė, kad R. M. jam pažįstama kaip parduotuvės savininkė D. kaime. Neturi jokio motyvo jos apkalbinėti ir pakenkti. Liudytojas buvęs parduotuvėje apie pietus š. m. balandžio 30 d., nes gegužės 1 d. buvo jo gimtadienis. Kas dirbo parduotuvėje pardavėja – neatsimena. Tą dieną pirkęs alkoholinių gėrimų, iš stiprių gėrimų ką konkrečiai – neatsimena, kažką panašaus į brendį ar viskį. Pirkęs tik alkoholį. Dar pirkęs ir šampano. Už viską sumokėjęs 15 eurų, o kas kiek kainavo atskirai – negali pasakyti. Iš jo parduotuvėje asmens dokumentų neprašę. Kitą dieną jis šventęs savo gimtadienį, buvę giminių, kaimynų, tėvai. Gėrimus gėrė namuose. Buvo apie 12 asmenų. Tą gerai atsimena. S. B. pilnametė, o Ž. K. nepilnametis, jie irgi gėrė. Teisėjo perskaitytuose 2016-05-06 jo parodymuose pamelavęs dėl kompanijos, nes gėrę ne trise, o didesnėje kompanijoje. Sakęs jį apklaususiai pareigūnei, kad tiksliai neatsimena, kas buvo pardavėja, sakęs, kad gali būti jos vardas R. Maisto produktus pirkęs ne kartu su alkoholiu. Čekį parduotuvėje išmušė, bet jis jo nepasiėmęs. Viskas išaiškėję, nes pas liudytoją gimtadienio naktį atvažiavę tėvų draugai ir jie susipešę tada išsikvietę policiją. Tada ir pradėję viską aiškintis. Balandžio 30 d. buvo prašęs dėdės nupirkti degtinės, bet jis buvo išgėręs, o išgėrusiems neparduoda. Pats ėjęs pirkti, nes tikėjęsis, kad parduos, kadangi tik diena buvo likusi iki pilnametystės. Parduotuvėje nepasiėmęs kasos čekio, nes niekada neima čekių. Jis padavęs grynus pinigus, jam padavę grąžą ir jis išėjęs. Pardavėja kažką spaudė, maigė, bet ką – pasakyti negalįs, neprisimenąs. Kai policija atvyko naktį, buvo kartu ir suaugusių ir nepilnamečių asmenų (b. l. 44-45).

L. V. K. parodė, kad dirba Šakių rajono policijos komisariato vyresniąja specialiste. Tiksliai nepamena kada, bet buvo iškvietimas į K. kaimą, kad Ž. šeimoje girtaujama. Nuvykus ten policijos pareigūnams, buvo rasta girtaujantys nepilnamečiai. Medžiaga buvo perduota liudytojai. Ten buvo švenčiamas A. Š. gimtadienis. Jis buvo iškviestas apklausai ir kai paklausta, iš kur įsigiję alkoholinių gėrimų, jis nurodė, kad įsigijo G. kaimo parduotuvėje. Paklaususi kas pardavėja, jis pasakęs, kad nepažįsta, tik sakęs, kad gali būti jos vardas R. Nuvažiavus į parduotuvę išsiaiškino, kad R. yra parduotuvės savininkė. Tada ją susirado, apklausiant ji neigė, kad pardavė alkoholinius gėrimus. Daugiau įrodymų surinkti nepavyko, nes tuo metu parduotuvėje daugiau nieko nebuvo. Prieš surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą apskaitos aparato tos dienos medžiagos nepasitikrino, liudytoja paprašiusi, kad ją pristatytų į teismą. A. Š. nurodė, kad pirko šampaną ir kažkokį spalvotą gėrimą, to liudytojai ir pakakę. Gal tuo metu jis ir pasakė, kad pirkęs „Dainavos“. Liudytoja jo klaususi gėrimų kainų ir kokiais pinigais mokėjo, kiek gavo grąžos, ar pasiėmė čekį ar ne, jis nepasakė, todėl į protokolą viso to ir neįrašiusi. Mano, kad svarbi ta aplinkybė, jog tos dienos kasos aparato apskaitoje yra nurodyta suma alkoholis tik 2,75 eurų. Tą vakarą, kai atvyko iškviesti policijos pareigūnai, kartu buvusių suaugusių asmenų apklausos nevykdžiusi. Ž. paaiškinusi, kad sūnus parsinešė alkoholio, o iš kur – neklaususi (b. l. 45).

Marijampolės apskrities VPK Šakių RPK atstovas D. Akranglis nurodė, kad posėdyje visi girdėjo liudytojų parodymus, susipažino su byloje surinktais dokumentais. Iš tuo metu A. Š. duotų paaiškinimų ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Šiandien jau išgirdėjom kitą versiją, kiek jis melavo, o kur melavo – pats nežino. Prašo teismo įvertinti visus įrodymus ir priimti atitinkamą sprendimą (b. l. 46).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančio 2016-05-09 tarnybinio pranešimo (b. l. 1), matyti, kad Šakių RPK PP vyr. specialistė V. K. praneša Šakių RPK viršininkui, kad 2016-04-30 14 val. (duomenys neskelbtini), S. M. prekybos įmonėje R. M. nepilnamečiui A. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), pardavė vieną butelį šampano ir vieną butelį „Dainavos“ trauktinės, todėl jos atžvilgiu reikia pradėti administracinę teiseną pagal ATPK 164 str. 3 d.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 2), matyti, kad nurodyta teisena pradėta ir tą pačią 2016-05-09 R. M. surašytas ATPP pagal ATPK 164 str. 3 d.

Iš A. Š. 2016-05-06 paaiškinimo raštu (b. l. 3), matyti, kad jis skiriasi nuo jo parodymų 2016-08-04 teismo posėdyje. Paaiškinime A. Š. nurodė 2016-04-30 G. kaimo parduotuvėje pirkęs kažkokio šampano už 3 eurus ir „Dainavos“ trauktinės už 10 eurų, gėrimus pardavusi galimai pardavėja R. Pirkęs ir maisto. Po to trise – jis, nepilnametis Ž. K. ir S. B. tuos nusipirktus alkoholinius gėrimus gėrę.

Iš parduotuvės kasos aparato apskaitos dokumento išklotinės (b. l. 20), matyti, kad 2016-04-30 13:43 val. pirktas alkoholis už 2,75 eurus.

ATPB perrašyta aktuali informacija iš S. M. prekybos įmonės kasos aparato atminties kortelės ir patalpinta į skaitmeninę laikmeną voke (b. l. 35).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, jog administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos ATPK 164 str. 3 d. prieš R. M. nutrauktina.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (ATPK 287 str.).

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259, 259¹, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. d.). Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik tokiu atveju, jei yra nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, tarp kurių – ir asmens kaltė. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-990/2006, N63-5437/ 2010).

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 3 p. numato draudimą parduoti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių 9 p. Administracinė atsakomybė už tai numatyta ATPK 164 str. 3 d. Tokio pardavimo faktas privalo būti neginčijamai įrodytas.

Pagal ATPK 256 str. 1 d. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamosi institucijos (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal šio straipsnio antrąją dalį faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ATPK 259 str. 1 d. sakoma, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas (...) surašo protokolą. ATPK 260 str. įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio 1 dalyje tarp kitų reikalavimų nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Minėtų normų pagrindu darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Pagal įstatymo reikalavimus, keliamus protokolo turiniui (ATPK 260 str.), galima teigti, jog tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Taigi, įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 str. 2 d.).

Šakių RPK administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 164 str. 3 d., inkriminuojamą R. M., įrodinėja administracinio teisės pažeidimo protokolu, A. Š. ir R. M. 2016-05-06 paaiškinimais, policijos pareigūnės V. K. tarnybiniu pranešimu. Tačiau pažymėtina, jog šių bei teismo iniciatyva surinktų įrodymų – kasos aparato apskaitos duomenų analizė ir vertinimas neįrodo R. M. kaltės, padarius jai inkriminuojamą ATP. Liudytojo A. Š. rašytinis paaiškinimas ir parodymai teisme netapatūs, skiriasi esminėse vietose dėl pirktų prekių, tame skaičiuje alkoholinių gėrimų rūšies, kainų, dėl to, su kuo tie gėrimai buvo geriami. Teismas neturi pagrindo paneigti liudytojo aiškinimo, kad jis ne viską gerai atsiminęs ir atsimenąs, ne viską atidžiai įsidėmėjęs. Tokie parodymai negali būti teismo vertinami kaip patikimi, vien kuriais remiantis būtų galimybė nutarti apkaltinti R. M. padarius jai inkriminuojamą ATP, kai R. M. tiek aiškinantis įvykio aplinkybes iki ATPP surašymo, tiek ir teisme nuosekliai bei logiškai neigė prasižengusi. Taip pat tokie liudytojo A. Š. parodymai nėra pagrindas traukti jo administracinėn atsakomybėn už žinomai melagingų parodymų davimą, kadangi nenustatyta, kad jis būtų klaidinęs tyrimą ir teismą sąmoningai, tyčia.

Iš nagrinėjamoje ATP byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jis nors formaliai ir atitinka šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus – matyti, dėl kokios R. M. neteisėtos veikos surašomas protokolas, kokia konkreti jos veika atitinka ATPK 164 str. 3 d., tačiau neaišku, kokiais įrodymais, be A. Š. nekonkretaus paaiškinimo, R. M. jau iš karto nepripažįstant savo kaltės, rėmėsi ATP protokolą surašęs policijos pareigūnas. Šiame procesiniame dokumente nenurodyta pirktų alkoholinių gėrimų kaina, po to nepatikrinti kasos aparato apskaitos duomenys, siekiant sugretinti ir įvertinti ar toks užpirkimas iš viso buvo; jei – taip, tai ar užpirkimas buvo tinkamai apskaitytas; jei neapskaitytas – imtis priemonių aiškintis galimai kito ATP požymius. Savalaikiai neatlikti tyrimo veiksmai, neprofesionaliai surašytas ATP protokolas apsunkina tinkamai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo įvykį ir sudėtį, užvilkina ATP bylos nagrinėjimo terminus.

Teismui iš ATP bylos medžiagos nėra galimybės nustatyti, kokius tiksliai gėrimus ir kokiomis kainomis ATPP nurodytu laiku pirkęs A. Š., jei toks pirkimas ir buvo, kadangi iš kasos aparato apskaitos duomenų matyti, jog tuo laiku parduota alkoholio tik už 2,75 eurus. Tokia kaina neatitinka nei A. Š. rašytiniame paaiškinime, nei jo parodymuose teisme nurodomų pirkto alkoholio kiekio, rūšies ir kainos, – vienu atveju už 13 eurų, kitu už 15 eurų. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į A. Š. amžių, – jeigu pardavimo jam alkoholinių gėrimų faktas ir būtų akivaizdus bei įrodytas, iškiltų būtinybė svarstyti ar A. Š. kitą dieną sukakus pilnametystei, šis ATP nėra tik formalus, mažareikšmis, ar yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, kad ATP protokolas buvo surašytas, ką teismo posėdyje patvirtino ir liudytoja V. K., nepatikrinus, neišanalizavus ir neįvertinus parduotuvės kasos aparato apskaitos duomenų, nors tai padaryti galimybė ir buvo, ir tie duomenys, kaip pripažįsta pati liudytoja, šiuo atveju būtų buvę labai svarbūs.

Tad byloje nėra patikimų įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 2016-04-30 14 val. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui A. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), pardavė alkoholinių gėrimų. Be nenuoseklių, prieštaringų A. Š. parodymų, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nei vieno tiesioginio ar netiesioginio R. M. kaltės įrodymo, – tik prielaidos ir spėlionės, kuriomis, kaip jau aptarta, negali būti pagrįstas teismo nutarimas.

Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, į tai, kad visos abejonės traktuojamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, teismas vertina, kad R. M. kaltė, padarius ATP, numatytą ATPK 164 str. 3 d. neįrodyta, administracinė byla nutrauktina, neesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 287 str. 1 d. 2 p. ir ATPK 250 str. 1 d.).

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinę teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 164 str. 3 d. prieš R. M. nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą padavus per Šakių rajono apylinkės teismą.