Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-10-15 · Administracinė byla Nr. I-1941-121/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-10-15
Bylos Nr.
I-1941-121/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Šidagienė
Pareiškėjas
V. R., R. B., V. B., V. G., E. C., Ž. S., L. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės kriminalinės tarnybos, Muitinės kriminalinei tarnybai
Trečiasis asmuo
Muitinės departamentas prie Lietuvos
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.I-1941-5/2007Procesinio sprendimo kategorija 16.5
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU(S)Vilnius 2007m. spalio 15 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolės Šidagienė, sekretoriaujant Aistei Juchnevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui V. R., pareiškėjų atstovei Leokadijai Daujotaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų V. R., R. B., V. B., V. G., E. C., Ž. S. ir L. J. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės kriminalinės tarnybos, Muitinės kriminalinei tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo – Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (MD prie FM), dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai prašo priteisti iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokesčio dalį: V. R. – 17603,40 Lt, R. B. – 15467,30 Lt, V. B. – 15688,02 Lt, V. G. – 13752,98 Lt, E. C. – 15783,66 Lt, Ž. S. -15807,51 Lt, L. J. – 16830,94 Lt, bei kiekvienam po 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Paaiškina, jog yra muitinės pareigūnai, kuriems darbo apmokėjimo tvarką reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas bei Valstybės tarnybos įstatymas, kurio 24 straipsnyje įtvirtinta, kad pareiginės algos koeficiento vienetas yra Vyriausybės nustatytas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis. Vyriausybė 2003-07-18, 2004-03-24, 2005-04-04 ir 2006-03-27 nutarimais patvirtino 430 litų dydžio MMA, taikomą valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams, kai kitiems darbuotojams šis dydis nuolat augo. Mano, jog toks teisinis reguliavimas yra ydingas, nes diskriminuoja vienus darbuotojus kitų atžvilgiu. Didindama MMA vienai darbuotojų grupei, Vyriausybė pripažino, jog tai sąlygoja atitinkami ekonominiai veiksniai- kainų augimas, infliacija, ekonomikos augimas ir pan., tačiau tokiu būdu buvo pažeidžiami darbuotojų, kuriems toks dydis nesikeitė nuo 2003m., teisėti lūkesčiai (1t., b.l.2-10).

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir paaiškina, jog, skaičiuodama darbo užmokestį pareiškėjams, vadovavosi galiojančiomis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto, Valstybės tarnybos įstatymo ir Vyriausybės nutarimų nuostatomis, tad veikė teisėtai. Įstatymai ir kiti teisės aktai turi būti vykdomi tol, kol jie nėra pakeisti ar panaikinti ar Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Pagal Konstitucijos 102 ir Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnius išimtinę teisę spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, suteikia Konstituciniam Teismui. Jokia kita valstybės institucija nėra įgaliota spręsti, ar teisės aktas atitinka Konstituciją, todėl įstatymai ir kiti teisės aktai laikomi teisėtais ir privalo būti taikomi tol, kol bus konstatuotas jų prieštaravimas Konstitucijai ar įstatymui. Pagal Darbo kodekso 298 str. prašomos priteisti sumos gali būti priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus (2t., b.l.72-73).

Pareiškėjų atstovė Leokadija Daujotaitė, palaikydama atstovaujamųjų poziciją, teisme nurodė, jog atsakovu byloje privalo būti ir Muitinės departamentas. Dėl skundo esmės paaiškino, kad Vyriausybė diskriminavo valstybės tarnautojus privačiose struktūrose dirbančių asmenų atžvilgiu, o pagal Konstituciją asmenims turi būti mokamas teisingas atlyginimas už darbą. Mano, jog žalos priteisimas atlygintų dėl infliacijos patirtus nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Dėl tinkamų proceso šalių.

Pareiškėjų atstovė teismo posėdyje išreiškė nuomonę atsakovu byloje laikyti ir Muitinės departamentą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 37 str. 4 dalyje įtvirtinta teismo teisė keisti skunde nurodytų šalių procesinę padėtį, jeigu skunde pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį ar nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką ir administravimo subjektą, dėl kurio priimto akto, veiksmo ar neveikimo paduodamas skundas. Skunde juridinis reikalavimo pagrindas nenurodytas, tačiau iš skundo argumentacijos matyti, jog pareiškėjai pirmu reikalavimu siekia prisiteisti darbo užmokestį, t.y. reikalavimas keliamas iš tarnybos santykių, o tokios kategorijos ginčuose tinkamas atsakovas yra darbdavys, šiuo atveju- Muitinės kriminalinė tarnyba, antru reikalavimu prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą, todėl šioje dalyje, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 str. 1 ir 6.273 str. 1 dalimis, atsakove laikytina Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės kriminalinės tarnybos.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas (Administracinė byla Nr. A1-638/2005). Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 14 dalį valstybės tarnautojo darbdavys yra valstybės institucija, pagal ABTĮ 48 str. 2 dalį atsakovas yra institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami, todėl atsižvelgiant į skunde keliamų reikalavimų pobūdį – Muitinės departamentas atsakovu šioje byloje negali būti.

Dėl bylos nagrinėjimo iš esmės.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjai yra valstybės tarnautojai, tarnavę ir tebetarnaujantys Muitinės kriminalinėje tarnyboje. Nagrinėjamu atveju ginčas keliamas dėl darbo užmokesčio nepriemokos, kuri, anot pareiškėjų, susidarė dėl taikyto MMA dydžio - 430 litų (nuo 2003m. rugsėjo iki 2006m. gegužės mėnesio), kai tuo tarpu kitų kategorijų darbuotojams šis dydis nuolat augo. Taigi, ginčo laikotarpiu valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus reguliavo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.IX-855, priimto 2002-04-23, 23 str. 1 dalis, kuri nustatė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, bei šio įstatymo 24 straipsnis, kuriame buvo įtvirtinta, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos. Vyriausybė 2003-07-18 nutarimu Nr.937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ patvirtino nuo 2003-09-01 minimaliąją mėnesinę algą – 430 litų, taikomą valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams. Vėlesniais nutarimais- 2004-03-24 nutarimu Nr.316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, 2005-04-04 nutarimu Nr.361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ ir 2006-03-27 nutarimu Nr.298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“- minimali mėnesinė alga buvo didinama dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, neatsižvelgiant į nuosavybės formą, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, tačiau valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams MMA dydis liko nepakitęs. Šiais nutarimais vadovaudamasi, atsakovė skaičiavo darbo užmokestį pareiškėjams.

Konstitucinis Teismas, spręsdamas minėtų teisės aktų atitiktį Konstitucijai, 2007-03-20 nutarimu konstatavo, jog Vyriausybės 2003-07-18 nutarimo Nr.937 1, 2 punktai, 2004-03-24 nutarimo Nr.316 1, 2 punktai, 2005-04-04 nutarimo Nr.361 1, 2 punktai ir 2006 m. kovo 27 d. nutarimo Nr.298 1 punktas ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė MMA negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose ir organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o būtent jos 29 str. 1 ir 48 str. 1 dalių nuostatoms. Konstitucinis Teismas, pasiremdamas valstybės tarnybos teisinių santykių istoriškai susiklosčiusio teisinio reguliavimo analize, nacionaliniais bei tarptautiniais teisės aktais - Europos socialine chartija, Tarptautinės darbo organizacijos 1970 m. birželio 22 d. konvencija „Dėl minimalaus darbo užmokesčio nustatymo, ypač atsižvelgiant į besivystančias šalis“, Europos Bendrijos steigimo sutartimi, Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisprudencija ir kt., pažymėjo, jog kad ir kaip teisės aktuose būtų vadinami minimalusis valandinis atlygis ir MMA, šių teisės institutų paskirtis per definitionem yra nustatyti ir teisės aktuose įtvirtinti tokį dirbančio asmens minimalųjį darbo užmokestį (atitinkamai per valandą ar per mėnesį), kuris, mokamas periodiškai, leistų užtikrinti to asmens ir jo išlaikomų šeimos narių minimalius socialiai priimtinus poreikius. Taigi, tiek minimalusis valandinis atlygis, tiek MMA yra teisinė garantija, kad samdomam darbuotojui nebus mokamas darbo užmokestis, mažesnis už valstybės nustatytus minimalusis valandinis atlygis ir MMA, kita vertus, minimalusis valandinis atlygis ir MMA yra ne tik minėta teisinė garantija, bet gali būti ir socialinės inžinerijos priemonė, t.y. galimybė MMA diferencijuoti skirtingoms darbuotojų grupėms. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog ES valstybėse narėse, kaip ir kitose Europos valstybėse, yra laikomasi principinės nuostatos, jog nustatomi minimalusis valandinis atlygis ir (arba) MMA (ir apskritai mėnesinis darbo užmokestis) gali būti diferencijuojami atsižvelgiant į įvairius veiksnius ir jie nebūtinai turi būti vienodi visiems. Prieita išvados, jog ginčytu teisiniu reguliavimu nebuvo paneigtas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, karių ir valstybės tarnautojų lūkestis, kad jų mėnesinis darbo užmokestis nebus mažesnis už tą MMA, kurią atitinkamu laikotarpiu buvo nustačiusi Vyriausybė (Valstybės žinios, 2007-03-24, Nr.34-1244).

Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, jog, Konstituciniam Teismui pripažinus, kad teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjams buvo apskaičiuotas ir mokamas darbo užmokestis, neprieštarauja Konstitucijai, teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės skunde nurodytą darbo užmokesčio nepriemoką nėra, konstituciniai proporcingumo, teisėtų lūkesčių ir visų asmenų lygybės principai pažeisti nebuvo. Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą pasakytina, jog toks reikalavimas skunde neargumentuotas, tačiau matyti, jog jis siejamas su darbo užmokesčio nepriemoka, t.y. kaip išvestinis reikalavimas, todėl šis reikalavimas, nenustačius Civilinės atsakomybės pagrindų (CK 6.271 str.), taip pat atmestinas.

Prašymas priteisti teismo išlaidas netenkintinas, nes sprendimas priimamas ne pareiškėjų naudai (ABTĮ 44 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Prašymą priteisti teismo išlaidas – netenkinti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Nijolė Šidagienė