Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-05-02 · Byla Nr. ATP-469-200/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-02
Bylos Nr.
ATP-469-200/2013
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01182-2013-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Angelė Ikasalienė
Pažeidėjas
V. Š.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-469-200/2013
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01182-2013-9 Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 45.4.4; 45.4.7
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. gegužės 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutarimo, kuriuo V. Š. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 str., nubaustas 30 parų administraciniu areštu, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d., nubaustas 20 parų administraciniu areštu su transporto priemonės – automobilio „BMW 530“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 1 d., nubaustas 150 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 5 d., nubaustas 120 Lt bauda; vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 30 parų administracinis areštas su transporto priemonės - automobilio „BMW 530“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

V. Š. pagal ATPK 129 str., 127 str. 3 d., 123 str. 1 d. ir 123 str. 5 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2013-01-20, apie 00.54 val., būdamas neblaivus (1,35 promilės) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „BMW 530“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į Žirmūnų g. – Kareivių g., Vilniuje, sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui ir susidūrė su automobiliu „Volkswagen Phaeton“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu S. M., ir jį apgadino, automobilis neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka, tuo V. Š. pažeidė KET 14, 16, 235, 238 p.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Š. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutarimą dalyje dėl nuobaudos paskyrimo pagal ATPK 129 str. ir 127 str. 3 d., paskiriant šių straipsnių sankcijose numatytas baudas ir panaikinant papildomą nuobaudą – transporto priemonės automobilio „BMW 530“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Nurodo, kad su apylinkės teismo nutarime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis sutinka, savo kaltę pilnai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi ir smerkia tokį savo elgesį. Apeliantas davė nuoseklius paaiškinimus, nebandė išvengti ar sumenkinti savo atsakomybės ar pateisinti pažeidimo. Tačiau apeliantas nesutinka su teismo paskirtomis nuobaudomis, kurios, nors ir atitinka straipsnio sankcijas, tačiau yra aiškiai per griežtos. Skirdamas nuobaudą teismas konstatavo, kad V. Š. yra 11 kartų baustas administracine tvarka, iš jų 7 kartus už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones ir esant neblaiviam. Tačiau teismas visiškai nepasisakė apie apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Apeliantas savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti pažeidimą, o šios aplinkybės pagal ATPK 31 str. yra pripažįstamos atsakomybę lengvinančiomis. Sunkinančių aplinkybių teismas taip pat nenustatė. Pasak apelianto, netinkamai taikęs ATPK 30 str. nuostatas, nepasisakęs apie jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas nepagrįstai paskyrė griežtesnes nuobaudos rūšis – administracinį areštą ir nustatė maksimalią jo trukmę.

Apeliantas nurodo, kad už ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą teismas, paskirdamas areštą, nusprendė konfiskuoti ir automobilį, visiškai neatsižvelgdamas į automobilio savininko interesus. Pasak apelianto, automobilis „BMW 530“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne jam, o R. K.. Konfiskavimas de facto reiškia atsakomybės taikymą kitam asmeniui, nesusijusiam su administracinio teisės pažeidimo padarymu. Teismas, priėmęs sprendimą konfiskuoti daiktą, priklausantį asmeniui, kuris nėra padaręs teisės pažeidimo, tokiu sprendimu panaikina daikto savininko prigimtinę teisę į nuosavybės neliečiamumą. Priimant sprendimą, kuriuo panaikinama Konstitucijos ginama prigimtinė teisė į nuosavybės neliečiamumą, būtina nustatyti, ar konfiskuojamo daikto savininkas kokiu nors būdu yra susijęs su administracinio teisės pažeidimo padarymu. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs konfiskuoti R. K. automobilį, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. kuris numato, jog kai sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Apeliantas nurodo, kad šis pamatinis principas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistas, o tai lėmė automobilio savininko teisių pažeidimą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl administracinio arešto.

Šalies argumentai

V. Š. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutarimą dalyje dėl nuobaudos paskyrimo pagal ATPK 129 str. ir 127 str. 3 d., paskiriant šių straipsnių sankcijose numatytas baudas. Apeliantas nesutinka su teismo paskirtomis nuobaudomis, kurios, nors ir atitinka straipsnio sankcijas, tačiau yra aiškiai per griežtos.

ATPK 127 str. 3 d. numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens užtraukia (...) asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo penkių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. ATPK 129 str. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų.

ATPK 127 str. 3 d. ir 129 str. sankcijose numatyta galimybė skirti dvi alternatyvias administracines nuobaudas, t. y. baudą arba administracinį areštą. Įstatymas nenumato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažįstama, kad parenkant nuobaudos rūšį, turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.

Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Pažymėtina, kad V. Š. padarė keturis administracinius teisės pažeidimus transporto srityje (tarp jų – du šiurkščius), t. y. būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, įvažiavo į Žirmūnų g. – Kareivių g., Vilniuje, sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui ir susidūrė su automobiliu „Volkswagen Phaeton“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu S. M., ir jį apgadino, automobilis neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka – tuo neabejotinai kėlė pavojų aplinkai ir kitiems eismo dalyviams. V. Š. privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Iš pažymos apie asmens baustumą (b. l. 15-17) matyti, kad ir anksčiau V. Š. buvo ne kartą baustas administracine tvarka (nuo 2006 m. gruodžio 27 d. iki 2012 m. lapkričio 12 d. - 11 kartų), 7 kartus už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones ir esant neblaiviam, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo V. Š. polinkį ignoruoti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, visuomenėje nustatytas teisės normas bei jo atsainų požiūrį į eismo saugumą, taip pat, kad anksčiau paskirtos kitos rūšies nuobaudos jam atitinkamo poveikio nepadarė, jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, toliau linkęs pažeidinėti įstatymus. Aplinkybė, kad V. Š. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, bei tai, kad jam paskirta socialinė pašalpa, nesudaro pagrindo neskirti ATPK 127 str. 3 d. ir 129 str. sankcijose numatytos nuobaudos – administracinio arešto. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad švelnesnės administracinės nuobaudos apeliantui paskyrimas nepasiektų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad V. Š. skirta nuobauda (administracinis areštas) buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutarimas šioje dalyje paliekamas nepakeistu.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo.

Iš skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutarimo matyti, kad V. Š. už ATPK 127 str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą nubaustas 20 parų administraciniu areštu su transporto priemonės – automobilio „BMW 530“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Apeliantas nurodo, kad už ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą teismas, paskirdamas areštą, nusprendė konfiskuoti ir automobilį, visiškai neatsižvelgdamas į automobilio savininko interesus. Pasak apelianto, automobilis „BMW 530“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne jam, o R. K..

Pažymėtina, jog ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje numatyta, jog skiriant administracinį areštą kartu skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas. Šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma, o ne alternatyvi administracinė nuobauda, todėl transporto priemonės konfiskavimo netaikymas reikštų ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymą ir švelnesnės nei įstatymas numato nuobaudos skyrimą. Nagrinėjamu atveju ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas būtų galimas, jei nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo padarymo metu, tačiau pagrindų taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatos šioje byloje nenustatyta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems Lietuvos Respublikos ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisės ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (2008-05-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008). Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nurodyta, jog Lietuvos Respublikos ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Tokios praktikos yra laikomasi iki šiol (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3392/2011, N261-4717/2011).

Kaip minėta, ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje transporto priemonės konfiskavimas numatyta kaip privaloma nuobauda skiriant administracinį areštą. Be to, ATPK 26 str. l d. numatyta, kad konfiskuojami tie daiktai bei pajamos, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu (ir nėra pažeidėjo nuosavybė), išvardytų teisės pažeidimų bylose. Šiame sąraše yra ir pažeidimas, numatytas ATPK 127 str. 3 d. Todėl tai, kad transporto priemonė buvo ne pažeidėjo nuosavybė neužkerta kelio konfiskavimo taikymui. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog ATPK nereglamentuoja asmens, kurio turtas konfiskuojamas, procesinių teisių administracinio teisės pažeidimo bylos procese, todėl ši teisinio reguliavimo spraga užpildytina remiantis įstatymų analogija ir teisės principais. Pažymėjo, jog efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką transporto priemonės, kurią nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti savo interesus, todėl automobilio savininkui, kurio transporto priemonė gali būti konfiskuota, turėtų būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą. Nesuteikiant asmeniui galimybės įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrinamas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008).

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog automobilio savininkės teisės pažeistos nebuvo. Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje automobilio „BMW 530“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė R. K. nurodė, kad V. Š. yra jos draugas, kuris 2013-01-20 buvo pas ją namuose, raktai nuo automobilio gulėjo ant stalo. Po to V. Š. atsistojo ir kažkur išėjo. Naktį jis paskambino R. K. ir pasakė, kad su jos automobiliu pakliuvo į eismo įvykį. R. K. paaiškino, kad V. Š. neprašė leisti pasivažinėti su jos automobiliu, raktus nuo automobilio jis paėmė jai nežinant. Nurodė, kad pareiškimo policijai nerašė, nes V. Š. pažadėjo suremontuoti automobilį (b. l. 20). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad R. K. nedavė leidimo V. Š. naudotis jai priklausančiu automobiliu, nepatvirtina, jog automobilio savininkė ėmėsi atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Nors R. K. teigia, jog V. Š. neprašė leisti pasivažinėti su jos automobiliu, raktus nuo automobilio jis paėmė jai nežinant, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, nepasirūpino, jog automobilio rakteliai nepatektų pas V. Š., kuris jau ne kartą baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės ir esant neblaiviam, kadangi raktai nuo automobilio gulėjo ant stalo. Pažymėtina, jog transporto priemonės savininkė, nors ir teigia, kad automobilis buvo paimtas savavališkai, be jos leidimo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ji būtų kreipusis į teisėsaugos institucijas dėl automobilio vagystės. Tai teismui kelia pagrįstų abejonių R. K. teiginiu, kad V. Š. automobilį vairavo savavališkai. Įvertinus surinktų įrodymų visumą, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų neseka vienareikšmiška išvada, jog automobilis buvo paimtas prieš savininkės valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai, dėl ko, skiriant nuobaudą, svarstyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimumą ir šiuo atveju spręsti apie susiklosčiusios situacijos išskirtinumą nėra jokio pagrindo. Daroma išvada, kad R. K. nesiėmė reikiamų priemonių, jog jai priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti. Remiantis tuo, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 27 d. nutarimu, pripažindamas V. Š. kaltu pagal ATPK 127 str. 3 d., pagrįstai paskyrė administracinę nuobaudą – automobilio „BMW 530“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Šiuo atveju transporto priemonės savininkė R. K. dėl neteisėtų pažeidėjo veiksmų, vairuojant ir naudojant svetimą transporto priemonę, dėl patirtų turtinių nuostolių turi teisę kreiptis į teismą dėl jų išieškojimo iš kalto asmens, padariusio žalą, civilinio proceso tvarka.

Įvertinus minėtas aplinkybes, V. Š. paskirta galutinė nuobauda yra proporcinga jo padarytiems teisės pažeidimams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutarimą nepakeistą ir V. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Angelė Ikasalienė