Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-4302-889/2015,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. A2-4302-889/2015, pradėta pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovei SB „Minija“, trečiasis asmuo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga (toliau – LŽTSS), Lietuvos žalioji partija, dėl iškeldinimo iš administracinių patalpų.

2015 m. gegužės 21 d. teismo nutartyje nurodoma, kad 2015 m. gegužės 20 d. posėdžio metu Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos atstovas J. S. pareiškė žodžiu nušalinimą visam Klaipėdos miesto apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismui ir prašė perduoti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.

LŽTSS atstovas nurodė, kad yra pradėti baudžiamieji persekiojimai jo, kaip atstovo, ir organizacijos atžvilgiu, kuriuos inicijuoja Klaipėdos miesto apylinkės teismas ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Teigia, kad nuo 2002 m. Klaipėdos miesto apylinkės teismas vykdo priešišką veiklą LŽTSS ir jos narių atžvilgiu. J. S. daro prielaidą, kad teismo pirmininkė, būdama santuokoje su Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotoju, gali įtakoti teisėjų, nagrinėjančių civilines bylas, kuriose dalyvauja LŽTSS, procesinius sprendimus. LŽTSS atstovas mano, kad ši byla nagrinėjama labai ilgai ir apygardos teismas, kuris priėmė nutartį perduoti nagrinėti bylą nagrinėti iš naujo, yra suinteresuotas priešiškai LŽTSS atžvilgiu. Nurodo, kad yra interesų konfliktas ir su apygardos teismo pirmininku. LŽTSS kovoja su korupcija, kreipiasi į teismus, patraukdami šalimis ir teisėjus, todėl iškilo nepasitenkinimas organizacijos veikla ir tapo neįmanoma nagrinėti bylas šiame teisme. Kad nekiltų abejonių ir tolimesnis bylos nagrinėjimas būtų tinkamas ir teisingas, byla turėtų būti nagrinėjama kitos apygardos apylinkės teisme.

Įvertinusi, kad nušalinimas reiškiamas ne tik apylinkės, bet ir Klaipėdos apygardos teismui, bylą nagrinėjanti teisėja prašymą dėl teismų nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui, perdavė spręsti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei.

Nušalinimo pareiškimas ir prašymas perduoti bylą kitam teismui netenkinami.

CPK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui išsprendžia apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas tik CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu atveju, t. y. tuomet, kai nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. Vadinasi, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkė gali spręsti klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, tik tuo atveju jei pareiškėjas reiškia nušalinimą ne tik apylinkės, bet apygardos teismui, kurio veiklos teritorijoje veikia apylinkės teismas.

Vertinant tiek Klaipėdos apylinkės, tiek ir Klaipėdos apygardos teismui pareikštų nušalinimų pagrįstumą visų pirma pažymėtina, kad teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamos apylinkės ir apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti prielaidas, sudarančias dėl teisėjo (teisėjų) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.

Šiuo atveju LŽTSS atstovo teigimu, nušalinimo šiems teismams pagrindą sudaro šių teismų, kartu su prokuratūra ir Klaipėdos miesto savivaldybe vykdomi priešiški veiksmai prieš LŽTSS, tačiau konkrečių veiksmų, kuriais neva sąjungai trukdoma vykdyti veiklą, nenurodyta. Pažymėtina, kad nušalinimas buvo grindžiamas ir ta aplinkybe, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės sutuoktinis dirba Klaipėdos miesto savivaldybėje, todėl gali įtakoti teisėjų, nagrinėjančių Klaipėdos miesto savivaldybės inicijuotas bylas, baigtį. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Nei byloje dalyvaujantys asmenys, nei kiti teisėjai, taip pat ir teismo pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas, neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir (ar) reikalauti priimti konkretų sprendimą ir (ar) pasiteisinti dėl bylos aplinkybių nustatymo, įrodymų įvertinimo ir (ar) priimto procesinio sprendimo. Priešingu atveju būtų pažeistas teismo ir teisėjo nepriklausomumo bei nešališkumo principas. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas preziumuojamas, todėl asmuo, siekiantis konkretaus teisėjo (teismo) nušalinimo, turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi reikšdamas nušalinimą. Šiuo atveju nušalinimo pareiškime nurodytos aplinkybės nesudaro prielaidų kilti abejonėms dėl Klaipėdos apylinkės teismo teisėjų nešališkumo.

Klaipėdos apygardos teismui reiškiamas nušalinimas iš esmės grindžiamas tuo, jog teismas priėmė LŽTSS nepalankų procesinį sprendimą. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.).

Įvertinus nušalinimo pareiškimo turinį spręstina, jog pareiškėjas konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami Klaipėdos apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikia, t. y. nenurodyta nė vieno iš CPK 65 straipsnyje nurodytų nušalinimo pagrindų. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, dėl kurių jis nepasitiki visais šių teismų teisėjais, laikytinos tik subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis. Kadangi pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla A2-4302-889/2015 gali būti išnagrinėta Klaipėdos apylinkės teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą, nušalinimo pareiškimai netenkinami.

Netenkinus apylinkės ir apygardos teismui reiškiamų nušalinimo pareiškimų, nėra pagrindo remiantis CPK 34 straipsnio 3 dalies pagrindu tenkinti ir prašymo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitos apygardos teismo apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

netenkinti Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos atstovo J. S. prašymo dėl visų Klaipėdos apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. A2-4302-889/2015 nagrinėjimo.

Netenkinti Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos atstovo J. S. prašymo perduoti civilinę bylą Nr. A2-4302-889/2015 nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui.