- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-06
- Bylos Nr.
- 2SA-88-302/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Marijonas Greičius, Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Kreditorius
- T. C. N.
- Suinteresuotas asmuo
- T. C. N.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria pareiškėjo A. S. skundas dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Neringa Lipeikienė, T. C. N., atmestas.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A.S. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės Neringos Lipeikienės 2010-05-03 patvarkymus Nr. 0062/10/01163-IKS-1, Nr. 0062/10/01163-IKS-2, Nr. 0062/10/01163-IKS-3, Nr. 0062/10/01163-IKS-4, Nr. 0062/10/01163-IKS-5, Nr. 0062/10/01163-IKS-6, Nr. 0062/10/01163-IKS-7, Nr. 0062/10/01163-IKS-8, Nr. 0062/10/01163-IKS-9, kuriais nurodyta areštuoti ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervesti pareiškėjo pinigines lėšas, taip pat panaikinti antstolės patvarkymą Nr. 0062/10/01163-PDA-1 dėl jo turto arešto ir 2010-05-03 turto arešto aktą, grąžinti iš jo sąskaitos į antstolės depozitinę sąskaitą pervestus pinigus. Nurodė, kad 2010-03-30 gavo antstolės 2010-03-29 raginimą įvykdyti išieškotojo T. C. N. naudai išduotą vykdomąjį dokumentą. Gavęs raginimą, pareiškėjas antstolei pateikė prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus, motyvuodamas tuo, jog dėl nusikalstamų išieškotojo veiksmų, susijusių su vykdomu dokumentu, yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. 2010-04-22 patvarkymu antstolė atsisakė stabdyti vykdymo veiksmus. Pareiškėjas teismui 2010-05-10 apskundė tokį patvarkymą, tačiau vėliau jam tapo žinoma, kad antstolė, nesulaukusi jos veiksmų apskundimo termino pabaigos, priėmė 2010-05-03 patvarkymus dėl pareiškėjo turto arešto. Tokiais savo veiksmais antstolė pažeidė pareiškėjo teises į teisingą vykdymo procesą, jis neteko teisės apskųsti antstolės veiksmų, nes nesuėjus apskundimo terminui yra priimami nauji patvarkymai, kas yra neekonomiška ir neprotinga.
Suinteresuotas asmuo antstolė Neringa Lipeikienė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad teisės aktuose nenumatyta antstolio pareiga priėmus vieną patvarkymą laukti jo apskundimo termino pabaigos ir tik tuomet atlikti kitus priverstinio vykdymo veiksmus. Pabrėžė, kad šiai dienai iš skolininko banko sąskaitų skundžiamų patvarkymų pagrindu nėra nurašyta jokių lėšų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo T. C. N. taip pat nesutiko su skundu.
Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Teismas sutiko su antstole, jog Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nenumato antstolio pareigos priėmus vieną patvarkymą laukti jo apskundimo termino pabaigos ir tik tuomet, šiam terminui pasibaigus, atlikti kitus priverstinio vykdymo veiksmus. Be to, teismas pažymėjo, kad net ir sustabdžius vykdomąją bylą, antstolis gali imtis priemonių skolininko turtui surasti ir areštuoti (CPK 628 str. 3 d.). Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-07-14 nutartimi (kuri šiuo metu yra įsiteisėjusi) nenustatė pagrindų naikinti antstolės 2010-04-22 patvarkymą dėl atsisakymo sustabdyti vykdomąją bylą ir atitinkamai stabdyti bylą skolininko nurodytais motyvais (t.y. iki tol, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas dėl išieškotojo T. C. Nasreddine nusikalstamų veiksmų, susijusių su antstolės vykdomu dokumentu).
Šalies argumentai
Pareiškėjas A.S. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad teismas, atmesdamas skundą tuo pagrindu, jog galiojantys teisės aktai nenumato pareigos priėmus vieną patvarkymą laukti jo apskundimo termino pabaigos ir tik tuomet atlikti kitus vykdymo veiksmus, neatsižvelgė į tai, kad turi būti užtikrinta skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyra ir principai. Teismas nepasisakė dėl skolininko motyvo, kad vykdytinas dokumentas yra ginčijamas ir civiline tvarka – Vilniaus apygardos teisme iškelta civilinė byla su reikalavimu pripažinti antstolės vykdomuosius dokumentus – vekselį, vykdomąjį įrašą, paskolos sutartį negaliojančiais. Apie tokio ieškinio pateikimą skolininkas pranešė antstolei. Teismas, spręsdamas antstolės veiksmų pagrįstumą, dėl šios aplinkybės nepasisakė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolė Neringa Lipeikienė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, atsisakyti priimti naujus įrodymus. Antstolė nurodo, kad skunde nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Teismas priėmė nutartį vadovaudamasis teisės aktais ir teisės principais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolė, 2010-03-26 priėmusi vykdymui išieškotojo T. C. N. pateiktą jai vykdyti Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro 2009-03-27 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JS-1799 dėl 421 260,59 Lt skolos išieškojimo iš A. S. išieškotojo naudai (vykd. b.l. 18), patikrino skolininko turtinę padėtį, užklausė Lietuvos bankus apie piniginių lėšų sąskaitas (vykd. b.l. 39-40), paragino skolininką įvykdyti vykdomąjį dokumentą geruoju (vykd.b.l. 41-45), 2010-04-22 patvarkymu atmetė skolininko 2010-04-10 prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus (vykd.b.l. 62, 68), kuris įteiktas skolininkui 2010-04-25 (b.l. 69), 2010-05-03 antstolė priėmė skundžiamus patvarkymus areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykd. b.l. 47-55), turto arešto aktą bei patvarkymą dėl turto arešto akto (vykd.b.l. 56-58, 59). Skolininkas 2010-05-10 pateikė skundą Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui dėl antstolės veiksmų, kurį antstolė gavo 2010-05-17 (vykd. b.l. 80-81, 82-85).
Apeliantas nesutinka su skundžiama teismo nutartimi argumentuodamas tuo, jog teismas, atmesdamas skundą tuo pagrindu, kad galiojantys teisės aktai nenumato pareigos priėmus vieną patvarkymą laukti jo apskundimo termino pabaigos ir tik tuomet atlikti kitus vykdymo veiksmus, vadovavosi ne Civilinio proceso kodekse įtvirtintais ekonomiškumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, bet formaliomis procesinės teisės normomis, reglamentuojančiomis vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindus, dėl ko priėmė neteisėtą nutartį, tačiau kolegija su tokiais argumentais nesutinka.
Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Todėl kolegija sprendžia, kad antstolis neprivalėjo laukti, kol sueis vieno jo atlikto vykdymo veiksmo apskundimo terminas, kad galėtų atlikti kitą vykdymo veiksmą, nes tai neatitiktų pagrindinių vykdymo proceso principų, sudarytų prielaidas nepagrįstam vykdomojo dokumento įvykdymo užvilkinimui. Be to, pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso 510 str. 3 d. įtvirtinta, kad skundo padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo (Civilinio proceso kodekso 510 str.). Tokiu būdu, nesant procesiniame įstatyme įtvirtinto draudimo antstoliui tęsti vykdymo veiksmus pareiškėjui pateikus skundą dėl ankstesnio antstolio neveikimo, t.y. atsisakymo tenkinti prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus, nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolio atlikti skundžiami vykdymo veiksmai (patvarkymai dėl lėšų ir turto arešto) buvo atlikti priešingai negu numato procesinės teisės normos. Kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjo skundas dėl antstolės atsisakymo sustabdyti veiksmus buvo išnagrinėtas ir atmestas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-07-14 nutartimi konstatavus, kad antstolis pagrįstai ir neviršydamas jam teisės aktų suteiktų įgalinimų atmetė prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus iki kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas ir išnagrinėta civilinė byla, kuri įstatymo nustatytu terminu nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo, todėl pirmosios instancijos teismas, neturėdamas įstatyme suteiktos teisės revizuoti įsiteisėjusių teismo priimtų procesinių sprendimų, neturėjo jokio pagrindo konstatuoti skundžiamų antstolio veiksmų pripažinti neteisėtais pareiškėjo nurodomais motyvais (t.y., jog antstolis turėjo sustabdyti vykdomąją bylą iki tol, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas dėl išieškotojo T. C. N. nusikalstamų veiksmų, susijusių su antstolės vykdomu dokumentu, taip pat kad nagrinėjama civilinė byla ).
Kolegija atmeta atskirojo skundo argumentą, kad teismas, nagrinėdamas skundą, nepasisakė dėl skolininko motyvo, kad teisme yra iškelta byla su reikalavimu pripažinti antstolės vykdomuosius dokumentus – vekselį, vykdomąjį įrašą, paskolos sutartį negaliojančiais, kadangi pareiškėjas, reikšdamas skundą dėl antstolio veiksmų, šia aplinkybe negrindė savo reikalavimo, todėl nebuvo pagrindo analizuoti šios aplinkybės. Be to, kaip jau buvo minėta, įsiteisėjusia teismo nutartimi jau buvo pasisakyta, kad antstolis pagrįstai nestabdė vykdomosios bylos prašyme nurodytais pagrindais, t.y. tiek iki ikiteisminio tyrimo pabaigos, tiek civilinės bylos išnagrinėjimo.
Pažymėtina, kad bylos dėl antstolių procesinių veiksmų nagrinėjamos ypatingąja teisena, šios teisenos esminiu bruožu teisės doktrinoje pripažįstama ypatingas valstybės interesas, kai ji (valstybė) privalo susitapatinti su privačiu asmeniu, kuris yra tam tikrų privataus pobūdžio teisinių santykių dalyvis, ir viešasis interesas, kad tam tikrų sąlygų egzistavimas prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą būtų patikrintas itin kruopščiai, o teismo (kuris ir atlieka patikrinimą) teisės nebūtų varžomos teisinių santykių dalyvių valios. Ši specifika įgalina apeliacinės instancijos teismą nagrinėjamoje byloje peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Tokia teisėjų kolegijos pozicija grindžiama dar ir tuo, kad bylų pagal skundus dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo procesiniai ypatumai nustatyti CPK 443 straipsnyje. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), nes pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės.
Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolės priimtus patvarkymus dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau pagrindiniu antstolio veiksmų neteisėtumo pagrindu nurodė tik tą aplinkybę, kad antstolis neturėjo teisės atlikti šio vykdymo veiksmų nepasibaigus ankstesnio antstolio atlikto veiksmo apskundimo terminui, tačiau kitų motyvų neišdėstė.
Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad antstolis, 2010-05-03 priimdamas patvarkymus dėl piniginių lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, nesilaikė Civilinio proceso kodekso normoje (689 str.) įtvirtintos piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose bei pas kitus asmenis, arešto tvarkos, numatančios, kad pirmiausia antstolis, nukreipdamas išieškojimą į pinigines lėšas, bankams, kitoms kredito įstaigoms ar asmeniui siunčia patvarkymą patikrinti, ar skolininko vardu yra piniginių lėšų, bei sustabdyti tokios sumos piniginių lėšų išmokėjimą, kokia reikalinga išieškotinai sumai bei vykdymo išlaidoms padengti (1 d.), o tada, gavęs iš banko, kredito įstaigos ar kitų asmenų pranešimą, kad reikalavimas sustabdyti skolininko piniginių lėšų išmokėjimą, įvykdytas, išsiunčia patvarkymą, kuris prilyginamas turto arešto aktui, areštuoti skolininko pinigines lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (4 d.), sprendžia, kad tokie antstolio atlikti veiksmai priimant minėtus patvarkymus negali būti pripažinti teisėtais, todėl šie patvarkymai naikintini.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies naikintina, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktas).
Apeliantas atskirojo skundo nagrinėjimo dieną pateikė prašymą dėl įrodymų prijungimo, tačiau kolegija tokio prašymo netenkina ir atsisako priimti naujus įrodymus vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 314 str.
Apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi tokio dydžio išlaidų išieškojimo sąnaudos viršys išieškomą sumą, vadovaujantis proceso ekonomiškumo principu šios bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjo nepriteisiamos (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį dalyje, kurioje atmestas pareiškėjo A. S. skundas dėl antstolės Neringos Lipeikienės 2010-05-03 patvarkymų Nr. 0062/10/01163-IKS-1, Nr. 0062/10/01163-IKS-2, Nr. 0062/10/01163-IKS-3, Nr. 0062/10/01163-IKS-4, Nr. 0062/10/01163-IKS-5, Nr. 0062/10/01163-IKS-6, Nr. 0062/10/01163-IKS-7, Nr. 0062/10/01163-IKS-8, Nr. 0062/10/01163-IKS-9, kuriais nurodyta areštuoti ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervesti pareiškėjo pinigines lėšas, panaikinimo, panaikinti ir skundą šioje dalyje patenkinti.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.